Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovui D. D., ieškovo atstovui advokatui D. Č., atsakovui E. S., atsakovo atstovui advokatui S. L.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį dėl transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo, pareikštą atsakovui E. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovas paaiškino, kad transporto priemonę Mercedes Benz E400, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirko iš asmens gyvenančio (duomenys neskelbtini), ją apžiūrėjęs, pravažiavęs. Pirko už žemesnę nei rinkos kainą, nes nebuvo techninės apžiūros, o ratlankiai buvo labai geri. Transporto priemonę pirko sau, tačiau naudojo 10 dienų, nes buvo labai didelės kuro sąnaudos (15-16 l/100 km). Byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad atsakovas ginčo transporto priemonę nuosavybės teise įsigijo 2022-10-21 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 3000 EUR kainą.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2022-10-31, 14:50 valandą; skelbimas, kurio: ID (duomenys neskelbtini)), šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas, skelbime radęs informaciją apie parduodamą transporto priemonę Mercedes Benz E400 be defektų, su technine apžiūra (galiojančia iki 2024-10), susisiekė su šio automobilio pardavėju, transporto priemonę apžiūrėjo, išbandė vairuodamas. Važiuojant automobiliu buvo jaučiama vibracija. Matė, kad automobilio ratai labai sukrypę. Atsakovas vibracijos buvimą aiškino ratų suvedimo problema. Atsakovas taip pat nurodė, kad yra elektronikos problema dėl drėgmės, problema su kaitinimo žvakių rėle. Atsakovas pirmosios apžiūros metu ieškovui nurodė, kad jau yra automobilį pirkti norintis asmuo, todėl pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Šalys po poros dienų, 2022-10-31, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas iš atsakovo už 3450 EUR kainą nupirko transporto priemonę Mercedes Benz E400, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas neatsiminė, o ieškovas nurodė, kad sutarties formą užpildė pardavėjas - atsakovas, kuris sutartyje nurodė, jog transporto priemonė turi pakabos elementų trūkumų. Sutarties dalyje „informacija apie įvykius ir trūkumus“ yra įrašas, jog „pirkėjas turėjo visas galimybes apžiūrėti automobilį. Su defektais susipažino. Pretenzijų neturi“, tačiau jokie defektai, ar kita informacija, kuriai skirta ši sutarties grafa, nėra pateikta.

Ieškovo paaiškinimai, kurių nepaneigė atsakovas, patvirtina, kad, 2022-11-07 buvo atliktas transporto priemonės ratų suvedimas, tačiau vibracija nedingo. Ieškovo paaiškinimai, kurių atsakovas neneigė, bei 2022-11-23 atliktų darbų perdavimo aktas Nr. 020885 patvirtina, jog, siekiant pašalinti vibraciją, buvo pakeisti: variklio tepalas, oro filtras, vairo traukė ir antgalis, pavarų dėžės pagalvė, pramankštinti galinio suvedimo varžtai, tačiau vibracija neišnyko. Apie tai, kad vibracijos nepanaikino atlikti atsakovo nurodyti remonto darbai ir apie tai, kad tapo žinoma aplinkybė, jog iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo nuimtas mašinos kardanas, ieškovas informavo atsakovą, prašydamas suteikti informaciją apie veiksmus, kurie buvo atlikti su automobiliu. Atsakovas patvirtino, kad kardanas buvo nuimtas ir vėl uždėtas. Automobilis 2022-11-26 ieškovui stovint prie šviesoforo ėmė traškėti, pavažiavus į kelkraštį ir sustojus daugiau nebevažiavo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas iniciavo nebevažiuojančio automobilio patikrą, apie kurią atsakovas buvo informuotas 2022-12-28 elektronine žinute. Atsakovas neneigė ieškovo argumentų, jog apžiūroje dalyvavo. Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini) servisas“ 2022-12-28 „Automobilio Mecedes Benz E400 W211 pavarų dėžės defektinis aktas“ patvirtina, kad, atlikus ginčo automobilio pavarų dėžės diagnostiką, nustatytas galimas pavarų dėžės mechaninis defektas. Akte taip pat nurodyta, kad tikslūs pavarų dėžės mechaniniai defektai gali būti nustatyti tik išardžius automobilio pavarų dėžę ir tokio darbo kaina yra apie 250 -750 EUR be PVM. Atsakovas neneigė ieškovo argumentų, jog atsakovui buvo pasiūlyta bendradarbiauti, siekiant nustatyti tikslius automobilio pavarų dėžės defektus, tačiau atsakovas nebendradarbiavo. Kadangi atsakovas nebendradarbiavo, jam 2019-01-09, 2023-01-24 buvo išsiųstos pretenzijos. Atsakovas pretenzijas atmetė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo teises gina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, kur įtvirtinta pirkėjo teisė, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

Ieškovo paaiškinimai ir pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) servisas“ aktas, UAB „(duomenys neskelbtini) servisas“ aktas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovas po automobilio įsigijimo nedelsiant ėmėsi tų veiksmų, kuriuos jam nurodė atsakovas, tam, kad pašalintų matomus ir atsakovo nurodytus automobilio defektus. Priemonėmis, kurias ieškovui nurodė atsakovas, automobilio defektų pašalinti nepavyko, o mėnesio bėgyje automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį dėl mechaninio greičio dėžės gedimo, apie kurį ieškovas pirkimo – pardavimo metu nebuvo informuotas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šio straipsnio 6 dalis numato, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

Pagal CK 6.333 straipsnio nuostatas parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, tačiau visais atvejais turi realiai egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 6 dalis).

Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų buvus CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas, o atsakovo argumentai, jog jis jokių automobilio trūkumų, išskyrus vairo girgždėjimą, eksploatacijos metu nepastebėjo, jog jam nuosavybės teise automobilis priklausė dešimt dienų, yra deklaratyvūs, nepanaikinantys pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovui buvo žinoma apie automobilio kardano nuėmimą. Ši aplinkybė ieškovui iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nebuvo atskleista, kas sudaro ir pagrindą išvadai, kad atsakovas žinojo tikrąsias vibracijos priežastis ir, siekdamas jas nuslėpti, klaidino ieškovą. Taigi, nurodyta sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovas neatskleidė parduodamo daikto – transporto priemonės - kokybės garantijos turinio (CK 6.333 straipsnio 2 dalyje), kurio esmė – garantuoti pirkėjui, kad parduodamas daiktas atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, kad ieškovas verčiasi transporto priemonių verslu, yra įgijęs specialiųjų mechanikos žinių, todėl ieškovui negali būti keliami didesni rūpestingumo reikalavimai nei įprastam asmeniui – vartotojui. Ieškovas yra fizinis asmuo, kuris pirko automobilį savo reikmėms, todėl laikytinas vartotoju ir atitinkami taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai (CK XVIII1 skyrius). Ieškovas yra vartotojas, asmuo neturintis specialiųjų žinių, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas privalėjo nepasitikėti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl automobilio būklės ir būtinai prieš ginčo sutarties sudarymą tikrinti, ar transporto priemonė neturi paslėptų trūkumų, ar automobilio nepirkti dėl juntamos vibracijos, kurią atsakovas aiškino tik netinkamu ratų suvedimu (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai). Atsakovas neginčijo to, kad viešoje ofertoje jis nurodė, jog automobilis yra geros būklės ir be defektų. Kadangi atsakovas skelbime automobilio defektų nenurodė, apžiūros metu vibraciją siejo su netinkamu ratų suvedimu, yra pagrindas išvadai, kad atsakovas neatskleidė ieškovui tų aplinkybių ir parduodamo daikto defektų, dėl kurių, tikėtina, pirkėjas iš anksto būtų įvertinęs automobilio tikrinimo prieš jį įsigyjant poreikį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog 2022 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, paaiškėjus, kad automobilio nebegalima naudoti pagal paskirtį, atsakovas buvo kviečiamas dalyvauti nustatant automobilio trūkumų priežastis. Atsakovas neneigė to, kad dalyvavo apžiūrint automobilį UAB „(duomenys neskelbtini) servisas“ ir to, kad atsisakė bendradarbiauti su ieškovu tam, kad būtų nustatyti tikslūs greičių dėžės mechaniniai gedimai bei jų šalinimo kaštai, todėl atsakovo argumentai, jog iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra galimybės spręsti apie greičių dėžės gedimo pobūdį ir ar apskritai toks gedimas egzistuoja, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs (CPK 178 straipsnis).

Aukščiau išdėstyta sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog automobilis negali būti eksploatuojamas dėl paaiškėjusių defektų, kurie nebuvo atskleisti iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo momento. Atsakovas objektyviais ir pakankamais įrodymais nepaneigė ieškovo argumentų, jog atsakovui automobilio trūkumai buvo žinomi automobilio apžiūros ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Ieškovo įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti po sutarties sudarymo pradėjus trumpam laiko tarpui, nuvažiavus nedidelį atstumą. Atsakovas nepaneigė ieškovo argumentų, kad automobilio gedimų šalinimas gali siekti 1000 – 3000 EUR, t. y. minimali remonto kaina sudarytų beveik 1/3 dalį už automobilį sumokėtos kainos. Taigi, visuma minėtų aplinkybių ir pateiktų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad ginčo automobilis parduotas su esminiais trūkumais (CPK 178, 185 straipsniai), kuriems pašalinti reikalingos gana ženklios išlaidos, todėl ieškovas pagrįstai CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu reikalauja nutraukti sutartį, prašo grąžinti jam sumokėtus už automobilį pinigus, atsiimti automobilį (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas nutraukti 2022-10-31 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją - grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą kainą 3450,00 EUR sumą, o atsakovui automobilį, tenkintinas.

Atsakovas reiškia ir reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovui 330 EUR automobilio defektų šalinimo kaštus, 211,18 EUR automobilio registravimo kaštus, 30,30 EUR automobilio patikros kaštus; 15 EUR automobilio skelbimo kopijos kaštus, 544,50 EUR sumokėtus UAB „Autopretenzija“. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Ieškovo pateikti mokėjimo dokumentai (2022-10-31 mokėjimo nurodymas Nr. 23, 2022-11-24 mokėjimo kvitas, 2022-12-28 mokėjimo nurodymas Nr. 34, 2023-02-07 mokėjimo nurodymas Nr. 38, 2023-02-20 mokėjimo nurodymas Nr. 41, 2023-02-22 mokėjimo nurodymai Nr. 41 ir Nr. 42) patvirtina, kad ginčo transporto priemonės registravimo išlaidos sudarė 211,18 EUR, už ginčo automobilio remontą ieškovas patyrė 330 EUR išlaidas, už defektaciją – 30,30 EUR išlaidas, o išlaidos susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismine tvarka ir įrodymu rinkimu sudarė atitinkamai 544,50 EUR ir 15 EUR sumas. Kadangi ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, darytina išvada, kad visos aukščiau nurodytos 1130,98 EUR išlaidos nulemtos atsakovo ieškovui parduotos nekokybiškos prekės, todėl laikytinos ieškovo nuostoliais. Kadangi nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos yra pagrindas jas priteisti ieškovui iš atsakovo (CK 6.245-6.249, 6.253 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo Byloje esantis mokėjimo nurodymas Nr. 251 patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 241 EUR žyminį mokestį. Už suteiktą teisinę pagalbą ieškovas patyrė 726 EUR išlaidas. Ieškovo nurodytos išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-05-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteisiama 967 EUR bylinėjimosi išlaidų suma.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 6,64 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos 7 EUR bylinėjimosi išlaidos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti tarp ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022-10-31 sudarytą transporto priemonės Mercedes­Benz E400, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.

Įpareigoti ieškovą D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Mercedes­Benz E400, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), automobilio kainą 3450 EUR, 1130,98 EUR nuostolius ir 967 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.