- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-10
- Bylos Nr.
- 3K-3-73/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dangutė Ambrasienė, Gražina Davidonienė, Egidijus Laužikas
- Trečiasis asmuo
- AAS „Gjensidige Baltic“, P. B., Kauno rajono policijos komisariatas, draudimo akcinė bendrovė AAS
- Ieškovas
- Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- A. V. U.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. V. U. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys P. B., Kauno rajono policijos komisariatas, draudimo akcinė bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Byloje kilo ginčas dėl institucijos, išmokėjusios policijos pareigūnui, kuris buvo sužalotas eismo įvykyje tarnybos metu, specialiųjų teisės aktų nustatyto dydžio kompensaciją, regreso teisės į eismo įvykį sukėlusį asmenį įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui išmokėtą 35 965,20 Lt kompensaciją ir 1722,24 Lt draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovas, teigdamas, kad jis dėl eismo įvykio nukentėjusiam pareigūnui atlygino žalą baudžiamojo proceso metu, o ieškovo išmokėta kompensacija yra valstybės teikiama socialinė garantija, skiriama neatlygintinai, nesutiko atlyginti ieškovui išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovo išmokėta sužalotam pareigūnui dvidešimt keturių darbo užmokesčių dydžio kompensacija negali būti laikoma institucijai padaryta žala, nes ši kompensacija išmokama nustačius su tarnyba susijusio draudžiamojo įvykio faktą bei padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir nesiaiškinama, kokią turtinę ar neturtinę žalą dėl sužalojimo patyrė pareigūnas; kompensaciją moka valstybės institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) apdraustasis; valstybė iš anksto numato draudžiamųjų įvykių galimybę ir lėšas kompensacijoms išmokėti; tokiomis išmokomis ir kompensacijomis valstybė suteikia papildomas socialines garantijas asmenims, kurių darbas yra susijęs su padidinta profesine rizika. Teisėjų kolegija sprendė, kad kaip nurodytos kompensacijos išmokėtų lėšų išieškojimas iš atsakovo reikštų žymų jo padėties pabloginimą, kuris nebūtų pagrįstas nukentėjusiam asmeniui tiesiogiai padarytos žalos atlyginimu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 8 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ? patenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovui iš atsakovo A. V. . 30 000 Lt regresiniam reikalavimui patenkinti; kitą ieškinio dalį atmetė. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas turi regreso teisę reikalauti visos išmokėtos 37 687,44 Lt kompensacijos sumos iš žalą padariusio asmens, kuris neginčijo šios sumos (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Kartu teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių; tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 30 000 Lt, teisėjų kolegija nusprendė sumažinti iš atsakovo priteistinos žalos dydį iki 30 000 Lt.