Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-27 · Administracinė byla Nr. eI2-4516-621/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-27
Bylos Nr.
eI2-4516-621/2023
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00385-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
N. G.
Administracinė byla Nr. eI2-4516-621/2023Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00385-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 27 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. G. patikslintą skundą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo panaikinti 2023-02-02 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21RE3-17(AG3-7/24-2023), kuriuo atsisakyta priimti skundą, įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo ir priteisti sumokėtą žyminį mokestį iš atsakovo.

Pareiškėjo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimu 21RE3-(AG3-7/24-2022) atsisakė nagrinėti jo pateiktą skundą dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos neveikimo, nes tai nepatenka į savivaldybių administravimo subjektų viešojo administravimo teisinių santykių srityje priimtų sprendimų ir/ar veiksmų kategoriją ir tokio pobūdžio ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus teiginiu, kadangi yra skundžiama būtent Mažeikių rajono savivaldybės neveikimas dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vengimo atlikti veiksmus ir priimti atitinkamus teisinius norminius dokumentus – aktus reglamentuojančius ir integruojančius savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 1 d., t. y. Mažeikių rajono savivaldybė nėra priėmusi jokių administracinių aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsniu, kas liečia savivaldybės įmonių valdymą, todėl dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos neveikimo negali, o tuo pačiu ir UAB (duomenys neskelbtini) negali priimti atitinkamų sprendimų, pvz. atlygio mokėjimą valdybos nariams, nes Mažeikių rajono savivaldybės administracija, kaip įmonės valdytoja, neatlieka privalomų veiksmų susijusių su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsniu. Nesant Mažeikių r. savivaldybės administracijos administracinio akto nustatančio atlygio mokėjimą valdybos nariams yra negalimas ir teisminis ginčas bendrosios kompetencijos teisme, nes nesant tvarkos ir bendrosios kompetencijos teismas negali priimti ieškinio ir spręsti klausimą dėl atlygio ir jo dydžio. Atsižvelgiant į tai, buvo surašytas skundas Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos neveikimo, tačiau Lietuvos administracinių ginčų komisija galimai ne taip suprato, kad yra skundžiamas Mažeikių rajono savivaldybės neveikimas dėl administracinių aktų nepriėmimo dėl savivaldybės įmonių valdybos narių atlygio tvarkos nustatymo ar dengdama Mažeikių rajono savivaldybės neveikimą, atmetė jo pateiktą skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos gautas atsakymas, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracija, kaip įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, neatliko veiksmų, susijusių su sprendimų priėmimu dėl savivaldybės valdomų įmonių valdybos narių atlygio mokėjimo ir dydžio nustatymo, todėl negali spręsti ir atlygio išmokėjimo. Kitaip tariant, nesant priimtos tvarkos negali Mažeikių rajono savivaldybė, kaip savivaldybės įmonės valdytoja, spręsti klausimą dėl valstybės valdomų įmonių valdybos narių atlygio. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas ne dėl atlygio dydžio ar teisėtumo, o būtent dėl tvarkos nebuvimo. Pareiškėjas neginčija atlygio dydžio, mokėjimo terminų ar kitų veiksmų, susijusių su atlygio dyžiu, tačiau yra ginčijama būtent dėl administracinių aktų ir tvarkos nepriėmimo, kaip įmonės valdytojo, kuriuo būtų sprendžiamas atlygio mokėjimas. Įmonės valdytojas atsisako mokėti atlygį, traktuojant, jog nėra tvarkos, tačiau tvarkos neprisiima piktybiškai, kad nereikėtų mokėti atlygio. Šiuo atveju faktiškai nėra pagrindo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, nes nėra tvarkos dėl apmokėjimo ir jo dydžio.

Atsiliepimas

Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 2 d. ginčo sprendime Nr. 21RE3-(AG3-7/24-2022) (toliau – Ginčo sprendimas) nurodė, kad patikslintame skundu pareiškėjas nurodė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir 2023 m. sausio 4 d. skunde ir prašo panaikinti skundžiamą raštą ir įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Skundu pareiškėjas prašo to, ko neprašė savo 2022 m. lapkričio 21 d. prašymu, todėl Komisija pagrįstai nagrinėjo pareiškėjo skundą suformuluotų reikalavimų ribose. Komisija pagristai konstatavo, kad valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų narių atlygio mokėjimo sąlygos nustatomos tarp valstybės valdomos įmonės ar savivaldybės valdomos įmonės ir kolegialaus organo nario sudaromoje kolegialaus organo nario veiklos sutartyje (toliau – sutartis). Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas išmokėti atlygį už eitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nario pareigas nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 19 d. negali būti nagrinėjamas Komisijoje, nes nepatenka į savivaldybių administravimo subjektų viešojo administravimo teisinių santykių srityje priimtų sprendimų ir/ar veiksmų kategoriją. Tokio pobūdžio ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes tarp pareiškėjo ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos susiklostę santykiai ne viešojo administravimo srityje, tačiau Mažeikių rajono savivaldybės administracijai vykdant kitas funkcijas, susijusias su savivaldybės įmonių steigimu, valdymu. Egzistuoja ir kita aplinkybė, dėl kurios pareiškėjo skundas Komisijai turėjo būti atmestas. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą pateikė elektroniniu paštu. Atsakymas į pareiškėjo 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą buvo pateiktas 2022 m. lapkričio 29 d. elektroniniu paštu, kaip tai yra numatyta Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1014 redakcija) 42 punkte, į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. Nuo 2022 m. lapkričio 30 d. pradėjo skaičiuotis vieno mėnesio apskundimo terminas. Kaip nurodyta Komisijos Ginčo sprendime, pareiškėjas į Komisiją kreipėsi 2023 m. sausio 4 d. skundu, nors paskutinė kreipimosi diena buvo 2022 m. gruodžio 30 d., t. y. skundas buvo pateiktas praleidus vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Prašo N. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas inicijuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių (toliau – ir Komisija, Ginčų komisija). Pareiškėjas skundu, kurį patikslino prašė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. (10.12.)R5-1756 „Dėl kolegialaus organo nario atlygio“; 2) įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti jo prašymą.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl 2023 m. vasario 2 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimo Nr. 21RE3-17(AG3-7/24-2023), kuriuo atsisakyta priimti skundą, panaikinimo ir įpareigojimo Lietuvos administracinių ginčų komisiją skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas nuginčyti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. (10.12.)R5-1756 „Dėl kolegialaus organo nario atlygio“, pasirinko savo teisių gynybos būdą: kreiptis į Komisiją su skundu, o ne tiesiogiai kreiptis į teismą su skundu dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir skundu, paduotu teismui, ginčija Komisijos sprendimą bei siekia, kad Komisija išnagrinėtų jo paduotą patikslintą skundą neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Komisija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl tokio pobūdžio ginčas nepersikėlė į pirmosios instancijos teismą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 21 d. prašymu prašė Mažeikių rajono savivaldybės išmokėti jam priklausantį atlygį už valdybos nario pareigas, eitas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022-08-04 iki 2022-11-19.

Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2022 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (10.12.)R5-1756 „Dėl kolegialaus organo nario atlygio“, atsakydama į pareiškėjo 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą, nurodė, jog negali priimti sprendimo dėl savivaldybės valdomų įmonių valdybos narių atlygio mokėjimo ir dydžio nustatymo.

Pareiškėjas 2023 m. sausio 4 d. skundu Komisijos prašė „įpareigoti atsakovę Mažeikių rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1902 „Dėl atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų narių civilinės atsakomybės draudimą nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d., t. y. nuo nutarimo galiojimo dienos, kas liečia UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kolegialių organų narių (valdybos narių) mėnesinio atlygio nustatymą už savivaldybės valdomos bendrovės kolegialaus organo nario veiklą“.

2023 m. sausio 9 d. priimtas Komisijos sprendimas Nr. AG3-7 šalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas 2023 m. sausio 30 d. patikslino skundą ir prašė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. (10.12.)R5-1756 „Dėl kolegialaus organo nario atlygio“; 2) įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti jo prašymą.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 21RE3-17(AG3-7/24-2023) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą motyvuojant tuo, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, pareiškėjo keliami reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi. Tokio pobūdžio ginčai nustatyta tvarka turėtų būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme.

Kaip minėta, pareiškėjas N. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo panaikinti 2023-02-02 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21RE3-17(AG3-7/24-2023), įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo ir priteisti sumokėtą žyminį mokestį iš atsakovo. Pareiškėjas patikslintame skunde teismui nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybė, kaip savivaldybės įmonės valdytoja, nesant priimtos tvarkos negali spręsti klausimą dėl valstybės valdomų įmonių valdybos narių atlygio. Pareiškėjas neginčija atlygio dydžio, mokėjimo terminų ar kitų veiksmų, susijusių su atlygio dyžiu, tačiau ginčija administracinių aktų ir tvarkos nepriėmimą dėl atlygio mokėjimo. Įmonės valdytojas atsisako mokėti atlygį, traktuojant, jog nėra tvarkos, tačiau tvarkos neprisiima piktybiškai, kad nereikėtų mokėti atlygio. Tačiau teismas pažymi, kad šios administracinės bylos ribas apibrėžia pareiškėjo patikslino skundo, teikto Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, reikalavimai, t. y. panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. (10.12.)R5-1756 „Dėl kolegialaus organo nario atlygio“ ir įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti jo 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą (išmokėti jam priklausantį atlygį už valdybos nario pareigas, eitas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“).

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 2 straipsnio 1 dalis numato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius. IAGNTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu:

1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai;

2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba prašymas atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą atmetamas;

3) ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoje ar teisme arba byla dėl šio ginčo yra nutraukta.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad apibrėžiant administracinius teisinius ginčus ir atribojant juos nuo civilinių teisinių ginčų, lemiamą reikšmę turi ne teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, subjektų statusas ar jų atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ginčo teisinių santykių pobūdis (esmė).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2022 m. lapkričio 21 d. prašymu prašė Mažeikių rajono savivaldybės išmokėti jam priklausantį atlygį už valdybos nario pareigas, eitas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022-08-04 iki 2022-11-19. Pareiškėjas 2023 m. sausio 30 d. patikslintu skundu taip pat prašė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. (10.12.)R5-1756 „Dėl kolegialaus organo nario atlygio“; 2) įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti jo 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 567 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo 2.5 papunkčiu, nustatant ir mokant atlygį savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1092 „Dėl atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų narių civilinės atsakomybės draudimo“ ir juo patvirtintu Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašo nuostatomis (toliau – ir Aprašas).

Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2022-08-05 iki 2023-04-07) 3 ir 4 punktuose numatyta, kad skiriant atlygį valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams, turi būti užtikrinamas užmokestis už teisės aktuose, reguliuojančiuose valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių valdyseną ir veiklą, įmonės dokumentuose ir sudarytose kolegialių organų narių veiklos sutartyse šiems nariams nustatytų funkcijų įgyvendinimą. Valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų narių atlygio mokėjimo sąlygos nustatomos tarp valstybės valdomos įmonės ar savivaldybės valdomos įmonės ir kolegialaus organo nario sudaromoje kolegialaus organo nario veiklos sutartyje (toliau – sutartis). Be kitų sąlygų, sutartyje nurodomas kolegialaus organo nariui mokamas fiksuotas mėnesinio atlygio dydis. Sutartyje nustatyta tvarka įmonė ar bendrovė kolegialaus organo nariui gali kompensuoti pagrįstas išlaidas, patirtas vykdant kolegialaus organo nario veiklą (toliau – pagrįstos išlaidos).

Aprašo 10 ir 11 punktuose reglamentuota, jog Valstybės valdomos įmonės ir savivaldybės valdomos įmonės kolegialaus organo nariui atlygis ir kompensacija už pagrįstas išlaidas už praėjusį mėnesį ne vėliau nei per 10 kalendorinių dienų nuo to mėnesio pabaigos pervedami į sutartyje kolegialaus organo nario nurodytą banko sąskaitą. Sutarčiai nustojus galioti, atlygis valstybės valdomos įmonės ir savivaldybės valdomos įmonės kolegialaus organo nariui turi būti išmokamas iki sutarties nutraukimo dienos, o kompensacija už pagrįstas išlaidas – per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties nutraukimo dienos.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų narius ir savivaldybes sieja (turėtų sieti) sutartiniai santykiai. Pareiškėjo iškeltas ginčas dėl atlygio išmokėjimo už eitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nario pareigas nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 19 d. nepatenka į viešojo administravimo sritį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokio pobūdžio ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes tarp pareiškėjo ir atsakovės susiklostę santykiai ne viešojo administravimo srityje, tačiau Mažeikių rajono savivaldybės administracijai vykdant funkcijas, susijusias su savivaldybės įmonių steigimu, valdymu. Be to, skundu teismui pareiškėjas prašo to, ko neprašė savo 2022 m. lapkričio 21 d. prašymu, todėl Komisija pagrįstai nagrinėjo pareiškėjo skundą suformuluotų reikalavimų ribose. Kaip minėta, 2022 m. lapkričio 21 d. prašymu pareiškėjas prašė išmokėti jam priklausantį atlygį už valdybos nario eitas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti 2023-02-02 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimo Nr. 21RE3-17(AG3-7/24-2023) ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, todėl pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, Vyriausybės atstovas:

1) tikrina, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau – Vyriausybės nutarimai);

2) kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės nutarimai įvykdyti;

3) galimai neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;

4) kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės nutarimą, kreipiasi į teismą.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Atsižvelgiant į tai, kad kiti argumentai yra laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės, ir nepaneigiantys sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti sumokėtą žyminį mokestį negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo N. G. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas