- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- 1S-816-594/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00103-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- D. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. B. (toliau – D. B.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. B. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. kovo 22 d. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. sausio 8 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2020 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė D. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis D. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patvirtinti 2020 m. birželio 17 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, jokių drausminių nuobaudų nėra turėjęs, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminius balus yra sumažinęs per pusę, kas rodo ženklią jo pažangą. Visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ankstesnes Komisijos rekomendacijas įvykdė, todėl Komisija jau ketvirtą kartą pagrįstai nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų, tačiau apylinkės teismas visiškai nepagrįstai, ir remdamasis tik deklaratyviais ir šabloniškais teiginiais, atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo nutartis yra nemotyvuota, diskriminacinė, priešinga Konstitucijos nuostatoms ir oficialiai konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams bei teismų praktikai, pažeidžianti nuteistojo teises ir teisėtus lūkesčius. Oficiali konstitucinė doktrina įtvirtina aiškumo, motyvuotumo, argumentavimo racionalumo, draudimo nuslėpti aktualias aplinkybes reikalavimus baigiamiesiems teismo aktams, tačiau skundžiama nutartis neatitinka šių reikalavimų ir pažeidžia nuteistojo teisę į teisingą teismą. Be to, skundžiamoje nutartyje nėra motyvuojamosios dalies, kurioje teismas pasisakytų dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo, o yra išdėstyti tik teismo samprotavimai apie nuteistojo asmenybę ir jo praeitį, kas negali būti laikoma motyvuojama teismo sprendimo dalimi.
3.2. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas pažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į bylos nagrinėjimą teisme per priimtinai trumpą laiko tarpą. Komisija priėmusi 2020 m. birželio 17 d. nutarimą jį nedelsiant perdavė nagrinėti teismui, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo išsprendė tik po 4 mėnesių, nors tokios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, o teismas jokių papildomų dokumentų nerinko. Teismas pagal analogiją turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 130 straipsnio nuostatomis ir nuteistojo bylą išnagrinėti per įmanomai trumpiausią 7 dienų terminą, tačiau sprendimo priėmimas užtruko 15 savaičių. Tokie veiksmai sukelia pagrįstas abejones pirmosios instancijos teismo teisingumu ir bešališkumu.
3.3. Skunde teigiama, kad Komisijos nutarimo tvirtinimas nėra pirmosios instancijos teismo subjektinė teisė, kuria teismui būtų leidžiama pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra. Komisijos nutarimo tvirtinimas yra teismo pareiga, kurią teismas privalo vykdyti, jeigu neranda argumentų paneigti nutarimo teisėtumui. Šiuo atveju, Komisijos nutarimui esant teisėtam, teismas, atsisakydamas jį patvirtinti, nevykdė savo pareigos. Remiantis Konstitucine doktrina, valstybės pareigūnų įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Tokie įgaliojimai - tai ir pareigos, kurias <...> valstybės pareigūnai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, ketvirtą kartą atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą ir nepateikdamas jokių rekomendacijų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai mažinti, ir jokių įrodymų, kad nuteistasis neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, pažeidė nuteistojo teisėtus lūkesčius.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad priešingai nei nurodo apylinkės teismas, lygtinis paleidimas yra privaloma bausmės atlikimą reglamentuojanti taisyklė, o probacijos tikslai siejami ne su konkrečiu probuojamuoju asmeniu, o su bendra visų teisę pažeidusių asmenų nusikalstamų veikų recidyvo statistika. Apylinkės teismas taip pat nepagrįstai vertino ir socialinio tyrimo išvadą, nes tai yra išvestinis dokumentas iš vienintele materialiąja lygtinio paleidimo sąlyga esančio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo. Du kartus vertinti tas pačias aplinkybes negalima, nes taip pažeidžiamas visų asmenų lygybės principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje ir non bis in idem principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Taigi, skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės pasisakė dėl aplinkybių, kurios nėra susiję su Komisijos nutarimo teisėtumu, o tai leidžia abejoti priimto sprendimo teisėtumu.
3.5. Skunde teigiama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta dar ir todėl, kad teismas, vertindamas nuteistojo pažangą, iš esmės vertino pokytį tik paskutiniu laikotarpiu, nors turėjo vertinti visą pokytį nuo bausmės atlikimo pradžios, t. y. tiesiog atlikti aritmetinį veiksmą ir bausmės atlikimo pradžioje esantį balą pagal OASys atimti iš vertinimo metu nustatyto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo. Skunde pažymima, kad pirminio vertinimo metu iš nuteistajam nustatyto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo - 33 balai buvo statiniai, tuo tarpu paskutinio vertinimo metu kintančių balų skaičius yra tik 16, o tai rodo akivaizdžią nuteistojo daromą pažangą.
3.6. Nuteistojo vertinimu apylinkės teismas pažeidė ir BPK 360 straipsnio nuostatas, nes nevertino Komisijos nutarimo teisėtumo, t. y. ar nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, tačiau veikė ultra vires ir vertino Komisijos jau iš esmės išspręstus klausimus. Teismams yra pavesta spręsti ne klausimą dėl nuteistojo prašymo taikyti lygtinį paleidimą, ne klausimą ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, ar nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką laikytina akivaizdžia, o išimtinai tik klausimą dėl Komisijos nutarimo teisėtumo. Įstatymų leidėjas būtent Komisijoms numatė teisę vertinti ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, o pagal naują BVK 157 straipsnio redakciją ar nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką laikytina akivaizdžia. Šie klausimai yra subjektyvūs, todėl lygtinio paleidimo klausimus spręsti gali tik visuomeniniais pagrindais veikiančios Komisijos, kai tuo tarpu teismas turi būti objektyvus ir nešališkas, privalo vadovautis nekaltumo prezumpcija. Kvestionuodamas balsavimo būdu priimto Komisijos nutarimo pagrįstumą, samprotaudamas ar asmeniui yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą, teismas pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, pasikeitus BVK 157 straipsnio redakcijai klausimas ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals yra nebenagrinėtinas. Šiuo atveju akivaizdu, kad 2020 m. birželio 17 d. Komisijos nutarimas yra teisėtas, nes Komisijos posėdžio metu buvo kvorumas, buvo rašomas protokolas, protokolas ir nutarimas yra pasirašyti. Komisijos nutarime išdėstytos išvados apie nuteistojo atliekamą bausmę, OASys vertinimus, faktines aplinkybes atitinka, ir BVK 157 ir 158 straipsniuose nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos teisingai. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepaneigė Komisijos nutarimo neteisėtumo, tačiau atsisakė jį patvirtinti, o tai rodo teismo priimto sprendimo neteisėtumą
3.7. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje didelį dėmesį skiria nuteistojo teistumams, nors pagal ankstesnius nuosprendžius jis jau yra atlikęs bausmę. Tai kelia abejones teismo nešališkumu. Teismas turėtų kreipti dėmesį tik į bausmės pabaigą ir atliktos bausmės dalį, tuo tarpu informacija apie nusikaltimą yra reikalinga tik bausmę vykdančiai institucijai (BVK 16-21 straipsniai), nes atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą bausmę vykdanti institucija turi parinkti nuteistajam pataisos priemones. Teismas, pasisakęs apie nuteistojo ankstesnius nusikaltimus ir paskutinio nusikaltimo sunkumą, bei pateikęs šiuos faktus kaip priežastį netvirtinti Komisijos nutarimą pažeidė non bis in idem principą, todėl nutartis turi būti panaikinta kaip prieštaraujanti Konstitucijai.
3.8. Skunde taip pat pabrėžiama, kad apylinkės teismo nutartis yra diskriminacinė, pažeidžianti tarptautinius teisės aktus ir neatitinkanti nei teismų praktikos, formuojamos analogiškose bylose, nei Europos Tarybos rekomendacijų Rec(2003)22. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir kiti teismai yra patvirtinę daugybę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo ženkliai aukštesni ir priklausė netgi ne vidutinei, o aukštai rizikos grupei. Įstatymas nenumato galimybės sudaryti skirtingas lygtinio paleidimo sąlygas vienodoje teisinėje padėtyje esantiems nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką yra toje pačioje rizikos grupėje. Skirtingų lygtinio paleidimo sąlygų sudarymas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą akivaizdžiai diskriminavo nuteistąjį, nors kitų nuteistųjų atžvilgiu, esant tai pačiai situacijai, teismas taikė lygtinį paleidimą.
3.9. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam grindžia likusia didele neatliktos bausmės dalimi. Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnyje yra aiškiai nustatęs kokia bausmės dalis turi būti atlikta lygtinio paleidimo taikymui, o subjektyvi sąvoka “didelė bausmės dalis” įstatyme nėra apibrėžta. Teismas, būdamas objektyvus, privalo tokią įstatyme neapibrėžtą sąvoką aiškiai apibrėžti - nurodyti tikslią datą, kada likusi neatlikta bausmės dalis nebebus didelė, tačiau to skundžiamoje nutartyje nepadarė. Be to, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, asmuo ir toliau atlieka jam paskirtą bausmę su atitinkamais laisvės ir elgesio apribojimais, bei su papildomomis ir itin griežtomis bausmės atlikimo garantijomis.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nutarimą, apylinkės teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Apylinkės teismas teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Pažymėtina, kad nors Komisijos nutarime jau būna įvertinta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nei apylinkės teismo, svarstančio klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, nei aukštesnės instancijos teismo, nagrinėjančio nuteistojo skundą, Komisijos nutarime konstatuotos išvados neriboja. BVK 157 straipsnio 1 dalyje išdėstytos aplinkybės, kurias, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina tiek Komisija, tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, todėl nuteistojo skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai pakartotinai vertino tas pačias aplinkybes reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui, kurios jau buvo įvertintos Komisijos, atmestini kaip deklaratyvūs. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą ar aiškų ir motyvuotą baigiamąjį teismo aktą.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sutiktina su skundo argumentu, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pakankamu pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Tačiau, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam D. B. nustatyta 62 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, kaip tai savo skunde nurodo nuteistasis, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.
7. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, D. B. dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose bei kitose pozityvaus užimtumo ir visuomeninėse veiklose. Bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, dirba, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę. Teigiamai D. B. elgesį apibūdina ir tai, kad jis 4 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 78 balų iki 62 balų. Pataisos namų administracija tinkamai įvertino teigiamą nuteistojo elgesį ir perkėlė jį nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. bausmę atlikti Pusiaukelės namuose. Sutiktina, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad savo elgesį D. B. koreguoja reikiama linkme. Tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (17 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokios nusikalstamo elgesio rizikos grupės priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo dedamas pastangas bei jo atliekamus veiksmus juos mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekvieno nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas individuliai, todėl vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog D. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nors apeliantas skunde teisingai pažymi, kad BVK nėra nurodytas vertinamasis kriterijus „laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals“, tačiau tai nereiškia, kad vertinant ar nuteistajam paskirta bausmė pasiekė tikslą, tokia išvada yra negalima, kadangi tai yra viena iš bausmės paskirčių (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo palaikomi ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas turi būti vertinami kompleksiškai, t. y. visų kitų nuteistojo asmenybę bei jos pokytį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl vien tokių aplinkybių egzistavimas, pakankamo pagrindo D. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taip pat nesudaro. Juolab, kad minėtos aplinkybės (artimieji, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas) egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nebuvo pakankamos atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio.
8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas D. B. nėra pirmasis. Praeityje jis ne kartą teistas (už nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe plėšimą), pirmą kartą buvo teistas sulaukęs vos 15 metų. Šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje. D. B. nuteistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Austrijoje. Praėjus vos keliems mėnesiams po Austrijos teismo sprendimo jis vėl padarė naujus nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas apysunkių, kitas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistajam praeityje taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikalstamas veikas, kurios tik sunkėjo. Visos šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, bei patvirtina, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis nuteistasis du kartus – 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. kovo 13 d. baustas administracinėmis nuobaudomis pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir 416 straipsnio 2 dalį, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiuos pažeidimus jis padarė jau būdamas perkeltas bausmės atlikimui į Pusiaukelės namus, jam skirtų trumpalaikių išvykų metu, kas tik patvirtina, kad nuteistajam vis dar sunku išlaikyti tinkamą elgesį ir nepažeisti įstatymų būnant neprižiūrimam. Kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, surašant Socialinio tyrimo išvadą ir Komisijai priimant nutarimą taikyti D. B. lygtinį paleidimą, šie duomenys nebuvo įvertinti. Visų šių aplinkybių visuma leidžia sutikti su apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.
9. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą D. B. šiuo metu atlieka bausmę, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, kaip tai pagrįstai nurodo savo skunde ir nuteistasis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją bausmės atlikimo metu. Visa tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, atliktos ir neatliktos bausmės santykį ir šių duomenų visumoje atsisakydamas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pirmosios instancijos teismas netinkamais motyvais grindė savo nutartį ir taip pažeidė BVK, BPK nuostatas ar Konstitucijoje bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintus principus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas aplinkybes apie nuteistojo teistumus, likusią atlikti bausmės dalį, įvertino kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja nei BVK 157 straipsnio, nei BPK 360 straipsnio nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai.
10. Teisėjų kolegijai abejonių, dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kelia ir nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai. Nusikaltimai už kurių padarymą D. B. šiuo metu atlieka bausmę padaryti bendrininkų grupėje, tuo tarpu Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis laisvalaikiu bendraudavo su nusikaltimus darančiais, nusikalstamą gyvenimo būdą vedančiais žmonėmis, tad susidarydavo sąlygos įsitraukti į nusikaltimus. Nuteistasis informaciją apie save pateikia ribotai, sudaro užsisklendusio savyje žmogaus įspūdį, abstraktaus mąstymo, linkęs kartoti tas pačias klaidas (nuteistas Austrijoje, praėjus vos keliems mėnesiams vėl padarė nusikalstamą veiką, kurioje atliko tą patį vaidmenį), nors ir apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, labiau koncentruojasi į teigiamas pasekmes, nei neigiamas. Nusikalto siekdamas tiesioginio atlygio. Šiuo metu geba atpažinti kai kuriuos veiksnius, skatinusius jį nusikalsti. Šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės neabejotinai gali lemti ir pakartotinį D. B. nusikalstamumą jam būnant laisvėje. Juolab, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys yra priskiriamas kriminogeninės rizikos veiksniams. Pažymėtina, kad minėtas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šio kriminogeninio veiksnio egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
11. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo skundo argumentu, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nepagrįstai dar kartą vertino Socialinio tyrimo išvadą, nes tai išvestinis dokumentas ir tokiu būdu buvo pažeistas lygybės prieš įstatymą ir dvigubo nebaudžiamumo principas. Priešingai nei mano nuteistasis, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo D. B., pagrįstai rėmėsi ne tik Socialinio tyrimo išvados duomenimis, bet ir įvertino visą aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Šių duomenų tinkamas įvertinimas leido pagrįstai konstatuoti, kad D. B. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.
12. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis taip pat pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai vilkino sprendimo priėmimą, nors turėjo visas galimybes procesinį sprendimą priimti gerokai anksčiau. Vis dėlto, teisėjų kolegija tokiai D. B. pozicijai nepritaria. Visų pirma nuteistasis nepagrįstai teigia, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turėjo vadovautis BPK 130 straipsnio nuostatomis, kadangi ši teisės norma taikoma skundams dėl kardomosios priemonės - suėmimo nagrinėti. Klausimams dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėti taikomos BPK 360 straipsnio nuostatos. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos medžiagos, Alytaus pataisos namų teikimas dėl Komisijos 2020 m. birželio 17 d. nutarimo tvirtinimo Alytaus apylinkės teisme buvo gautas 2020 m. birželio 23 d. Teisėjas teikimą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. liepos 22 d., 15.30 val. (b. l. 1). Pranešimas apie teikimo nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims išsiųstas 2020 m. birželio 29 d. kartu su prašymu atsiųsti nuteistojo asmens bylą (b. l. 18). 2020 m. liepos 18 d. teisme gauti papildomi dokumentai iš Administracinių nusižengimų registro apie nuteistajam paskirtas administracines nuobaudas (b. l. 19-20). Atsižvelgiant į šiuos duomenis 2020 m. liepos 22 d. nutartimi teismas atidėjo lygtinio paleidimo taikymą D. B. trims mėnesiams po nuobaudos atlikimo, t. y. 2020 m. spalio 7 d. 16.00 val. Ši nutartis nuteistajam buvo įteikta pasirašytinai (b. l. 25), tačiau jos jis neskundė, ji įsigaliojo ir suėjus numatytam lygtinio paleidimo atidėjimo terminui, buvo priimta skundžiama apylinkės teismo nutartis atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. BVK nustato, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, jokių teikimo nagrinėjimo vilkinimo požymių teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė. Apylinkės teismas laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir jokių procedūrinių pažeidimų nepadarė. Nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistojo teisė į bylos nagrinėjimą teisme per priimtinai trumpą laiko tarpą ar teisėtų lūkesčių principas buvo pažeisti.
13. Atmestinas kaip nepagrįstas ir nuteistojo skundo argumentas, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoms Rec(2003)22 ir jose nurodytiems principams. Teisėjų Kolegija pažymi, kad tai rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakeičia Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.
14. Teisėjų kolegija nenustatė ir nuteistojo diskriminacijos požymių. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad nuteistasis jaučiasi diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes lygtinis paleidimas yra taikomas nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal „OASys“ metodiką buvo aukštesni ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo mažesni nei nuteistojo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, pagal kurį nuteistieji priskiriami žemai, vidutinei arba aukštai rizikos grupei, yra tik vienas iš kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Kiekvieno nuteistojo asmens byla bei jį charakterizuojantys duomenys vertinami individualiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra diskriminuojanti. Teisėjų kolegija nenustatė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto non bis in idem principo pažeidimo ar teismo veikimo ultra vires (viršijant įgaliojimus). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties apylinkės teismas savo įgalinimų ribose ir vadovaudamasis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vertino Komisijos 2020 m. birželio 17 d. nutarime padarytą išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo D. B. ir savo teisinę išvadą tinkamai ir aiškiai motyvavo. Tai, kad apylinkės teismo padaryta išvada buvo priešinga Komisijos išvadai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas netinkamai įgyvendino savo pareigą įtvirtintą įstatyme – patikrinti Komisijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą.
15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą, yra pagrįsta bei teisėta, nepažeidžianti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, nekaltumo prezumpcijos bei teisėtų lūkesčių principų, neprieštarauja nei Konstitucijai, nei kitiems tarptautiniams teisės aktams ir teismų praktikai, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. B. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.