Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1581-413/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-16
Bylos Nr.
2A-1581-413/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
UAB Jachta
Ieškovas
UAB ,,Inchcape motors“
Trečiasis asmuo
UAB DK PZU Lietuva, Swedbank
Civilinė byla Nr. 2A-1581-413/2011
pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 52.1;52.2;44.2
(S)121.15.; 121.18.;121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algimanto Kukalio,

sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. D.,atsakovo atstovams direktoriui G. A. ir advokatei E. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB Jachta“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-492-358/2011 pagal ieškovo UAB ,,Inchcape motors“ ieškinį atsakovui UAB ,,Jachta“, tretiesiems asmenims UAB DK PZU Lietuva, UAB ,Swedbank lizingas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Inschcape motors“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Jachta“ 9961,28 Lt skolą, 299 Lt žyminio mokesčio, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei kitas bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 1-2).

Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. ir 2009 m. sausio 26 d. paraiškų – sutarčių pagrindu atsakovo užsakymu atliko jo naudojamo automobilio Mazda 6 Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus ir 2008 m. rugsėjo 25 d. bei 2009 m. vasario 2 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas - faktūras Nr. KAVDD003720 ir Nr. KAVDD009139 bendrai 9961,28 Lt sumai. Atsakovas be išlygų pasirašė pateiktas apmokėjimui sąskaitas-faktūras, pretenzijų dėl atliktų darbų nepareiškė ir įsipareigojo pirmąją sąskaitą apmokėti per 10 dienų, o antrąją – sąskaitos išrašymo metu. Tačiau iki šiol atsakovas už atliktus darbus neatsiskaitė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Jachta“ 9961 Lt skolą, 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo 9961,28 Lt sumos nuo 2010 m. vasario 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas -299 Lt žyminį mokestį, 250 Lt vykdymo išlaidas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2267 Lt už advokato pagalbą, iš viso: 12 777, 28 Lt ieškovo UAB „INCHAPE MOTORS“ naudai ir 83 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. AB SEB banko prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė (t.1, b.l. 189-195).

Teismas nustatė, kad ieškovas suteikė paslaugas atsakovui, atlikdamas automobilio Mazda 6 Wagon, valstybinis Nr (duomenys neskelbtini) remonto darbus. Atlikęs paslaugas, ieškovas atsakovui pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas - faktūras Nr. KAVDD003720 bei Nr. KAVDD009139. Minėtas automobilis 2007 m. liepos 31 d. lizingo sutarties pagrindu tarp „Swedbank lizingas“ UAB ir UAB „Jachta“ buvo perduotas naudotis ir valdyti atsakovui. Automobilis buvo apdraustas draudimo kompanijoje UAB DK „PZU Lietuva“. Automobilio remonto darbai pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KAVDD003720, išrašytą 2008 m. rugsėjo 25 d., sietini su 2008 m. rugsėjo 3 d. įvykiu, kurį draudimo bendrovė pripažino nedraudiminiu. Atsakovo atstovas G. A. kartu su draudimo bendrovės atstovu ekspertu pasirašė avarinio automobilio techninės apžiūros aktą, buvo pateikta remonto darbų sąmata, su kuria atsakovas sutiko. Atsakovas pasirašė PVM sąskaitą – faktūrą, automobilį priėmė, tačiau ieškovui už suteiktas paslaugas iki šiol neapmokėjo. PVM sąskaita - faktūra KAVDD009139 sietina su 2008 m. gruodžio 24 d. žalos padarymo įvykiu, kurio pagrindu pagal suderintą 2009 m. sausio 30 d. remonto darbų sąmatą draudimo bendrovė išmokėjo automobilio savininkui (lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“) 4 987,63 Lt. Šia draudimo išmoka buvo padengti atsakovo pradelsti mokėjimai lizingo bendrovei. Atsakovas neginčijo, kad ieškovo nurodyta suma už automobilio remontą būtu įskaityta už jo pradelstus mokėjimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog jis pasirašė ieškovo pateiktas PVM sąskaitas - faktūras. Suremontuotas automobilis 2010 m. rugpjūčio 3 d. pagal priėmimo - perdavimo aktą perduotas atsakovui. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovui nėra apmokėjęs už automobilio remonto darbus. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnis). Atsakovas šios sutarties nenutraukė, pasirašė PVM sąskaitas – faktūras ir priėmė atliktus darbus, todėl jam atsirado pareiga sumokėti ieškovui už atliktą darbą. Atsakovo argumentus dėl remonto darbų apimties ir kainos, informacijos nesuteikimo teismas pripažino nepagrįstais ir prieštaraujančiais byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Draudimo bendrovė apskaičiavo nuostolių dydį pagal suderintas sąmatas, tačiau tik dėl atsakovo veiksmų (nutrūkusi draudimo sutartis, pradelsti mokėjimai lizingo bendrovei) ieškovas negavo sulygto apmokėjimo už atliktus darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Jachta“ prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui (t.2, b.l. 1-3). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. UAB „Jachta" atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikdami neatvykimo priežastis patvirtinančius dokumentus - UAB „Jachta“ direktoriaus G. A. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos ir nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant bei atsakovo UAB „Jachta“ vadovo G. A. ir advokato D. M. 2011 m. vasario 17 d. susitarimą dėl 2009 m. balandžio 24 d. teisinių paslaugų sutarties nutraukimo. Paminėti dokumentai buvo pateikti iki teismo posėdžio pradžios, tačiau nepaisant nedalyvavimo teisme priežastis pagrindžiančius dokumentus, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, tuo pažeisdamas CPK 246 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir civilinio proceso principus būti išklausytam teisme bei pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

Atsiliepimas

2. UAB „Jachta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškovo reikalavimais nesutinka, tačiau priimdamas 2011 m. kovo 3 d. sprendimą teismas atėmė atsakovui galimybę pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis vesti bylą per advokatą bei pažeidė šalies teisę būti išklausytam, juo labiau, kad atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko.

3. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas buvo aktyvus bylos dalyvis, tinkamai naudojosi jam suteiktomis teisėmis, tačiau išnagrinėjus bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant buvo apribota atsakovo teisė teikti byloje įrodymus ir užkirstas kelias tolimesnei jo gynybai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Inchape motors“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 18-20). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nes prašymas buvo motyvuojamas atsakovo direktoriaus liga. Atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nurodytu pagrindu buvo atmestas visiškai pagristai, o CPK 246 straipsnio 2 dalies teisės norma nebuvo pažeista.

2. Bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, kad teismui nepavykdavo įteikti procesinių dokumentų atsakovui, vėliau - dėl atsakovo (bylą vedusio per direktorių) ir jį skirtingu metu atstovavusių dviejų advokatų prašymų, dėl kurių bylos nagrinėjimas buvo nuolat atidedamas. Galiausiai 2011 m. sausio 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi ir teismui atsiklausus šalių dėl galimybės pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (CPK 231 str. 5 d.), atsakovo atstovas išreiškė formalų nesutikimą, ir šie atsakovo veiksmai teismo buvo įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, paskirtą 2011 m. vasario 18 d., buvo nepagrįstas, teismas visiškai teisėtai išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant. Priešingu atveju būtų buvęs pažeistas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje.

3. Daugumoje teismo posėdžių dalyvavo atsakovo direktorius kartu su atsakovą atstovaujančiais advokatais. 2011 m. sausio 28 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo suderinta kito posėdžio data, t.y. 2011 m. vasario 18 d., kur numatyta bylą išnagrinėti iš esmės. Ieškovo įsitikinimu, bylos nagrinėjimo metu, o taip pat laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. vasario 18 d. atsakovas turėjo pakankamai laiko suderinti savo poziciją su savo atstovais - advokatais, o esant nesuderinamumų - pavesti atstovauti atsakovą kitiems asmenims. Dėl to kritiškai turėtų būti vertinamas apeliacinio skundo teiginys, jog priėmus skundžiamą teismo sprendimą buvo apribotos atsakovo teisės bylą vesti per advokatą.

4. Konstatavus, kad byla pirmosios instancijos teisme, paskutiniame teismo posėdyje, pagrįstai ir teisėtai išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, neva tokiu būdu jis neteko galimybės naudotis vienokiomis ar kitokiomis savo procesinėmis teisėmis, laikytini teisiškai nereikšmingais, juo labiau, kad šie apeliacinio skundo argumentai abstraktūs, t.y. apeliaciniu skundu nepaneigiama nei viena pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, neginčijamos pirmosios instancijos teismo pateiktos išvados dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo.

5. Ginčas tarp ieškovo ir atsakovo kilo po to, kai atsakovas nesumokėjo ieškovui už automobilio remonto darbus, kai automobilis buvo apgadintas du kartus skirtingu metu. Vienu atveju remonto darbų kainą padengė draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“, draudimo išmoką pervesdama automobilio savininkui - lizingo bendrovei, kuri šios draudimo išmokos pagrindu įskaitė kitas atsakovo skolas už lizingą. Kitu atveju draudimo išmoka nebuvo išmokėta, nes atsakovas buvo įsiskolinęs už draudimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai priteisė iš atsakovo atlygį už suteiktas remonto paslaugas. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovas formaliai remiasi procesinės teisės normos pažeidimu, neįrodinėdamas ir nepagrįsdamas, kokią įtaką tariamas pažeidimas turi bylos rezultatui. Remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Ieškovo nuomone, teismas priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą ir naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vienu motyvu, tai yra CPK 246 straipsnio 2 dalies pažeidimu, dėl ko atsakovui buvo apribota teisė į teisminę gynybą, be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniu skundu bei patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo pirmosios instancijos teisme pateiktą atsiliepimą į ieškinį, jau vien dėl to, kad pats apeliantas nenurodė kokių būtent konkrečių aplinkybių ar juridinių faktų teismas neįvertino ar vertino netinkamai ir kokią reikšmę šios aplinkybės ar faktai turėjo (galėjo turėti) nagrinėjamam ginčui ir teismo sprendimui. Pažymėtina, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.). Atsižvelgiant į tai, kad iš bylos medžiagos ir galiojančio teisinio reguliavimo negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovas atsakovo atžvilgiu pateikė nepagrįstą ieškinį, teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą.

CPK orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą sprendimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie 2011 m. vasario 18 d. teismo posėdį atsakovui buvo pranešta tinkamai (b.l. 160). Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą pateiktas 2011 m. vasario 17 d., nors nedarbingumo pažymėjimas atsakovo vadovui išduotas 2011 m. vasario 14 d. (t. 1, b.l. 172). Teisinių paslaugų sutartį su advokatų D. M. ir G. J. kontora atsakovas nutraukė taipogi 2011 m. vasario 17 d. (t. 1, b.l. 170), t.y. likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio datos.

Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatymo nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1 ir 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2004, 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2006, 2007 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2007; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1390/2011).

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo atstovo G. A. nedalyvavimo 2011 m. vasario 18 d. teismo posėdyje priežasčių, pažymi, kad atsakovo atstovas, likus vienai dienai iki teismo posėdžio, pateikdamas teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, nepateikė duomenų apie ligos pobūdį, kuris leistų teismui spręsti apie nurodytos priežasties svarbą ir jos išskirtinumą. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą abejoti atsakovo veiksmų sąžiningumu, kai likus vienai dienai iki teismo posėdžio atsakovas, būdamas nedarbingas dėl ligos (ką jis nurodė ir teismui), nutraukė teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora (t.1, b.l. 170). Pažymėtina, kad atsakovas yra juridinis asmuo, taigi negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje asmeniškai per juridinio asmens valdymo organą, įmonės vadovas galėjo įgalioti atstovauti įmonę kitą bendrovės darbuotoją (CPK 55 str. 2 d., įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-10-01) arba samdytis kitą atstovą (advokatą, advokato padėjėją). Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Šiuo atveju nebuvo nustatyta išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, kad dėl atsakovo atstovo G. A. ligos būtų pagrindas bylą atidėti. Be to, paminėtų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į bylos trukmę bei įvykusių teismo posėdžių skaičių, atidėjus teismo posėdį dar kartą, būtų buvę pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai.

Pagal CPK 156 straipsnio 1 dalį atidėti bylos nagrinėjimą teismas turi teisę CPK nustatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus ar dėl kitų svarbių priežasčių (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas, šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir kitos panašios priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis priežastimis). Tačiau suprantama, jog tokia teisė nereiškia absoliučios teismo laisvės pasirinkti, kokį sprendimą dėl pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą priimti. Ši teismo teisė turi tarnauti bendriesiems civilinio proceso tikslams ir užtikrinti tinkamą civilinio proceso principų įgyvendinimą. Tai taip pat reiškia ir teismo pareigą išdėstyti teisinius argumentus, kuriais remiantis priimami tam tikri procesiniai sprendimai naudojantis teismo diskrecija. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstyti šalių argumentai dėl ginčo pagrindų ir dalyko. Tai, kad šalių argumentai, paaiškinimai ir atsikirtimai į juos yra išdėstyti raštu ir teismui žinomi, vertintina kaip esminė aplinkybė priimant sprendimą dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas neatidėti bylos nagrinėjimo, tinkamai taikė nurodytas proceso taisykles, o apeliacinio skundo argumentų dalis dėl atsakovo procesinių teisių pažeidimo yra nepagrįsta.

Apeliantas nurodo, jog teismas apribojo byloje atsakovo teisę vesti bylą per advokatą. Teismų praktikoje pažymėta, jog teismas šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims suteikia teisę būti išklausytiems teismo posėdyje pirmiausiai tinkamai informuodamas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Kaip buvo nurodyta, teismas šią savo pareigą įvykdė tinkamai, o tai, kad pats atsakovas prieš teismo posėdį nutraukė teisnių paslaugų sutartį su advokatų kontora, nepasirūpino tinkamu atstovavimu ir pats savarankiškai nedalyvavo teismo posėdyje tik dėl tos priežasties, jog jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nepateikiant teismui duomenų, jog dėl ligos pobūdžio asmuo tikrai negali dalyvauti teismo posėdyje, rodo atsakovo atsainų požiūrį į bylos nagrinėjimą.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog priimant sprendimą buvo pažeista ieškovo teisė duoti teisme paaiškinimus bei būti išklausytam. Pasiruošimas šios bylos nagrinėjimui buvo vykdomas parengiamojo teismo posėdžio būdu. Ieškinyje bei atsiliepime šalys paaiškino aplinkybes, nurodė kokiais pagrindais yra grindžiamas ieškinys, ir atsikirtimas į ieškinį. Be to, atsakovas teisę į teisminę gynybą galėjo realizuoti ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau, kaip jau buvo minėta, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės ir ieškovo materialinio reikalavimo apeliantas nepasisakė ir nurodytu pagrindu teismo sprendimo neskundė.

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, naikinti teismo sprendimą apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 4 779,50 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t.2, b.l. 21). Remiantis LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 p., 8.18 p. ieškovo prašymas priteisti 4 779,50 Lt atstovavimo išlaidas tenkintinas iš dalies, prašomą priteisti sumą sumažinant iki 1 200 Lt (atsiliepimas į apeliacinį skundą – 1 200 Lt) CPK 98 str.)). Apeliacinės instancijos teisme vyko vienas teismo posėdis, kurio trukmė 20 minučių, todėl remiantis Rekomendacijų 9 punktu, teismo posėdžio, trukusio 20 minučių, laikas į atstovavimo išlaidas neskaičiuojamas. Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu valstybė turėjo 40,20 Lt išlaidų, todėl apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,

nutaria:

palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Jachta“ (į.k.300043855) ieškovui UAB „Inchape motors“ (į.k. 300805444) 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) atstovavimo išlaidų ir 40,20 Lt (keturiasdešimt litų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRamūnas MitkusAlgimantas Kukalis