Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Išvadoje nepagrįstai konstatuota aplinkybė, jog pareiškėjas, aiškiai žinodamas ir suprasdamas, kad jo prašymas neteisėtas, 2022-11-16 apie 14.23 val. paprašė Alytaus aps. VPK Reagavimo skyriaus (toliau – RS) vyriausiojo patrulio A. K. duomenų bazėje nustatyti automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, taip piktnaudžiaudamas policijos pareigūno statusu, naudodamas jį asmeniniams interesams. Alytaus aps. VPK RS vyriausiasis patrulis A. K., įvykdęs neteisėtą prašymą, pateikė automobilio savininko duomenis.

Tokios nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos surinktų duomenų visuma. Jam kilo įtarimas, jog gali būti vykdoma nusikalstama veika. Automobilis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas Alytuje, Artojų gatvėje, nakties metu išvykstantis iš šalia esančios gamyklos teritorijos, o prieš tai buvo pastebėtas įtartinai atrodantis asmuo, vaikštantis palei teritoriją juosiančią tvorą. POLIS naršyklėje esančią informaciją apie automobilį pareiškėjas būtų patikrinęs pats, kadangi tokią teisę turi, tačiau jau buvo darbo pabaiga ir to padaryti tiesiog nespėjo, todėl kitą dieną (2022-11-16) per „Messenger“ programėlę paprašė kolegos Alytaus aps. VPK RS vyriausiojo patrulio A. K. patikrinti automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis / informaciją POLIS naršyklėje (vyriausiojo patrulio A. K. to paprašė, kadangi tą dieną (2022-11-16) pareiškėjo nebuvo darbe, nes jam buvo laisvadienis), išimtinai tik tarnybiniais tikslais, siekdamas užkardyti galimai vykdomas / planuojamas įvykdyti nusikalstamas veikas, nors toks įtarimas vėliau ir nepasitvirtino.

Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų išvadoje nurodomas aplinkybes, kad policijos pareigūnai gautą informaciją naudojo asmeniniams tikslams. Net nėra logiškai suprantama, kokiais duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, jog „asmenys su minėtu automobiliu buvo nuvažiavę prie V. Z. draugės namų ir galimai ją fotografavo“. Priešingai, susirašinėjimas patvirtina, kad pareiškėjas paprašė A. K. patikrinti automobilį (pareiškėjui buvo žinoma tik automobilio modelis (X5) bei valstybiniai numeriai ((duomenys neskelbtini) Tuo metu A. K. jau buvo žinoma dėl pareiškėjui kilusio įtarimo dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog tikrinta informacija buvo naudojama išimtinai tarnybiniais tikslais, o ne dėl asmeninių interesų.

Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, pokalbių programėlėje „Telegram“ bendraudamas su vartotoju „Armanis“, 2022-10-26 5.00.44 val. ir 5.01.47 val. jam nusiuntė su asmens duomenimis susijusią informaciją, t. y. duomenis iš kriminalinę policiją dominančių asmenų išrašo, t. y. informaciją, su kuria susipažino vykdydamas pareigas, taip neužkirsdamas kelio asmens duomenų atskleidimui ir bet kokiam neteisėtam tvarkymui.

Su tokia išvada kategoriškai nesutinkama. Pareiškėjas, sąžiningai vykdydamas tarnybines pareigas, asmenų nuotraukas, vardus, pavardes, gimimo datas, gyvenamosios vietos adresus naudojo išimtinai tik tarnybos tikslais. Pareiškėjas nurodo, jog tarnybiniame automobilyje buvo informacija apie asmenį, dominantį kriminalinę policiją, todėl surinkęs informaciją apie asmenį pavarde R., ją policijos įstaigai elektroniniu paštu pateikė pats pareiškėjas, kadangi buvo žinoma, jog minėtas asmuo ketina išvykti iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.

Išvadoje nurodyta, jog nors nebuvo gautas vyriausiojo patrulio V. Z. paaiškinimas dėl jo veiksmų, iš susirašinėjimo turinio pagrįstai galima suprasti, kad asmens duomenys buvo perduoti asmeniui, kuris neturėjo teisės susipažinti su tokia informacija, ir tai daryta ne tarnybos, o asmeniniais, su tarnyba niekaip nesusijusiais tikslais ir interesais (galimai siekiant išreikšti nuostabą dėl sąraše esančio jam žinomo asmens ir tuo pasidalinti su pažįstamuoju, su kuriuo vyko susirašinėjimas asmeninėmis temomis). Iš to darytina išvada, kad tarnybos metu sužinoti asmens duomenys buvo tvarkyti ne pagal policijos įstaigos pavedimą ir nurodymus, o siekiant asmeninių pareiškėjo tikslų ir interesų, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl jis tokioje situacijoje būtų laikomas savarankišku duomenų valdytoju, kuriam tenka asmeninė atsakomybė už vykdytą asmens duomenų tvarkymą.

Taikoma tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra ne tik kad neproporcinga, tačiau ir neteisėtai bei nepagrįstai taikoma. Tarnybinė nuobauda taikoma visiškai formaliais pagrindais ir nesant tam jokių objektyvių priežasčių.

Išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kas akivaizdžiai prieštarauja išvadoje surinktiems duomenims. Taip pat konstatavimas, kad teikti pareigūnų paaiškinimai tėra gynybinė pozicija, prieštarauja išvadoje nurodytai aplinkybei, jog nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo elgesio taisyklių pažeidimus.

A. K. ir V. Z. atžvilgiu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriuje buvo atliktas aplinkybių patikslinimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-12771-23 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje (dėl piktnaudžiavimo).

Aplinkybių patikrinimo metu Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje, gavus Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. V. sutikimą, buvo susipažinta su jo kuruojamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21947-22, atliekamo pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo), duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21947-22 metu, t. y. 2022-11-22, V. Z. gyvenamojoje vietoje atlikta krata, kurios metu paimti jam priklausantys mobiliojo ryšio telefonai „Iphone X“ ir „Samsung“. 2023-02-02 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad yra apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone X“, nustatomas jo IMEI Nr., SIM kortelės Nr., nustatomas mobiliojo ryšio apsaugos saugos kodas, nuskaitomi mobiliojo ryšio telefono duomenys. 2023-02-27 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi mobiliojo ryšio telefono „Iphone X“ nuskaityti duomenys, priede Nr. 3 pridėti susirašinėjimai internetinėje pokalbių programėlėje „Facebook Messenger“, priede Nr. 4 – „Telegram“, kuriuose matomi V. Z. susirašinėjimai. Priedo Nr. 3 susirašinėjimuose fiksuojama, jog V. Z. žinutėmis bendrauja su asmenimis, kurie jo klausia, ar jis yra pasiėmęs „bilietą“, po to jis prašo pastarųjų niekam nesakyti, kad jis yra „ant bilieto“, taip pat rašo, kad planuoja „pasiimti bilietą“ ir važiuoti į Vokietiją, klausia, ar būtų kuo važiuoti, žinutėse akcentuoja, kad planuoja „pasiimti bilietą“ dviem savaitėms. Susirašinėjimuose taip pat užfiksuota, kaip V. Z. prašo patikrinti automobilį, nusiunčia jo valstybinius numerius, pažymi, kad pats nenori tikrinti, nes jam laisvadienis. Asmuo, kontaktuose išsaugotas kaip „Arnold As“. V. Z. parašo, kam priklauso minėtas automobilis ir pateikia adresą, kur gyvena automobilio savininkas. Ketvirtame priede užfiksuota, kad V. Z. nufotografuoja dvi nuotraukas, kuriose matosi asmenų nuotraukos, gimimo datos ir gyvenamosios vietos, jas persiunčia asmeniui, kontaktuose išsaugotam kaip „Armanis“, ir teiraujasi, ką konkretus asmuo „suka“. V. Z. atsakoma, kad „nieko, trinasi su jais“.

2023-03-08 atliktas auditas dėl pareigūno V. Z. prašymo patikrinti konkrečią transporto priemonę (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos informacinėse sistemose ir registruose laikotarpiu nuo 2022-11-01 iki 2023-03-08. Atlikus auditą nustatyta, kad ši transporto priemonė buvo tikrinta 2022-11-16 vyriausiojo patrulio A. K. ir 2023-02-09 vyriausiojo patrulio E. L.. A. K. kaip duomenų ieškojimo pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas, 1703“, o nustatęs pirmiau minimo automobilio priklausomybę, šią informaciją perdavė prašiusiam kolegai V. Z., nurodydamas savininko vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą.

Remiantis aplinkybių patikslinimo metu surinktais duomenimis, nustatyta, kad Alytaus apskr. VPK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. Z. savo mobiliuoju telefonu bendrauja su asmenimis, kurių prašo vienokia ar kitokia forma niekam nesakyti, kad šiuo metu jis yra nedarbingume, pažymi, kada ir kuriam laikui vėl planuoja pasiimti nedarbingumą (įvykio aplinkybių patikslinimo duomenimis nustatyta, kad V. Z. dėl ūmaus bronchito gydėsi ir nedarbingumo pažymėjimą turėjo nuo 2022-11-17 iki 2022-12-02 (būtent tuo metu, kai ir prašo niekam nesakyti dėl jo buvimo nedarbingume) ir nuo 2023-02-15 iki 2023-02-27 dėl juosmens kryžmens srities stuburo patologijos), nufotografuoja tarnybos metu naudojamą informaciją, kurioje matosi asmenų nuotraukos, gimimo datos, gyvenamosios vietos adresai, ir šią informaciją perduoda tretiesiems asmenims, taip pat kito to paties skyriaus kolegos A. K. paprašo patikrinti jo nurodytą transporto priemonę, nes pats tuo metu nedirba. Kolega A. K. nurodytą transporto priemonę, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, policijos informacinėje sistemoje patikrina, nustatęs priklausomybę ir savininko gyvenamosios vietos adresą, šią informaciją perduoda jos prašiusiam kolegai V. Z..

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-03-10 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-12771-23, ir prašoma įvertinti A. K. bei V. Z. veiksmus dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų.

Įvertinus visas patikslinimo metu nustatytas įvykio aplinkybes, konstatuota, kad baudžiamasis procesas dėl galimų policijos pareigūnų padarytų nusikalstamų veikų yra negalimas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsniu, nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl gautame Alytaus aps. VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko A. B. rašte užfiksuotų aplinkybių, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau dėl galimo tarnybinio nusižengimo požymių įvertinimo informacija perduota kompetentingam policijos padaliniui.

Tarnybinis patikrinimas baigtas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023-04-26 išvada Nr. 5-IS-61 „Dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių A. K. ir V. Z. veiksmų“ (toliau – Išvada). Išvadoje nurodyta, kad, vadovaujantis tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis bei nustatytomis aplinkybėmis, darytinos išvados, jog vyriausiasis patrulis V. Z., aiškiai žinodamas ir suprasdamas, kad jo prašymas neteisėtas, 2022-11-16 apie 14.23 val. paprašė vyriausiojo patrulio A. K. duomenų bazėje nustatyti automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, taip piktnaudžiaudamas policijos pareigūno statusu, naudodamas jį asmeniniams interesams, o A. K., įvykdęs neteisėtą prašymą, pateikė automobilio savininko duomenis. Taip pat V. Z., pokalbių programėlėje „Telegram“ bendraudamas su vartotoju „Armanis“, 2022-10-26 5.00 val. ir 5.01 jam nusiuntė su asmens duomenimis susijusią informaciją, t. y. duomenis iš kriminalinę policiją dominančių asmenų išrašo, t. y. informaciją, su kuria susipažino vykdydamas pareigas, taip neužkirsdamas kelio asmens duomenų atskleidimui ir bet kokiam neteisėtam tvarkymui. Išvadoje pažymėta, kad V. Z. buvo žinomi teisės aktai, kurie aiškiai nustato tarnybos metu naudojamų registrų naudojimo taisykles bei reikalavimą, susijusį su tarnybos metu sužinotos, su asmens duomenimis susijusios informacijos saugojimą. Vyriausiasis patrulis V. Z. eina pareigas, kurio pareigybės aprašyme įtvirtintas reikalavimas būti susipažinus su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, vidaus reikalų ministro, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais policijos veiklą, korupcijos prevenciją, valstybės tarnybą, viešąjį administravimą ir pan. Išvadoje konstatuota, kad tokiais savo tyčiniais ir sąmoningais veiksmais vyriausiasis patrulis V. Z. pažeidė ir nesilaikė Alytaus aps. VPK vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 16.8 ir 16.9 papunkčių reikalavimų.

Atsakovo nuomone, tarnybinio patikrinimo metu ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, kas atitinka Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-01-15 įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 24 punkte nustatytus reikalavimus, o paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus. Šioje byloje nėra ginčo dėl automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir kriminalinę žvalgybą dominančių asmenų nuotraukų, vardų, pavardžių, gimimo datų ir gyvenamųjų vietų išsiuntimo faktų, tačiau ginčijamas tokių veiksmų pagrįstumas ir teisėtumas. Išvadoje surinkti duomenys, nustatytos įvykio faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas, tuo remiantis pateiktas teisinis pareiškėjo veiksmų įvertinimas. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotas šių veiksmų neteisėtumas tarnybinės atsakomybės kontekste.

Alytaus aps. VPK nuomone, Išvada atitinka Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką, tai yra išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai ištyrus bei įvertinus visas tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingas aplinkybes (objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės – valstybės pareigūno neteisėto elgesio), nustačius ir objektyviais įrodymais pagrindus pareiškėjo kaltę – esminį tarnybinio nusižengimo sudėties elementą. Taip pat tarnybinio nusižengimo ribos nebuvo neteisėtai ir nepagrįstai išplėstos, t. y. Išvadoje nebuvo nurodyta daugiau kaltinimų, negu buvo suformuluota pranešime dėl tarnybinio nusižengimo.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022-11-16 Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. Z. paprašė, jog jis patikrintų automobilį, kadangi V. Z. buvo kilęs įtarimas dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos ir minėto automobilio. Minėjo, jog pats patikrinti nespėjo. Vėliau, patikrinęs automobilį, jis V. Z. per programėlę „Messenger“ pranešė savininko duomenis.

Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis laikinai eina Reagavimo skyriaus viršininko pareigas ir yra V. Z. tiesioginis viršininkas. Kiekvienas pareigūnas supažindintas su bazių naudojimosi tvarka ir kiekvienas pareigūnas turi savo prisijungimus. Bazėmis gali naudotis darbo metu ir su darbu susijusiais klausimais. Kriminalinės policijos yra duotas tam tikrų asmenų sąrašas, kuriame yra ir asmenų nuotraukos bei nurodyti automobiliai, kuriais šie asmenys naudojasi. Šis sąrašas yra duotas tarnybiniam naudojimui ir pareigūnai dažniausiai automobilio daiktadėžėje tą sąrašą turi. Persiųsti kitiems asmenims (ne pareigūnams) duomenis iš sąrašo negali.

Ginčijamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (t. 1, b. l. 22). Pareiškėjas ginčija paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tuo pagrindu, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, nes vykdydamas savo pareigas tarnybinio nusižengimo nepadarė, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis, aiškiai žinodamas ir suprasdamas, kad jo prašymas neteisėtas, 2022-11-16 apie 14.23 val. paprašė Alytaus aps. VPK RS vyriausiojo patrulio A. K. duomenų bazėje nustatyti automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, taip piktnaudžiaudamas policijos pareigūno statusu, naudodamas jį asmeniniams interesams. Alytaus aps. VPK RS vyriausiasis patrulis A. K., įvykdęs neteisėtą prašymą, pateikė automobilio savininko duomenis.

Be to, pareiškėjas, pokalbių programėlėje „Telegram“ bendraudamas su vartotoju „Armanis“, 2022-10-26 5.00.44 val. ir 5.01.47 val. jam nusiuntė su asmens duomenimis susijusią informaciją, t. y. duomenis iš kriminalinę policiją dominančių asmenų išrašo, t. y. informaciją, su kuria susipažino vykdydamas pareigas, taip neužkirsdamas kelio asmens duomenų atskleidimui ir bet kokiam neteisėtam tvarkymui. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo žinomi teisės aktai, kurie aiškiai nustato tarnybos metu naudojamų registrų naudojimo taisykles bei reikalavimą, susijusį su tarnybos metu sužinotos, su asmens duomenimis susijusios informacijos saugojimą. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė ir nesilaikė Vidaus tvarkos taisyklių 16.8 ir 6.9 papunkčių reikalavimų.

Nurodyta pareiškėjo kaltės forma – netiesioginė tyčia, t. y. pareigūnas, prašydamas Alytaus aps. VPK RS vyriausiojo patrulio A. K. patikrinti informaciją registruose bei bendraudamas su vartotoju „Armanis“, pateikdamas tarnybos metu sužinotus, su asmens duomenimis susijusius asmens duomenis, visiškai suvokė savo veikos neteisėtumą, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiamos pasekmės, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. Pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Statutas), 39 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skirtina tarnybinė nuobauda. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta (t. 1, b. l. 65), jog pareiškėjas per tarnybos laikotarpį užsirekomendavo kaip pakankamai darbštus, atsakingas pareigūnas, pavestas užduotis atlikdavo laiku ir gerai, geba analizuoti ir spręsti susidariusias sudėtingas situacijas. Jis yra pakankamai komunikabilus, gerai sutariantis su kolektyvu. Pareigūno atžvilgiu 2015 m. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tačiau dėl suėjusios senaties buvo nutrauktas ir nuobauda nepaskirta. Pareigūnas skatintas, tarnybinių nuobaudų neturi.

Bylos duomenimis, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2023-03-28 pavedimu pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023-03-22 tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-1807 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ (t. 1, b. l. 113) 2023-03-28 pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Alytaus aps. VPK Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių A. K. ir V. Z. veiksmų.

A. K. ir V. Z. atžvilgiu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriuje buvo atliktas aplinkybių patikslinimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-12771-23 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje (dėl piktnaudžiavimo).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21947-22 metu, t. y 2022-11-22, V. Z. gyvenamojoje vietoje atlikta krata, kurios metu paimti jam priklausantys mobiliojo ryšio telefonai „Iphone X“ ir „Samsung“. 2023-02-02 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad yra apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone X“, nustatomas jo IMEI Nr., SIM kortelės Nr., nustatomas mobiliojo ryšio apsaugos saugos kodas, nuskaitomi mobiliojo ryšio telefono duomenys. 2023-02-27 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi mobiliojo ryšio telefono „Iphone X“ nuskaityti duomenys, pridėti susirašinėjimai internetinėje pokalbių programėlėje „Facebook Messenger“, „Telegram“, kuriuose matomi V. Z. susirašinėjimai. Susirašinėjimuose fiksuojama, jog V. Z. žinutėmis bendrauja su asmenimis, kurie jo klausia, ar jis yra pasiėmęs „bilietą“, po to jis prašo pastarųjų niekam nesakyti, kad jis yra „ant bilieto“, taip pat rašo, kad planuoja „pasiimti bilietą“ ir važiuoti į Vokietiją, klausia, ar būtų kuo važiuoti, žinutėse akcentuoja, kad planuoja „pasiimti bilietą“ dviem savaitėms. Susirašinėjimuose taip pat užfiksuota, kaip V. Z. prašo patikrinti automobilį, nusiunčia jo valstybinius numerius, pažymi, kad pats nenori tikrinti, nes jam yra laisvadienis. Asmuo, kontaktuose išsaugotas kaip „Arnold As“, V. Z. parašo, kam priklauso minėtas automobilis, ir pateikia adresą, kur gyvena automobilio savininkas. Ketvirtame priede užfiksuota, kad V. Z. nufotografuoja dvi nuotraukas, kuriose matosi asmenų nuotraukos, gimimo datos ir gyvenamosios vietos, jas persiunčia asmeniui, kontaktuose išsaugotam kaip „Armanis“, ir teiraujasi, ką konkretus asmuo „suka“. V. Z. atsakoma, kad „nieko, trinasi su jais“.

2023-03-08 atliktas auditas dėl pareigūno V. Z. prašymo patikrinti konkrečią transporto priemonę (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos informacinėse sistemose ir registruose laikotarpiu nuo 2022-11-01 iki 2023-03-08. Atlikus auditą nustatyta, kad ši transporto priemonė buvo tikrinta 2022-11-16 vyriausiojo patrulio A. K. ir 2023-02-09 vyriausiojo patrulio E. L.. A. K. kaip duomenų ieškojimo pagrindą nurodė „Kitas tarnybinis naudojimas, 1703“, o nustatęs pirmiau minimo automobilio priklausomybę, šią informaciją perdavė prašiusiam kolegai V. Z., nurodydamas savininko vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą.

Remiantis aplinkybių patikslinimo metu surinktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas savo mobiliuoju telefonu bendrauja su asmenimis, kurių prašo vienokia ar kitokia forma niekam nesakyti, kad šiuo metu jis yra nedarbingume, pažymi, kada ir kuriam laikui vėl planuoja pasiimti nedarbingumą (įvykio aplinkybių patikslinimo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dėl ūmaus bronchito gydėsi ir nedarbingumo pažymėjimą turėjo nuo 2022-11-17 iki 2022-12-02 (būtent tuo metu, kai ir prašo niekam nesakyti dėl jo buvimo nedarbingume) ir nuo 2023-02-15 iki 2023-02-27 dėl juosmens kryžmens srities stuburo patologijos), nufotografuoja tarnybos metu naudojamą informaciją, kurioje matosi asmenų nuotraukos, gimimo datos, gyvenamosios vietos adresai, ir šią informaciją perduoda tretiesiems asmenims, taip pat kito to paties skyriaus pareigūno A. K. paprašo patikrinti jo nurodytą transporto priemonę, nes pats tuo metu nedirba. A. K. nurodytą transporto priemonę, neturėdamas tam teisinio pagrindo, policijos informacinėje sistemoje patikrina, nustatęs priklausomybę ir savininko gyvenamosios vietos adresą, šią informaciją perduoda jos prašiusiam pareiškėjui.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-03-10 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-12771-23, ir prašoma įvertinti A. K. bei V. Z. veiksmus dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų.

Tarnybinis patikrinimas baigtas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023-04-26 išvada Nr. 5-IS-61 „Dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių A. K. ir V. Z. veiksmų“ (t. 1, b. l. 54–67).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas), b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė) ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius: materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikos įvertinimas. Kai tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimo išvadoje taip pat išdėstomas ankstesnės patikrinimo išvados ir ją surašiusio asmens ar komisijos veiksmų įvertinimas. Patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ar laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie pataisos pareigūno tarnybą (tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, paskatinimai ir nuobaudos), ar nėra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538. Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka). Tarnybinis nusižengimas Statuto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamas kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Kalta veika yra ne tik tokia veika, kuria tyčia siekiama tam tikrų neigiamų padarinių, bet ir tokia veika (veikimas ar neveikimas), kurią darydamas asmuo lengvabūdiškai tikisi išvengti neigiamų padarinių arba nors nenumato, kad neigiami padariniai gali atsirasti, tačiau turi ir gali tai numatyti. Statuto 38 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įsakymų ar nurodymų vykdymas, žinant, kad jie yra neteisėti, pareigūnų nuo atsakomybės neatleidžia.

Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes <...>. Statuto 40 straipsnyje numatytos tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad šio aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.

Tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.

2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 4 straipsnio 7 punkte duomenų valdytojas apibrėžtas kaip fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise.

Tuo atveju, kai policijos įstaigos darbuotojai, tvarkydami tarnybos metu sužinotus asmens duomenis, veikia ne pagal policijos įstaigos pavedimus ir nurodymus, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, gali būti nustatyta, kad tokie policijos įstaigos darbuotojai asmens duomenis tvarko siekdami savo asmeninių tikslų ir veikia kaip savarankiški duomenų valdytojai. Nustatęs, kad policijos įstaigos darbuotojas, tvarkydamas tarnybos metu sužinotus asmens duomenis, veikė kaip savarankiškas duomenų valdytojas, duomenų apsaugos pareigūnas neturi pareigos toliau vertinti, ar toks policijos įstaigos darbuotojas iš tikrųjų padarė asmens duomenų saugumo pažeidimą ir, jei taip, koks yra jo tipas ir kokios galimos pasekmės (įvertinti grėsmės riziką), nes būtent jam, kaip savarankiškam duomenų valdytojui, kyla su asmens duomenų tvarkymu susijusios teisės, pareigos ir atsakomybė. Tokiu atveju, jei policijos įstaigos darbuotojas, kuris, tvarkydamas tarnybos metu sužinotus asmens duomenis, veikė kaip savarankiškas duomenų valdytojas, jo veiksmų atitiktis teisės aktų reikalavimams gali būti vertinama siekiant patikrinti, ar jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, nepažemino pareigūno vardo ir pan., tačiau tokį vertinimą atlieka jau ne duomenų apsaugos pareigūnas, o Policijos departamento IV darbuotojai, laikydamiesi susijusiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Taigi nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti poreikį atlikti tyrimą dėl galimo asmens duomenų saugumo pažeidimo, reikia nustatyti, ar pareiškėjas veikė kaip savarankiškas duomenų valdytojas.

Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 29 ir 30 punktuose nustatyta, kad prieiga prie asmens duomenų gali būti suteikiama tik tiems policijos įstaigų darbuotojams, kuriems asmens duomenys yra reikalingi jų funkcijoms ar įsipareigojimams, nustatytiems pareigybės aprašyme ar kitame dokumente, vykdyti. Policijos įstaigų darbuotojams draudžiama savavališkai rinkti, perduoti, saugoti, naikinti ar kitaip tvarkyti asmens duomenis. Su asmens duomenimis galima atlikti tik tuos veiksmus, kuriems atlikti policijos įstaigos darbuotojui yra suteiktos teisės. Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 34 punkte, be kita ko, nurodyta, kad policijos įstaigos darbuotojas, tvarkantis duomenų subjektų asmens duomenis, privalo laikyti paslaptyje bet kokią su asmens duomenimis susijusią informaciją, su kuria jis susipažino vykdydamas savo funkcijas ar įsipareigojimus, išskyrus, jeigu tokia informacija buvo vieša pagal galiojančių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas; laikytis Asmens duomenų tvarkymo taisyklėse nustatytų organizacinių ir techninių asmens duomenų saugumo priemonių, siekdamas užkirsti kelią netyčiniam ar neteisėtam tvarkomų asmens duomenų sunaikinimui, praradimui, pakeitimui, atskleidimui, taip pat bet kokiam kitam neteisėtam tvarkymui, saugoti dokumentus, duomenų rinkmenas bei duomenų bazėse saugomus duomenis ir vengti perteklinių jų kopijų darymo; neatskleisti, neperduoti ir nesudaryti sąlygų bet kokiomis priemonėmis susipažinti su asmens duomenimis asmeniui, kuris nėra įgaliotas tvarkyti asmens duomenų.

Taisyklių 10 punkte nurodyta, kad naudotojas turi teisę naudotis POLIS, jeigu pagal jo pareigybės aprašymą atliekamos funkcijos atitinka duomenų tvarkymo tikslus, yra užpildęs pasižadėjimą saugoti asmens duomenų paslaptį, susipažinęs su šiomis Taisyklėmis ir kitais POLIS duomenų saugą ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat jam yra suteikta atitinkama teisė. Taisyklių 12.1 ir 12.5 papunkčiuose nustatyta, kad POLIS naudotojui griežtai draudžiama naudotis POLIS duomenimis ne tarnybos tikslais ir be teisėto pagrindo tvarkyti POLIS duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti.

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2022-10-26 per susirašinėjimo programėlę jam pažįstamam asmeniui persiuntė dvi nuotraukas, kuriose užfiksuotas ant popierinės dokumento versijos atspausdintas asmenų sąrašas. Jame matyti asmenų nuotraukos, vardai, pavardės, gimimo datos ir gyvenamųjų vietų adresai. Šių asmenų sąrašas pareiškėjui tapo žinomas tarnybos metu, todėl tvarkydamas jos metu sužinotus asmens duomenis jis turėjo vadovautis Asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis, o jei šį sąrašą atspausdino iš policijos veikloje naudojamų informacinių sistemų ir registrų, – ir Taisyklėmis bei kitais asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio duomenys buvo tikrinami dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos. Tokia pateikta versija visiškai paneigta susipažinus su pareigūnų susirašinėjimu, iš kurio visiškai aišku, kad informacija apie automobilį buvo reikalinga, kadangi asmenys su minėtu automobiliu buvo nuvažiavę prie pareiškėjo draugės namų ir galimai ją fotografavo. Taip pat ir pareiškėjo paaiškinimas dėl nuotraukų su asmens duomenimis pateikimo vartotojui „Armanis“ vertinamas kaip mėginimas išvengti atsakomybės. Nors pareiškėjas nurodė, kad surinkęs informaciją apie asmenį pavarde R., ją policijos įstaigai elektroniniu paštu pats pateikė kaip informaciją, kadangi jam tapo žinoma, jog asmuo ketina išvykti į Jungtinę Karalystę, tai niekaip nepaaiškina pareigūno elgesio perduodant tarnybos metu sužinotus, su asmens duomenimis susijusius asmenų duomenis vartotojui „Armanis“. Juolab kai nuotraukose buvo net keleto asmenų duomenys, o informacija, susijusi su asmeniu pavarde R., nebuvo pateikta. Tokia pareiškėjo pateikta informacija vertintina kaip jo gynybinė pozicija siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės. Pažymėtina, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta duomenų, kad pareiškėjas gavo kokių nors duomenų apie galimai daromą nusikalstamą veiką, kad apie tai būtų informavęs policijos įstaigą ar savo vadovus. Taip pat nebuvo nustatyta duomenų, kad A. K. būtų gavęs kokių nors pavedimų dėl tikrintų transporto priemonės ir asmens duomenų tvarkymo, jam dėl jų nebuvo pavesta jokių užduočių. Tokių duomenų nepateikė ir patys pareigūnai.

Pareiškėjas nuosekliai laikosi tos pačios pozicijos ir skunde iš esmės dėsto tuos pačius argumentus bei motyvus, kuriuos tarnybinio patikrinimo metu pateikė tarnybinį patikrinimą atlikusiam pareigūnui savo paaiškinime. Pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinis patikrinimas pagrįstas prielaidomis ir nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių padarytą nusižengimą, yra deklaratyvūs. Išvada parengta susipažinus su ikiteisminio tyrimo ir aplinkybių patikslinimo medžiagų duomenimis, gavus pareigūnų paaiškinimus, surinkus informaciją apie pareigūnų tarnybą, jos eigą ir kitą reikiamą informaciją, t. y. surinkus visus reikiamus ir įmanomus duomenis įvykio aplinkybių teisiniam įvertinimui ir pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui.