Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-238/2013;

Teisėja R. Kuzmienė Proceso Nr. 1-03-1-00119-2012-1;

2013 m. vasario 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, kolegijos teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, nuteistajam D. K., gynėjai advokatei Reginai Kvalitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 290 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš dalies patenkinus civilinį ieškinį, iš D. K. priteista nukentėjusiajam M. L. 400 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. pagal BK 290 straipsnį nuteistas už tai, kad 2012-06-24, apie 21.20 val., Alytaus pataisos namų 4-to lokalinio sektoriaus nuteistųjų drausmės grupės 20-to būrio koridoriuje, turėdamas tikslą būti uždarytas į baudos izoliatorių ir siekdamas pažeminti savo pareigas einantį Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnįjį prižiūrėtoją M. L., tyčia apipylė jį neaiškios kilmės skysčiu, tokiu būdu apdergė pareigūno uniforminius drabužius (kelnes ir marškinius), tokiais savo veiksmais įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją.

Teismo posėdyje nuteistasis D. K. ir jo gynėja R. Kvalitienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė N. Kaminskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 290 straipsnį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis D. K. skundžia nuosprendžio bausmės skyrimo dalį, nurodo, kad ji yra per griežta, ir prašo bausmės dydį sumažinti.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmė nuteistajam skirta teisingai. Kolegija pažymi, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. K., minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad D. K. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, teisiamas septintą kartą, praeityje teistas už nesunkius ir apysunkius smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai vadovavosi BK 27 straipsnio 1 dalies ir BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Minėtos įstatymo nuostatos numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl pagrįstai jam skirta laisvės atėmimo bausmė.

Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas pagrįstai atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teisingai D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip įvertinęs visas aplinkybes, teismas skyrė mažesnio dydžio bausmę nei sankcijos vidurkis.

Apeliantas teigia, kad padaryti nusikaltimą jis buvo verčiamas kito asmens ir grasinant fiziniu smurtu, todėl teismas šią aplinkybę turėjo išsiaiškinti ir spręsti klausimą dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, kadangi tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Netgi ir tuo atveju, jeigu, kaip teigia nuteistasis, jį vertė kitas asmuo padaryti nusikaltimą, tai daroma išvada, kad apeliantas turėjo galimybę pasirinkti teisėto elgesio variantą ir apie jo nurodytą aplinkybę pranešti pataisos namų administracijai. Be to, apklaustas teisme pats apeliantas pripažino, jog nusikalto ir dėl siekio būti perkeltas į baudos izoliatorių. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta mažesne nei sankcijos vidurkis bausme, kurią švelninti dar labiau nėra pagrindo. D. K. naują nusikaltimą padarė neatlikęs Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl skiriant bausmę pagrįstai buvo pritaikytos BK 64 straipsnio taisyklės ir paskirta subendrinta bausmė.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą. Šis klausimas neįeina į nagrinėjamos bylos ribas, todėl apie jį plačiau nepasisakoma.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.