Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-509-1017/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
II-509-1017/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02182-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-509-1017/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02182-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant R. B.,dalyvaujant skundą padavusiam A. (A.) S., jo atstovei advokato padėjėjai J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. (A.) S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančio Vilniaus greitosios pagalbos stotyje, vedusio, bausto administracine tvarka, teisto, atstovės advokato padėjėjos J. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21727-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21727-2018 A. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2018 m. gegužės 31 d. (nutarime per klaidą nurodyta 21 d.), 12.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant šaligatvio ir juo važiavo, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 124 punktą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda (b. l. 7).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui A. S. atstovė advokato padėjėja J. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą kaip neobjektyvų ir neteisėtą, ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 2-4). Skunde pareiškėjas, neigdamas savo kaltę, nurodė, kad jis nesutinka, jog važiavo šaligatviu ir padarė administracinį nusižengimą. Ant pravažiuojančios kelio dalies stovėjo policijos automobilis ir, kadangi pareigūnų automobilis jam buvo kliūtis, jis tiesiog parodydamas posūkį juos aplenkė ir nuvažiavo toliau. Iš karto jo policijos pareigūnai net nesustabdė, o tik sustabdė po kažkurio laiko ir pasakė, kad neva jis pažeidė KET ir važiavo šaligatviu. Be to, kai vėliau policijos pareigūnai sustabdė pareiškėją ir kai šis paklausė policijos pareigūnų, kodėl šie jį sustabdė, pareigūnai iš pradžių pasakė, kad dokumentų patikrinimui, o paskui jau pasakė, kad neva jis padarė administracinį pažeidimą ir neva jis važiavo šaligatviu. Kai pareiškėjas parašė policijos pareigūnų, kad šie parodytų jam kur yra užfiksuotas jo pažeidimas, šie nepateikė jam jokio užfiksuoto pažeidimo. Mano, kad jis yra neteisėtai nubaustas, nes policijos neteisėtus veiksmus jis apskundė Imuniteto tarnybai.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti (b. l. 1). Skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje yra vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi, kad pėsčiųjų eismui skirta dalis (šaligatvis) yra atskirta nuo važiuojamosios dalies. Peržiūrint vaizdo įrašą matosi, kad visi eismo dalyviai laikosi nustatytos tvarkos, tačiau A. S. atvažiavęs automobiliu, demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, užvažiuoja ant šaligatvio ir tęsia judėjimą tiesiai ant žmonių ir pareigūnų, kurie su jais bendrauja. A. S. važiuoja šaligatviu tuo metu kai ten vyksta intensyvus žmonių eismas, prie pat laiptų, kurie veda į parduotuvę, keli asmenys stovi bendraudami su pareigūnais, tačiau jis važiuoja tiesiai ant jų, sukeldamas jiems realią grėsmę. Visi pėstieji privalo trauktis į šalis, nes A. S. nusprendė, kad jis savo automobiliu gali važiuoti ten, kur jis nori ir nustatyta eismo tvarka jam negalioja.

Teismo posėdžio metu A. S. palaikė savo skundą ir nurodė, kad jis 2018 m. gegužės 31 d. atvažiavo automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į parduotuvės Rimi automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės esanti automobilių stovėjimo aikštelė išklota trinkelėmis, jos bortelių aukštis – 10 cm, o kita dalis – išklota trinkelėmis. Prie įėjimo į parduotuvę yra paaukštinimas (nuotraukoje pažymėta juodu žymekliu (apibraukta linija), b. l. 41) ir pažymėtos vietos: „X“ pažymėta vieta, kur pareiškėjas matė parkuojamus automobilius (b. l. 43); „Y“ – kur pareiškėjas kitą dieną po įvykio matė statomą automobilį, kuris pardavinėja keptas vištas (b. l. 42); „P“ – kur stovėjo pareigūnai įvykio metu. Pareiškėjo važiavimo trajektorija pažymėta punktyrine linija, o automobilis, kuris judėjo pareiškėjui manevruojant – ištisine linija (rodykle) (nuotrauka, b. l. 41). Prie parduotuvės teritorija, kur yra paaukštinimai, nėra sužymėta stovėjimo linijomis. Liudytojas nurodė, kad taškuota teritorija (b. l. 41) yra pėsčiųjų perėja, o prie parduotuvės esanti paaukštinta vieta yra šaligatvis. Tačiau pareiškėjas mano, kad, jei taškuota teritorija yra perėja, tai pareigūnų tarnybinis automobilis būtų pažeidęs KET; taškuota teritorija nėra paženklinta pėsčiųjų perėja. Pareiškėjas pacitavo Statybos reglamente paaiškinimą, kas yra šaligatvis ir koks turi būti važiuojamosios dalies atskyris: „tarp važiuojamosios dalies ir šaligatvio turi būti aukščių skirtumas. Bortelio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 3 cm“. O įvykio vietoje esantis pakilimas yra žemesnis nei statmenai laikoma degtukų dėžutė. „Tai galioja ir įvažiavimams su įgilintu šaligatviu arba pėsčiųjų tako susikirtimams su keliu. Ten kur nėra susikirtimų su kitais keliais, pėsčiųjų tako bortelio aukštis turi būti 10 cm. 3 cm aukščio bortelis per žemas, nes aklasis akustiškai orientuodamas pagal svetimus pravažiuojančio transporto garsus stengsis laikysis vienodo atstumo nuo gatvės krašto, bet gali nepastebėti žemo bortelio arba jį pastebėti per vėlai. Einant su balta lazdele, jos galas nebūtinai siekia žemę“. Jam, norint pravažiuoti minėtą automobilio stovėjimo aikštelę, kelią užstojo pareigūnų tarnybinis automobilis, kuris buvo be jokių specialių ženklinimų; kito būdo, atvažiavus pareigūnams, jam pravažiuoti nebuvo; šią aikštelę apvažiuoti ratu galima, bet tuo momentu, kai jis įvažiavo, iš kitos pusės irgi važiavo automobilis; ar paskui jį kas nors važiavo, nepamena. Mano, kad jis nevažiavo šaligatviu, nes toje vietoje nėra šaligatvis. Ši teritorija, kur jis pravažiavo, yra parduotuvės aikštelė, kurioje parduotuvės administracija netinkamai pažymėjo, kur turi eiti pėstieji. Toje vietoje, kur jis pravažiavo (pažymėta punktyrine linija, b. l. 41), nelabai prisiparkuosi, nes jei ten pastatysi automobilį, kitas asmuo nepravažiuos, bet toliau automobiliai parkuojasi; ženklas „P“ skirtas visai teritorijai, kuria jis ir važiavo. Įvykio vietoje buvo kontaktas su pareigūnais; prie jo priėjęs vyras pasakė, kad pareiškėjas atidžiau važinėtų, o jis atsakė, kad nieko nepažeidė, tik pasignalino, kad žmonės pravažiuotų; priėjusi pareigūnė nekalbėjo, kad jis pravažiavo šaligatviu. Jį sustabdė pareigūnai vėliau, kai jis išvažiavo iš aikštelės; jam paklausus, koks pažeidimas, pareigūnas pasakė, kad yra stabdomas dėl dokumentų patikrinimo; patikrinę paleido. Jis parašė skundą dėl pareigūnų veiksmų, gavo atsakymą, kad pareigūnai nieko nepažeidė; o po mėnesio gavo pranešimą dėl protokolo surašymo; pareiškėjas nesutiko su protokolu, nes jame buvo neteisingai nurodyta įvykio data.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, S. K. nurodė, kad buvo gauta medžiaga su vaizdo įrašu, kad vairuotojas važiavo per šaligatvį; buvo iškviestas vairuotojas ir jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Liudytojas pažiūrėjęs nuotrauką (b. l. 41) nurodė, kad juoda linija apibrėžta vieta yra vertinama kaip šaligatvis, nes pakelta aukščiau; iškeltos aukščiau vietos yra perėjimas. Pareigūnas buvo nuvažiavęs į įvykio vietą; paaukštintoje teritorijoje pastatytų automobilių nebuvo; ženklas „P“ reiškia, kad aikštelėje galima statyti automobilius 2 val.; šiai paaukštintai teritorijai parkavimosi ženklas negalioja. Bortelis aiškiai paaukštintas ir puikiai matosi; kiek centimetrų jis paaukštintas nežino, bet jis iškeltas; šioje vietoje yra ne pėsčiųjų perėja, o šaligatvis; taškuota vieta (pažymėta nuotraukoje, b. l. 41) yra pėsčiųjų perėjimas; pėsčiųjų perėja – suteikiama pirmenybė, o perėjimas – pėstiesiems eiti leidžiama, bet jie pirmenybės neturi; jei automobilis stovi aikštelėje, tai prie automobilio reikia eiti per aikštelę; šaligatvis yra pėstiesiems skirta vieta, kuris skiriamas įvairiai; linijomis, bortais ir pan. Pareiškėjas automobilį galėjo pastatyti kitoje aikštelėje, o pareigūnai stovėjo taisyklingai ir nieko nepažeidė. Protokole yra padaryta techninė klaida, nes įvykis buvo 31 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad policijos pareigūnai R. V. ir D. K., 2018 m. gegužės 31 d. sustabdę automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikrinę vairuotojo dokumentus veikė neviršydami jiems teisės aktais suteiktų įgaliojimų. Pažymėta, kad pareigūnų paaiškinimuose nurodyta informacija, jog jie 2018 m. gegužės 31 d. automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmuose aikštelėje, esančioje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), pažeidimo neįžvelgė, o vėliau minėtą automobilį stabdė, turėdami tikslą patikrinti dokumentus, vertinama kritiškai. Gautais duomenimis, būdami tarnybiniame automobilyje pareigūnai kalbėjo apie tai, kad automobilis pravažiavo per šaligatvį vos ne per kojas, vyriausiasis patrulis D. K., priėjęs prie sustabdyto automobilio, ne kartą nurodė vairuotojui, kad (duomenys neskelbtini), užfiksuotas pažeidimas, vėliau tarnybiniame automobilyje pareigūnai tarėsi ar paleisti vairuotoją, svarstė kaip gauti pažeidimą patvirtinančius vaizdo įrašus. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad važiuodamas šaligatviu A. S. kėlė pavojų pėsčiųjų saugumui, sukėlė pastarųjų pasipiktinimą, todėl nereaguodami į minėtą teisės pažeidimą ir nesurašydami A. S. administracinio nusižengimo protokolo pareigūnai kenkė policijos prestižui (b. l. 27-34).

Į bylą buvo pateikti parduotuvės Rimi stebėjimo kamerų vaizdo įrašai ir pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus daryti nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašai (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 417 straipsnio 1 dalies nuostatomis, be kita ko, važiavimas šaligatviu užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 124 punkte numatyta, jog motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 66 dalies nuostatomis, šaligatvis – tai kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos; šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais. Kelias apibrėžiamas kaip visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas (SEAKĮ 2 str. 3 p.), o važiuojamoji kelio dalis – tai kelio dalis važiuoti transporto priemonėms (SEAKĮ 2 str. 95 p.).

KET 3.7 punkto nuostatomis, kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. KET 3.16 punkto nuostatomis, transporto priemonių stovėjimo aikštelė – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Pagal KET, kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ nurodo transporto priemonių stovėjimo vietą.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių, kurios, be kita ko, yra aiškiai užfiksuotos į bylą pateiktuose vaizdo įrašuose. Iš byloje esančių įrodymų (tarp jų administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. paaiškinimų, liudytojo S. K. paaiškinimų teisme, taip pat vaizdo įrašų, tarnybinio patikrinimo išvados, administracinio nusižengimo protokolo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų įvykio vietos foto nuotraukų) visumos neabejotinai nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2018 m. gegužės 31 d. (nutarime per klaidą nurodyta 21 d.), 12.20 val., jo metu A. S. vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Byloje kilo ginčas, ar vieta, per kurią važiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, aplenkdamas stovintį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, pripažintina šaligatviu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, minėta vieta nelaikytina šaligatviu ir jis turėjo teisę pro ją važiuoti, apvažiuodamas stovintį pareigūnų automobilį.

Iš į bylą pateiktų foto nuotraukų bei vaizdo įrašų, taip pat liudytojo S. K., kuris buvo nuvykęs į įvykio vietą, paaiškinimų teisme matyti, kad visa prie parduotuvės „Rimi“ esanti teritorija yra išklota trinkelėmis, t. y. jos grindinys nesiskiria, tačiau aplink įėjimo į šią parduotuvę bei prie jos esančius laiptus, dalis teritorijos yra paaukštinta, atskirta borteliu, šioje teritorijoje nėra sužymėta linijų, kurios nurodytų automobilių stovėjimo vietas bei kryptį. Tuo tarpu dešiniau nuo šios atskirtos teritorijos esanti teritorija, t. y. transporto priemonių stovėjimo aikštelė, yra sužymėta vertikaliomis automobilių stovėjimo vietų linijomis, taip pat rodyklėmis ant grindinio yra sužymėta galima transporto priemonių judėjimo kryptis. Vertinant įvykio vietą vizualiai, teismo nuomone, akivaizdžiai matosi teritorija, skirta pėstiesiems, bei teritorija, skirta transporto priemonėms stovėti, t. y. šaligatvis bei transporto priemonių stovėjimo aikštelė (SEAKĮ 2 str. 66 d., KET 3.7 p., 3.16 p.). Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad ginčo teritorijos negalima pripažinti šaligatviu, kadangi jos įrengimas neatitinka statybos reglamentų (STR) keliamų reikalavimų šaligatvių įrengimui, šis argumentas nėra teisiškai reikšmingas šioje byloje, kuri yra nagrinėjama ne dėl Statybos įstatymo ar STR pažeidimo, o dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo. Šį ginčą sprendžiant aktualios yra SEAKĮ 2 straipsnio 66 dalies, pagal kurias šaligatvis gali būti atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies arbe ne, nuostatos. Taigi bortelio aukštis tarp šaligatvio ir važiuojamosios kelio dalies nėra esminis kriterijus, sprendžiant, ar atitinkama teritorija pripažintina šaligatviu, ar ne.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog teritorija šalia įėjimo į parduotuvę, yra skirta pėstiesiems. Būtent jiems yra suformuota ir vieta – b. l. 41 pažymėta „taškuota teritorija“, liudytojo įvardinta kaip „pėsčiųjų perėjimo vieta“, kuria jie turi teisę pereiti automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamąją dalį, ir kuri veda būtent nuo jiems skirtos teritorijos prie parduotuvės iki šaligatvio, einančio tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir L. A. gatvės, t. y. jungia du šaligatvius. Tuo tarpu kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ nurodo transporto priemonių stovėjimo vietą automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje, kuri yra sužymėta transporto priemonių stovėjimo vietas rodančiomis vertikaliomis baltomis linijomis. Be to, pats A. S. pats sau prieštarauja, teigdamas, jog jis galėjo važiuoti per paaukštintą teritoriją prie parduotuvės, nes ji irgi skirta transporto priemonės statyti, tuo pačiu pripažino, jog toje vietoje, per kurią jis važiavo, nebūtų galimybės to padaryti, nes transporto priemonė pastatyta šioje vietoje trukdytų eismą kitiems automobiliams (netilptų). Juolab kad transporto priemonės stovėjimo vietos funkcija yra pastatyti toje vietoje automobilį ar kitą transporto priemonę, bet ne naudotis šia vieta kaip važiuojamąja kelio dalimis. Tai, jog yra pateiktos foto nuotraukos, iš kurių matyti, jog ginčo teritorijoje stovi transporto priemonės, taip pat neturi reikšmės, nagrinėjant šią bylą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog A. S. atlikto manevro metu ant šaligatvio buvo pėsčiųjų, jis pravažiavo visai šalia jų, tokiu būdu netgi sukeldamas grėsmę bei pavojų pėstiesiems. Svarbu ir tai, kad A. S. pareigūnų automobilį aplenkė ne pro dešinę pusę, bet apvažiavo pareigūnų automobilį iš kairės. Nepagrįstas ir jo argumentas, kad galimybės kitokiu būdu apvažiuoti stovintį pareigūnų automobilį nebuvo. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matosi, kad tuo metu, kai A. S. atliko ginčo manevrą, pareigūnų automobilį iš kitos pusės pravažiavo net du skirtingo modelio ir dydžio automobiliai, o A. S. net nesustojo prie pareigūnų automobilio, nepabandė jo apvažiuoti iš dešinės pusės arba įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę per kitą įvažiavimą. Šios aplinkybės taip pat rodo A. S. požiūrį į Kelių eismo taisykles bei saugaus dalyvavimo eisme principą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nagrinėjamoje vietoje automobilių stovėjimo vietos buvo aiškiai atskirtos nuo pėsčiųjų judėjimo zonos – šaligatvio, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. neturėjo teisės važiuoti (KET 124 p.). Jis tai neabejotinai suprato arba turėjo suprasti, o pasielgęs taip, kaip draudžia KET, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinęs tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu A. S. veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai, jam paskirta teisinga – vidurkio dydžio nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Dėl nurodyto administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21727-2018.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė