Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, teismo posėdyje išnagrinėjęs V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, bausto administracine tvarka, administracinių nusižengimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016-11-18 apie 15.30 val. Vilniuje, Ateities g. 10, vairavo automobilį „Peugeot 406“, v/n (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė, vengė patikrinti blaivumą. Vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepateikė privalomosios techninės apžiūros. Šiais savo veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 2226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² straipsnyje.

V. M. teismo posėdyje dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų iš esmės savo kaltę neigia. Nurodė, kad jis užsiimą automobilių remontu. V. M. pažįstamas J. S. paprašė jo paremontuoti automobilį „Peugeot 406“. Po atlikto remonto J. S., kuris tuo metu buvo išvykęs į Norvegiją, telefonu paprašė jo surasti kitą vairuotoją bei minėtą automobilį pervaryti į kitą vietą. Apie tai, jog jis neturi vairuotojo pažymėjimo, J. S. žinojo, todėl jį įpareigojo surasti kitą žmogų, kuris ir galės perstatyti transporto priemonė. Pasak V. M. jis pats sėdo prie automobilio vairo be savininko žinios ir leidimo bei išvažiavo į miestą, kur netrukus buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Papildomai jis nurodė, kad automobilio draudimo nebuvo, o techninės apžiūros liudijimas buvo.

Liudytojas K. K. paaiškino, kad 2016-11-18 tarnybos metu iš Vilniaus m. OVS gavo pranešimą apie tai, jog galimai neblaivus vairuotojas ruošiasi išvažiuoti į Ateities g., Vilniuje, prie parduotuvės „Norfa“. Nuvykus į nurodytą adresą liudytojas pamatė keliu važiuojantį automobilį „Peugeot“, šis automobilis buvo sustabdytas, automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kaip nustatė jo tapatybę – V. M., pradėjus bendrauti su vairuotoju nuo V. M. sklido stiprus alkoholio kvapas. Buvo bandyta alkotesteriu patikrinti V. M. galimą blaivumą, tačiau vairuotojas atsisakė tikrintis bei neigė, jos jis vairavo.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad tarnybos metu pagal iškvietimą buvo nuvykęs į Ateities g., Vilniuje, kur automobilį „Peugeot“ vairavo galimai neblaivus vairuotojas. Liudytojas mate keliu važiuojantį minėtą automobilį. D. K. patvirtino, kad minėtą automobilį vairavo V. M., nuo kurio sklido alkoholio kvapas.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti V. M. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotus nusižengimus. Nors pats

administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimus neigė ir tvirtino, kad automobilio jis nevairavo ir tikrintis alkotesteriu jis neturėjo pagrindo, tačiau tokius jo parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų K. K., D. K. parodymai, šių liudytojų įvykio dieną surašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Liudytojai K. K., D. K. patvirtino, kad matė keliu važiuojantį automobilį „Peugeot“, prie automobilio vairo sėdėjo V. M., kitų asmenų nebuvo. Pradedant bendrauti su vairuotoju V. M., pasak liudytojus nuo V. M. sklido alkoholio kvapas, jo veiksmai buvo neadekvatus. Pasiūlus vairuotojui pasitikrinti alkotesteriu, pastarasis kategoriškai atsisakė tai daryti, į perspėjimus, kad tokie jo veiksmai bus traktuojami kaip atsisakymas (vengimas) tikrintis blaivumą, V. M. ir toliau atsisakė bei neigė vairavęs automobilį.

Pažymėtina, kad kaip matyti iš aukščiau minėtų liudytojų parodymų bei K. K. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, minėti asmenys pastebėjo V. M. elgesyje požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus. Iš liudytojų parodymų matyti, kad jie taip pat pastebėjo tam tikras V. M. elgesio, stovėsenos aplinkybes, kurios būdingos neblaiviems asmenims. Manytina, kad policijos pareigūno K. K. teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, analogiškos aplinkybės dėl V. M. būklės požymių užfiksuotos policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Teismo vertinimu, visų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie asmeniškai pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, yra prieš jį neigiamai nusiteikę ir tuo pagrindu gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra, todėl minėtus parodymus bei rašytinius įrodymus teismas vertino kaip patikimus ir padarė išvadą, kad jais įrodyta, jog V. M. vairavo automobilį „Peugeot“ bei vengė patikrinimo alkotesteriu. Pažymėtina, kad iš minėto liudytojo parodymų matyti, jog V. M. neprašė leisti jam pasitikrinti girtumą medicinos įstaigoje.

Teismas konstatuoja, kad V. M. kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų pažeidimo padarymo visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-78033924-16, policijos pareigūno K,K. tarnybiniu pranešimu, liudytojų K. K., D. K. bei suinteresuoto asmens J. S. paaiškinimais, bei kita rašytine bylos medžiaga.

V. M. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnį, 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 8 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 427 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, t. y. transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 1159 iki 1449 eurų su transporto priemonės konfiskavimu. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 415 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 123 straipsnio 5 dalies numatytą pažeidimą, t. y. transporto priemonių vairavimas neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybė draudimu, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 23 iki 34 eurų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 415 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies numatytą pažeidimą, t. y. transporto priemonių vairavimas be valstybinės techninės apžiūros, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 28 iki 43 eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Kadangi administracinių nusižengimų kodekse už veiką, numatytą 427 straipsnio 1 dalyje, numatytas galimas ir papildomos nuobaudos paskyrimas, sankcijoje numatytos baudos vidurkis yra didesnis, veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį neperkvalifikuojama.

Atsakomybę sunkinančią aplinkybę laikytinai tai, kad pakartotinai per metus yra padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pažeidėjo atsakomybė lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į pažeidimo pobūdį – pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus (arba vengimas pasitikrinti blaivumą nustatyta tvarka), todėl teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant sankcijose numatytas nuobaudas, dydį nustatant artimą numatytam Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijų vidurkiui, įvertinus padaryto pažeidimo pasekmes.

V. K. teismo doktrina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimas byloje Nr. 34/2009-11/2011-33/2011), formuojama teismų praktika, sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jos. Šioje byloje nustatyta, jog automobilį V. M. vairavo be automobilio savininko J. S. leidimo, automobilį pažeidėjas paėmė savo valia. Visa tai teismui leidžia daryti išvadą, jog siekiant apginti teisėtus automobilio savininko interesus, ir nustačius, jog automobilis “Peugeot 406“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas teisės pažeidimui padaryti be savininko J. S. valios, jog savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo darymo mometu, neturi būti taikomas įstatyme numatytas transporto priemonės konfiskavimas. Be to, konfiskavus transporto priemonę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo visiškai neatsakingam asmeniui. Dėl šios priežasties teismas mano, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Todėl skirdamas nuobaudą, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo kriterijais bei taiko ATPK 30¹ straipsnio nuostatas transporto priemonės konfiskavimo dalyje už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje padarymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalimi, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 130² straipsni, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, ir paskirti 1445 (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt penkių) Eur baudą be automobilio „Peugeot 406“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo;

pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, skirti 80 (aštuoniasdešimt) Eur baudą;

pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, skirti 35 (trisdešimt penkių) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą V. M. – skirti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur baudą be automobilio „Peugeot 406“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063365544 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.