Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-05-22 · Administracinė byla Nr. I-2365-662/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-05-22
Bylos Nr.
I-2365-662/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
D. L.
Atsakovas
Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Adm. byla Nr. I-2365-662/2008
Procesinio sprendimo kategorija 24;
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Veslavos Ruskan, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Alvydo Barkausko,

sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui Vitalijui Šaškovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. L. skunde prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 2007/03-4R-203, pripažinti neteisėtu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007-07-16 sprendimą Nr. 1S-151, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2007-07-04 prašymą, ir įpareigoti atsakovą Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) atlikti ambulatorinį psichiatrijos tyrimą, kuriuo būtų įvertinta D. L. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės (2005-03-14 teismo psichiatrinės, psichologinės, narkologinės ekspertizės aktas Nr. 37) kokybė (b. l. 2-5). Pareiškėja paaiškino, kad atsakovo argumentai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 112-4969) 11 str. 4 p., teismo ekspertizės įstaigos ekspertams draudžiama sutartiniais pagrindais konsultuoti proceso šalis ir teikti išvadas joms iškilusiais klausimais, reikalaujančiais specialių žinių, yra nesusiję su jos prašymu. Pareiškėja 2007-07-04 prašymu „Dėl teismo psichiatrijos tyrimo“ neprašė nei konsultacijos, nei išvados, nei ekspertizės teismo proceso rėmuose. Ji prašė atlikti ambulatorinį psichiatrijos tyrimą ir įvertinti jai atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės kokybę, t. y. atlikti funkcijas, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu Nr. V-425 patvirtintuose Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose (toliau – Nuostatai): ekspertizių kokybės kontrolė (Nuostatų 10.7 p.) ir atlikimas mokamų tyrimų kitų juridinių (ne teismo) ir fizinių asmenų prašymu (Nuostatų 10.9 p.). Vadinasi Tarnybos 2007-07-16 atsisakymas atlikti prašomą tyrimą prieštarauja Nuostatų 10.7 ir 10.9 p. Atsisakant tenkinti D. L. prašymą yra pažeidžiama jos teisė į veiksmingą gynybos priemonę. Tai, kad ekspertizė buvo paskirta teismo proceso metu, nereiškia, kad pasibaigus teismo procesui, valstybė neturi sudaryti sąlygų peržiūrėti ekspertizės pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, dažniausiai, kaip ir buvo šiuo atveju, psichiatrijos ekspertizė paskiriama ir sprendimas pripažinti žmogų neveiksniu priimamas už akių, žmogų prievarta uždarius į psichiatrijos įstaigą. Asmuo negali skųsti išvados, prašyti pakartotinės ekspertizės, nes nuo jo išvada ir net galutinis sprendimas pripažinti neveiksniu yra slepiami. D. L. atvejis, kad ji kreipėsi į žmogaus teisių gynėjus pagalbos atnaujinant terminus skundui dėl teismo sprendimo paduoti, yra ne taisyklė, o išimtis. Motyvas, kad vykstantis kasacinis procesas esąs kliūtis tenkinti pareiškėjos prašymą, o taip pat motyvas, kad pareiškėja turi teisę tik CPK reglamentuota tvarka siekti ekspertizės vertinimo yra nepagrįsti todėl, kad, jei tenkinant D. L. skundą dėl teismų sprendimų, jie būtų panaikinti, tai nebūtų psichiatrų ekspertizės peržiūrėjimas. Žmogus, atsidūręs pareiškėjos situacijoje, negali teismui pateikti kokių nors pagrįstų argumentų, kad byloje išvadą davusių psichiatrų išvada yra nepagrįsta: abejones ta išvada gali sukelti būtent atsakovo vertinimas. Jei civilinės bylos sprendimai būtų panaikinti ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, tik esant abejones ekspertų išvada keliančiam vertinimui, būtų pagrindas prašyti skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę. O tokiu atveju, jei kasacinė instancija nerastų pagrindų sprendimus naikinti, tai atsakovo specialistų vertinimas būtų pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti. Vadinasi, atsakovo specialistų vertinimas tėra vienintelė veiksminga gynybos priemonė, todėl ji negali būti atimta. Psichiatrų išvada, kad žmogus nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti pagal CPK nuostatas yra pagrindas pripažinti žmogų neveiksniu, t. y. faktiškai priimti mirties nuosprendį dvasiniu, pilietiniu ir turtiniu atžvilgiais. Kadangi psichiatrų išvada turi tokias rimtas pasekmes, Lietuvos valstybė privalo garantuoti galimybę peržiūrėti tą išvadą aukštesnės ekspertinės įstaigos specialistams (kokie ir yra atsakovo specialistai), nesaistydama tos galimybės su sąlygomis, tame tarpe ir su sąlyga, ar bus priimtas ir nagrinėjamas kasacinis skundas ir kokie kasacinės instancijos teismo sprendimai dėl žemesnių teismų sprendimų bus paskelbti. Nes, koks bebūtų kasacinės instancijos teismo sprendimas, jis nebus specialistų tyrimas dėl psichiatrijos ekspertizės.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime prašo D. L. skundo netenkinti (b. l. 14-16). Nurodo, kad negali patenkinti pareiškėjos prašymo, kadangi D. L. civilinėje byloje dėl pripažinimo neveiksnia Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo 2005-02-04 nutartimi buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams. Atliktos D. L. stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvados buvo išdėstytos 2005-04-04 akte Nr. 37 (o ne 2005-03-14 akte, kaip mini pareiškėja). Vadovaujantis CPK 218, 219 str., teismo ekspertizės išvadą vertina teismas pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Jei teismui kilo abejonių dėl ekspertų išvados pagrįstumo, jis galėjo skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitiems ekspertams. Tačiau ginčijama tarnybos atlikta ekspertizė buvo teismo įvertinta ir pakartotinė ekspertizė šioje byloje nebuvo skirta. Priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 11 str. 4 p., teismo ekspertizės įstaigos ekspertams draudžiama sutartiniais pagrindais konsultuoti proceso šalis ir teikti išvadas joms iškilusiais klausimais, reikalaujančiais specialių žinių. Iš pareiškėjos pateiktos medžiagos matoma, kad pareiškėja padavė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti. Neatmetama galimybė, kad procesas bus atnaujintas. Šiuo pagrindu pareiškėjai ir buvo pateiktas atsakymas į prašymą. Atsakovas negali atlikti pareiškėjai ambulatorinį psichiatrijos tyrimą dėl to, kad tai nėra jo kompetencijoje. Nuostatų 11.1. p. nurodyta, kokias sveikatos priežiūros paslaugas, turint Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išduotą licenciją, teikia Tarnyba. 2005-12-28 perregistruotoje licencijoje tarnybai leista teikti tik teismo medicinos ekspertizių (konkrečiau teismo psichiatrijos, teismo psichologijos) darymo paslaugą, o šios paslaugos darymo pagrindas yra teisėjo ar teismo nutartis (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 4 p.). Tarnybai pavestos ekspertizių kokybės kontrolės funkcijos vykdymas yra gana ribotas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 13 str. 2 d., ekspertizės darymo metu valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms ar kitiems asmenims kištis į ekspertų darbą draudžiama, todėl ekspertizės darymo metu ekspertizės kokybės kontrolė negali būti vykdoma, išskyrus atvejus, kai tikrinamas jos atlikimo savalaikiškumas, taip pat nagrinėjami ir tikrinami tiriamųjų asmenų skundai dėl jų teisių pažeidimo ekspertizių darymo metu. Po ekspertizės darymo, surašę ekspertizės aktą, ekspertai grąžina jiems pateiktą medžiagą (bylos medžiagą, iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų gautą medicinos dokumentaciją ir kt.), o tarnyboje lieka tik ekspertizės aktas. Atsakingi asmenys gali patikrinti ar ekspertai nepažeidė ekspertizės darymo terminų, ekspertizių darymo nuostatuose numatytų ekspertizės akto surašymo reikalavimų. Nesant bylos medžiagos, medicininės dokumentacijos, nedalyvaujant tuo metu tiriamojo asmens stebėjime, ekspertiniame klinikiniame tyrime objektyvios išvados apie atliktos ekspertizės išvados kokybiškumą pateikti neįmanoma. Be to, Nuostatų 10.9 p. nėra nurodyta kokius tyrimus atlieka Tarnyba, todėl prašant atlikti konkrečią užduotį, turi būti atsižvelgta į įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir Tarnybos galimybes. Vadovaujantis Tarnybos veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais norminiais aktais, tarnybos ekspertai asmenų psichikos būklės tyrimus daro pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis skirti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Tarnyba šiuo metu jokių kitų tyrimų juridinių ar fizinių asmenų prašymu neatlieka (kaip minėta, sveikatos priežiūros paslaugoms, taip pat ir tyrimams būtina licencija, leidimai).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė atmesti pareiškėjos D. L. skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad D. L. Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007–07–04 pateikė prašymą atlikti jos pakartotinį psichiatrijos tyrimą ir įvertinti D. L. atliktos teismo ekspertizės (2005–03–14 Teismo psichiatrinės, psichologinės, narkologinės ekspertizės aktas Nr. 37) kokybę (Komisijos b. l. 5–6). Išnagrinėjusi prašymą, minėta tarnyba pareiškėją 2007–07–16 raštu Nr. 1S–151 „Dėl teismo psichiatrijos tyrimo“ informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 4 punktu, teismo ekspertizės įstaigos ekspertams draudžiama sutartiniais pagrindais konsultuoti proceso šalis ir teikti išvadas joms iškilusiais klausimais reikalaujančiais specialių žinių, todėl tyrimo jos atžvilgiu atlikti negali (Komisijos b. l. 7). Pareiškėja 2007-08-13 su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, formuluodama analogišką reikalavimą kaip ir Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai adresuotame 2007–07–04 prašyme (Komisijos b. l. 1–3), kuri 2007–08–30 sprendimu Nr. 2007/03–4R–203 jos skundo netenkino (b. l. 8–11).

Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX–1161 redakcija) 3 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teismo ekspertizė - proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte. To paties įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizės įstaigos atlieka teismo ekspertizes teismams (1), atlieka savo srities mokslinius tyrimus, rengia ir aprobuoja ekspertinio tyrimo metodikas (2), rengia savo srities teismo ekspertus (3), teikia metodinę pagalbą teismams, prokuratūrai ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms (4) bei atlieka tyrimus kitų juridinių ir fizinių asmenų prašymu (5).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003–08–18 įsakymo Nr. V–499 „Dėl teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 1 punktą, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba daro teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus bei šiuos nuostatus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003–07–11 d. įsakyme Nr. V–425 „Dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų tvirtinimo“ 1 punkte nustatyta, jog Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) asmens sveikatos priežiūros iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojama valstybės įstaiga, kurios pagrindinė paskirtis yra daryti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes. Taigi šių teisės aktų nuostatų analizė suponuoja tai, jog Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos pagrindinė paskirtis – teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizių darymas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja prašo įpareigoti Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą atlikti jos ambulatorinį psichiatrijos tyrimą. Pagal Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 16 punktą, pagrindas teismo ekspertizei daryti yra ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis. Šių nuostatų 35 punkte įtvirtinta, jog priklausomai nuo darymo sąlygų ekspertizės skirstomos į ambulatorines, stacionarines, neakivaizdines ir pomirtines. Ambulatorinių teismo ekspertizių darymo ypatumus nustato anksčiau minėtų nuostatų V skyrius. Šio skyriaus 55 punkte reglamentuota, kad gavus teismo nutartį ekspertizei, tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo paveda daryti ekspertizę konkrečiam ekspertui ar ekspertams (ekspertų komisijai). Tai reiškia, kad pagrindas ambulatorinei teismo ekspertizei daryti yra teismo nutartis. Nesant teismo nutarties Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba neturi juridinio pagrindo atlikti ambulatorinę teismo ekspertizę.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007–09–11 nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1-ojo teismo 2005–0-27 sprendimą, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006–12–08 nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b. l. 50–53). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 218 straipsnį, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymu ištyrimu. To paties kodekso 219 straipsnyje nustatyta, jog jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Taigi pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo, paaiškėjus atitinkamoms aplinkybėms (jeigu teisėjas ar teismas nesutinka su ekspertizės aktu, kai jis nepakankamai aiškus ar išsamus, taip pat kai nagrinėjant bylą nustatoma naujų faktų, galinčių turėti įtakos teismo ekspertizės išvadoms arba ekspertizės aktui, ekspertizės aktui trūksta pagrįstumo), gali būti sprendžiamas ir papildomos, pakartotinės ar kompleksinės ekspertizės klausimas.

Pareiškėja iš esmės skundą grindžia Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos nuostatų 10.7 ir 10.9 punktų nuostatomis. Nuostatų 10.7 punkte (koordinuoja teismo psichiatrijos ekspertinių skyrių ir komisijų darbą, kontroliuoja jų daromų ekspertizių atlikimą laiku ir kokybę) įtvirtinta bendro pobūdžio norma, susijusi su daromų ekspertizių kontrolės funkcija ekspertizės darymo metu, o 10.7 punkte (atlieka tyrimus kitų juridinių ir fizinių asmenų prašymu. Šiais atvejais juridiniai ir fiziniai asmenys už atliktus tyrimus apmoka tarnybai sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka) įtvirtintos funkcijos realizavimo mechanizmas teisės aktuose apskritai nėra nustatytas. Kaip teismo posėdžio metu pažymėjo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos atstovas, ši tarnyba jokių tyrimų pagal kitų juridinių ir fizinių asmenų prašymus neatlieka.

Įvertinus bylos medžiagą ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, konstatuotina, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2007–07–16 sprendimas Nr. 1S–151 „Dėl teismo psichiatrijos tyrimo“, nors ir nėra tinkamai pagrįstas teisės aktų normomis bei motyvuotas, tačiau iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo.Taip pat nėra pagrindo naikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007–08–30 sprendimą Nr. 2007/03–4R–203.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjos D. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė Veslava RuskanTeisėjai Audrius BakaveckasAlvydas Barkauskas