Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2020-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-399-829/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-05
Bylos Nr.
e1-399-829/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00247-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-399-829/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00247-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.26.2; 2.12.1.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 5 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. K. 2020 m. sausio 1 d. apie 19 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė ranka mažiausiai du smūgius G. Š. į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. K. visiškai prisipažino kaltu pagal jam inkriminuotą nusikaltimą. Be to jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios G. Š. parodymais, tarnybiniais pranešimais ir kitais byloje surinktai dokumentais.

Kaltinamasis A. K. parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. namo rūsyje kartu su K. Š. vartojo alkoholį. Apie 19 val. tarp jo ir atėjusios G. Š. kilo konfliktas. Tada jis G. Š. išsivijo į lauką ir ten du kartus kumščiu trenkė jai į galvą. Ar jai ką nors sakė mušdamas dabar jau nepamena. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. (b. l. 64–65, 72, 77–78).

Nukentėjusioji G. Š. parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 18 val. nuėjo į namo katilinę, esančią rūsyje, ieškoti savo sūnaus. Pamačiusi sūnų, šį pašaukė. A. K. tai išgirdo ir pradėjo grasinti ją sumušti. Paskui išėjo į lauką ir du kartus trenkė kumščiu į galvą. Nuo smūgių jai apsvaigo galva, todėl parkrito ant žemės. A. K. puolė ją, tačiau sūnus šį sulaikė, neleido jos daugiau mušti. Ji byloje civilinio ieškinio nereiškia, neprieštarauja, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 15–17, 20–23).

Liudytojas E. Š. parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 17 val. jis nuėjo į namo katilinę, kadangi jo draugas K. Š., gyvenantis tame name, paprašė jo pakurti pečių. Kartu su juo buvo A. K. Kiek vėliau į rūsį atėjo jo mama G. Š., kuri jį pakvietė eiti namo. Tada A. K. jai sakė: „–Ateik čia kale“, išbėgo į lauką ir vijosi ją, o pasivijęs šiai du kartus kumščiu trenkė į galvą. Jis šį nustūmė, kad toliau nemuštų, tada mama nuo jo pabėgo. Jo A. K. nemušė, dar girdėjo, kaip grasino mamai: „– Jei pasigausiu užmušiu“ (b. l. 39–41).

2020 m. sausio 1 d. Tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo užfiksuota, kad A. K. nustatytas 1,14 promilių girtumas, G. Š. nustatytas 0,45 promilių girtumas (b. l. 4).

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiosios G. Š. gydymo reiškia 94,55 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo (b. l. 29–30).

Iš Perlas Finance kvito nustatyta, kad A. K. atlygino 95,55 Eur civilinį ieškinį Kauno teritorinė ligonių kasai (b. l. 34).

Iš medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad G. Š. diagnozė: galvos sumušimas (b. l. 42).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis G. Š. kūne sužalojimų nenustatyta (b. l. 47).

Teismo metu nustatyta, kad kaltinamojo A. K. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, daugiabučio namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo laiku gali pravažiuoti ar būti asmuo. Antras svarbus aspektas, susijęs su A. K. atliktų veiksmų vertinimu yra tas, jog jis ne tik atliko veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje – liudytojo E. Š. Visos šios išvardytos aplinkybės rodo, kad A. K. savo elgesiu šokiravo konfliktą mačiusį asmenį. Šis konfliktas nutraukė jo planus bendrauti su draugais bei dėl tokių kaltinamojo veiksmų įvykio vietoje buvęs asmuo be abejonės sutriko, patyrė neigiamas emocijas, todėl A. K. veika atitinka BK 284 straipsnį.

Teismas kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam A. K. už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti 60 MGL (BBND) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. K. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia prokuroro siūloma bausmės rūšimi. Prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 83–84).

Skiriant kaltinamajam A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamųjų asmenybę, į jų socialinį statusą, – kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, (duomenys neskelbtini) metais 3 kartus konsultuotas vaikų ir paauglių psichiatro, diagnozuota elgesio ir emocijų sutrikimas; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys, kuris yra atlygintas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes.

Teismo vertinimu BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus 60 MGL (BBND) baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1, 2 dalys, teismui suteikia teisę nustatyti ir ilgesnį terminą, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą vienu kartu, teismui jokios reikšmės neturi. Pratęsiant baudos sumokėjimo terminą, nuosprendžio esmė nepakeičiama. Per teismo nustatytą laikotarpį nesumokėjus baudos savanoriškai, ji vykdoma priverstinai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. K. dirba, jo pajamos nesiekia 500 Eur, yra jauno amžiaus, nutaria nustatyti ilgesnį nei 2 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. laikinai sulaikytas nebuvo. A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurie iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistini (b. l. 80–81).

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 60 MGL (BBND) (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 MGL (BBND) (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, A. K. nustatyti dvidešimt keturių (24) mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

1. Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas;

2. Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius;

3. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius;

4. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 akcinė bendrovė SEB bankas;

5. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 akcinė bendrovė Šiaulių bankas;

6. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ akcinė bendrovė (toliau – AB);

7. Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Masevičiūtė