- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- ATP-752-317/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01925-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. patraukta administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 9, 126, 222 punktų reikalavimų pažeidimą, t .y. už tai, kad 2015 m. vasario 24 d., 7.40 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo Nr. 101, vairuodama automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbuline eiga buvo neatidi, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai ar apgadinto automobilio savininkui, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2015 m. birželio 8 d. nutarimu, A. M. pripažino kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai už pirmąjį pažeidimą teismas jai paskyrė 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių Eur) baudą, už antrąjį – 900,00 Eur (devynių šimtų Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė galutinę nuobaudą – 900,00 Eur (devynių šimtų Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
Nesutikdama su priimtu nutarimu, A. M. Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimą ir ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu šią administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutarimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, sumažinti jai teismo paskirtą piniginę baudą bei netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba šios specialiosios teisės atėmimo terminą sumažinti.
Apeliantė nurodo, kad pats pagrindinis įrodymas nuo kurio, iš esmės, prasidėjo visa administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir kuriuo rėmėsi teismas, pagrįsdamas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų pažeidimų faktą ir jos kaltę, yra neaišku kada ir kieno parašytas, neaišku kokiu būdu ant automobilio „Toyota“ stiklo atsiradęs anoniminis raštelis. Tačiau jokie tiesioginiai įrodymai jos kaltės dėl abiejų nutarime nurodytų pažeidimų byloje nepatvirtina. Pažymi, kad nei vienas liudytojas, kurių parodymais teismas rėmėsi, tiesiogiai nematė nei jos galimai sukelto eismo įvykio, nei jos galimo nuvažiavimo iš eismo įvykio vietos. Ir, nors apeliantė neneigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje ji tikrai galėjo vairuoti savo sutuoktiniui K. M. priklausantį automobilį, nes vežė savo mažamečius vaikus į darželį ir į mokyklą, tačiau teigia, jog tikrai nepastebėjo jokio eismo įvykio ir nepajautė jokio jos vairuoto automobilio kontakto su jokia kita transporto priemone.
Vis dėlto, anot apeliantės, jeigu aukštesnysis teismas konstatuotų, kad toks kontaktas tikrai buvo, tai, jos teigimu, ji galėjo nepajausti ir nepastebėti tik dėl nuo manęs nepriklausančių aplinkybių, o būtent: dėl galimame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių skirtingos masės bei išmatavimų, variklio keliamo triukšmo, automobilyje grojusio radijo imtuvo, trijų mažamečių vaikų, kurie yra labai judrūs, aktyvūs, impulsyvaus elgesio būdo, pastoviai tarpusavyje arba žaidžiantys arba besipešantys, keliamo triukšmo, dėl pačios apeliantės sutrikusios klausos dėl persirgto ausų uždegimo, taip pat dėl galimo automobilių kontakto pobūdžio ir pan.
Kita vertus, anot apeliantės, ji jokio motyvo ar tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, nes ji neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, niekada nevairuoja automobilio neblaivi, niekada nesielgia kelyje chuliganiškai ar nepagarbiai, tuo labiau vežiodama tris savo mažamečius vaikus, be to, jos vairuotas automobilis buvo visiškai techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl realiai pajutusi minėtą eismo įvykį, ji su kito automobilio savininku būtų paprasčiausiai užpildžiusi nustatytos formos deklaraciją ir tokiu atveju jos galimai padarytą turtinę žalą būtų negrąžintinai atlyginusi draudimo bendrovė, o ji visiškai nebūtų traukiama administracinėn atsakomybėn. Todėl apylinkės teismo manymas, kad ji, tyčia pasišalindama iš eismo įvykio vietos, siekė išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, yra visiškai nepagrįstas.
Apeliaciniame skunde A. M. akcentuoja, kad visas tyrimas šioje byloje ir pats teismo nutarimas buvo grindžiami anoniminiu rašteliu bei netiesioginių liudytojų parodymais, t. y. tik prielaidomis, spėlionėmis ir abejonėmis, kurios pagal pamatinį teisės principą in dubio pro reo turi būti vertinamos jos naudai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta.
Tačiau, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ji yra kalta dėl abiejų aptariamų pažeidimų, apeliantė prašo švelninti jai paskirtą nuobaudą atsižvelgiant į jos, kaip vairuotojos, drausmingumą per visą 10 metų vairavimo stažą, padaryto pažeidimo pobūdį, padarytos žalos mažareikšmiškumą, į tai, kad žala šiuo metu visiškai atlyginta. A. M. šiame kontekste taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ji turi tris mažamečius vaikus, sūnus J. turi įgimtą kalbos vystymosi sutrikimą, kurį nuolat vežioja pas logopedus, sūnus J. serga įgimta bronchine astma ir dėl sunkios jos formos bei dėl dažnai besikartojančių ūmių priepuolių jis per vienerius metus buvo hospitalizuotas 12 kartų, dėl šios ligos priepuolio net buvo nutrauktas lėktuvo skrydis, kai ji su sūnumi bandė dėl jo ligos konsultacijoms skristi į užsienį. Be to, apeliantė turi 65 proc. darbingumą praradusį tėvą A. M., gyvenantį Zarasuose, kuris dėl jam diagnozuotų ligų, pats negali vairuoti jokių transporto priemonių, todėl aš jį priversta vežioti į gydymo įstaigas įvairioms procedūroms. Apeliantės motina V. M., gyvenanti Zarasų rajone, dėl jai diagnozuotų ligų yra pripažinta neįgalia, nustatant jai vidutinį specialiųjų poreikių lygį, todėl ir ją apeliantė privalo vežioti į įvairias gydymo ir reabilitacijos įstaigas bei pastoviai lankyti ir prižiūrėti. Apeliantė teigia, kad vežioti tris mažamečius vaikus ir abu neįgalius jos tėvus gali tik ji, nes jos sutuoktinis K. M. nuolat būna ilgalaikėse tarnybinėse komandiruotėse, taip pat ir užsienyje – Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Izraelyje ir kt. O vežioti visus šiuos asmenis visuomeniniu transportu yra labai sunku dėl jos gyvenamosios vietos.
Šalies argumentai
Apeliantė be jau nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo prašo taip pat atsižvelgti į jos šeimos turtinę padėtį, t. y., kad ji dirba Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure visuomenės sveikatos specialistės pareigose puse etato, darbovietės charakterizuojama teigiamai, tačiau už darbą puse etato gauna tikrai nedidelį atlyginimą. Jos sutuoktinis iš AB „(duomenys neskelbtini)“ yra paėmęs 175000 Lt kreditą namui, kuris yra būtinas jų gausiai šeimai. Be to, šis namas neseniai nukentėjo nuo gamtos stichijos – vėtra nuplėšė jo stogą (patvirtina pateiktos fotografijos), kurio remontas gali kainuoti iki 20000 Lt, be to, šis namas yra įkeistas. Todėl dėl visų šių priežasčių, taip pat ir dėl galimos didelės piniginės baudos dar pablogėjus jų šeimos turtinei padėčiai ir neišgalint vykdyti bankui sutartimi numatytų įsipareigojimų, jie įkeistą namą gali prarasti. Nepaisant to, kadangi vairuotojo pažymėjimas yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, tai, anot apeliantės, teisės vairuoti transporto priemones praradimas tikrai neišvengiamai sąlygotų darbdavio vienašališką darbo sutarties su ja nutraukimą, o nuo to dar labiau nukentėtų visa jų šeima. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliantė prašo sumažinti tiek paskirtą baudą, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo apskritai neskirti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Teismui nekelia abejonių apylinkės teismo nustatyta aplinkybė, jog A. M. padarė ATPK 127 str. 2 dalyje bei 130 str. 1 dalyje numatytus pažeidimus, nes jos kaltę patvirtina byloje ištirti ir nutarime aptarti duomenys: eismo įvykio vietos schema, automobilių fotonuotraukos, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, kuriuose nurodyta, kad ant automobilio Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastos braukimo žymės ant priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno, padaryta išvada, kad automobilis tiriamame eismo įvykyje dalyvavo, bei liudytojų A. Z., R. L. ir E. I. parodymai. Būtent šie duomenys patvirtina, jog A. M., vairuodama automobilį ir pradėdama važiuoti atbuline eiga, buvo neatidi, nesilaikė saugaus atstumo, kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino. Atsižvelgęs į ištirtus įrodymus, apylinkės teismas visiškai pagrįstai A. M. kaltės neigimą vertino kaip jos gynybos versiją bei siekį išvengti administracinės. Pažeidėjos teisme pateikti bei skunde nurodyti argumentai, kad ji eismo įvykio nepastebėjo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes juos paneigia teismo nutarime aptarti įrodymai. Todėl A. M. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
A. M. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojais teismo posėdyje apklaustų A. Z., R. L. ir E. I. parodymai, kuriais abejoti nėra objektyvaus pagrindo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Iš užfiksuotų transporto priemonių techninės apžiūros aktuose ir nuotraukose automobilių apgadinimų matyti, kad ant automobilio Toyota Corolla Verso rasti apgadinimai bei ant automobilio Nissan X-Trail T30 esantys apgadinimai atitinka vieni kitus pagal jų aukštį ir pobūdį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. neneigė, kad minėtu laiku buvo nurodytoje vietoje ir vairavo automobilį Nissan X-Trail T30, tačiau nurodė, jog važiuodama nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį. Teismas daro išvadą, jog pagal sugadinimų pobūdį ir dydį A. M. negalėjo nejausti, kad kliudo kitą automobilį, nes ant automobilio Toyota Corolla Verso yra pakankamai didelės braukimo žymės. Pagal A. M. vairuoto automobilio Nissan X-Trail T30 sugadinimų pobūdį taip pat akivaizdu, jog ji neabejotinai pajuto, kad savo automobiliu kliudė kitą automobilį ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį. Tačiau nežiūrint į tai, ji policijos nekvietė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.
Aptartos aplinkybės patvirtina ATPK 130 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Kadangi A. M. šį pažeidimą padarė tiesiogine tyčia t.y. suvokdama, kad yra susijusi su eismo įvykiu, t. y. jį sukėlė ir iš jo pasišalino suprasdama savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms. Nekyla abejonių, jog ji taip elgėsi suvokdama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau šią Kelių eismo taisyklėse nustatytą pareigą sąmoningai ignoravo, siekdama išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą.
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. M. neturi galiojančių nuobaudų, bei nenustatęs jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai paskyrė nuobaudas padarytų pažeidimų sankcijų ribose.
Vienas iš alternatyvių pareiškėjos prašymų yra susijęs su jai pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos specialiosios teisės atėmimo taikymo ir (ar) jo termino trukmės pagrįstumu, tačiau, argumentuodama šį prašymą, pareiškėja nesutinka ir su jai paskirtos baudos dydžiu. Taigi, iš esmės pareiškėja nesutinka tiek su jai pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta pagrindine (bauda), tiek su papildoma (teisės vairuoti transporto priemones atėmimu) nuobaudomis, prašydama paskirti jai švelnesnę nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nuobaudą, t. y. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, pažymi, kad teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas iš esmės savo pavojingumu gali būti padaromas labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.
Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad A. M. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra ypatingai šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis nesukėlė sunkių pasekmių, kadangi eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis. Apeliantės vairavimo stažas yra dešimt metų (b. l. 13), anksčiau administracine tvarka ji bausta tik vieną kartą (b. l. 18), galiojančių nuobaudų neturi, jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Svarstant dėl nuobaudos švelninimo, atsižvelgtina ir į tai, kad A. M. šeimoje auga trys mažamečiai vaikai (b. l. 51-53, 66), du iš jų lanko lopšelį-darželį (b. l. 60). Pati apeliantė dirba Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biure specialistės pareigose, darbdavių puikiai charakterizuojama (b. l. 67). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. turi 65 procentų darbingumo lygio netekusį tėvą A. M. bei vidutinių specialiųjų poreikių lygį turinčią motiną V. M., kurie gyvena kitame mieste, nei apeliantė, ir kuriems, neabejotinai, reikalinga dukters pagalba (b. l. 55, 56).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu A. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – bauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams – yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl pareiškėjai A. M. pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį paskirta nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paliekant tą pačią piniginę baudą, tačiau sumažinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) mėnesių. Sušvelninus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. M. paskirtą administracinę nuobaudą, švelnintina ir galutinė jai paskirta administracinė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimą pakeisti.
Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. M. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki 3 (trijų) mėnesių.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį subendrinti ir A. M. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.