Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2006 m. gegužės 26 d. surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2006 m. balandžio 20 d., apie 17.50 val., vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į automobilio ypatumus ir būklę, kelio bei metereologines sąlygas, nesuvaldė posūkyje automobilio ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį, vairuojamą M. Š., apgadindamas abu automobilius ir nežymiai sutrikdydamas M. Š. keleivio N. B. sveikatą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus.

Institucija 2006 m. birželio 1 d. nutarimu A. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 500 litų baudą.

II.

Nukentėjusiojo N. B. įstatyminė atstovė M. Š. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, o medžiagą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai. Nurodė, kad skundžiamu nutarimu padaryta išvada, jog jos sūnaus N. B. sveikata sužalota nežymiai, nepagrįsta, nes byloje nėra specialisto išvados apie sveikatos sutrikdymo mastą. Teigė, jog jos sūnaus sužalojimas yra nesunkus, todėl A. V. trauktinas ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. nutarimu M. Š. skundą tenkino, nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, o surinktą medžiagą perdavė Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pagal nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė BK 281 straipsnio 1 dalyje, atlikimo. Teismas tokį sprendimą priėmė nustatęs, jog priimant skundžiamą nutarimą nebuvo nustatytas N. B. sveikatos sutrikdymo mastas, todėl paskirta teismo medicinos ekspertizė, kuri patvirtino, kad 2006 m. balandžio 20 d. eismo įvykio metu mažametis N. B. patyrė galvos sumušimą su poodinėmis kaktos ir akių vokų kraujosruvomis, vaikas patyrė išgąstį, stresą, dėl ko sutriko miegas, nustatytas potrauminis sindromas, ir padaryta išvada, jog eismo įvykio metu mažamečio N. B. patirta trauma sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. BK 281 straipsnio 1 dalis numato, jog baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog sveikatos sutrikdymo mastas turi esminės reikšmės kvalifikuojant tokio tipo pažeidimus, todėl nustačius, kad eismo įvykio metu N. B. patirta trauma sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas (ATPK 251 str.).

III.

Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutarimu, A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) byla išspręsta šališkai, ignoruojant jo teises, nes apie teismo posėdžius jis nebuvo informuotas, dėl ko buvo pažeista jo teisė į gynybą; 2) autoįvykyje nukentėjęs vaikas buvo iš karto po avarijos pristatytas į gydymo įstaigą, kur jam sužalojimai nebuvo nustatyti, todėl mano, jog nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp vaiko sužalojimų ir autoįvykio; 3) ekspertams buvo pateikta ne N. B., o N. B. ligos istorija; 4) vaikas automobilyje buvo vežamas be kėdutės, dėl ko galėjo nukristi ne tik autoįvykio metu, bet ir bet kokiu kitu metu; 5) teismas perdavė medžiagą ikiteisminiam tyrimui atlikti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, tačiau jis autoįvykio metu nebuvo nei išgėręs, nei vartojęs narkotinių medžiagų.

Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija pažymi, jog A. V. skundas pagrįstas, tačiau jo tenkinimą palieka teismo nuožiūrai.

M. Š., atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimą. Nurodo, jog A. V. apie teismo posėdžius buvo informuojamas adresu, kurį buvo nurodęs Institucijai, nei vienas pranešimas negrįžo su žyma, kad neįteiktas, todėl teismas pagrįstai bylą nagrinėjo. Be to, pats asmuo turi domėtis jam iškeltos bylos eiga. Pažymi, jog asmuo Institucijos nutarimo neskundė, nors jame konstatuota, jog dėl sukelto autoįvykio jos sūnus sveikata nežymiai sutrikdyta. Teigia, jog veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jeigu autoįvykio kaltininkas sutrikdo nesunkiai kito asmens sveikatą būdamas apsvaigęs, veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, ko šiuo atveju nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nesutinka su teismo nutartyje padaryta išvada, kad jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, o bylos medžiaga perduotina prokurorui spręsti klausimui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, t. y. nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutarime padaryta išvada, kad A. V. 2006 m. balandžio 20 d. padaryta veika peržengia administracinio pažeidimo ribas.

Pirmiausia pasakytina, jog kertinis apelianto argumentas yra tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jo tinkamai neinformavus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad parengus bylą nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai (pareigūnui). Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Taigi, įstatymas mini teismo pranešimą, kurio išsiuntimas laiku laikomas tinkamu asmens informavimu (žr. Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 331-332). Apeliantas prašymų atidėti bylos nagrinėjimą neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo. Šiuo atveju teigdamas, jog apie teismo posėdžius nebuvo informuotas, apeliantas jokių tai patvirtinančių įrodymų neteikia, o iš bylos medžiagos matyti, jog pastarajam siųsti teismo pranešimai tokiu adresu, koks buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, be to, tas pats adresas nurodytas ir apeliaciniame skunde.

ATPK 127 straipsnio 1 dalis, pagal kurią apeliantas buvo nubaustas bauda, numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą. BK 281 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog baudžiamąją atsakomybę užtraukia tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiuo atveju veikos atribojamos iš esmės pagal patirtą sužalojimo laipsnį.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucijos nutarimas priimtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dieną turėtais duomenimis apie administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, kurie leido Institucijai tvirtinti, jog keleivis N. B. buvo lengvai sužalotas (b. l. 27). Atsižvelgiant į tai, jog N. B. įstatyminė atstovė skundu pirmosios instancijos teismui ginčijo nustatytą jos sūnaus sužalojimo mastą, Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai nusprendė šiuo tikslu skirti ekspertizę, nes tokiai bylos aplinkybei nustatyti būtinos specialios žinios (ATPK 277 str.).

Iš pateikto į bylą ekspertizės akto matyti, jog jame padaryta išvada, kad N. B. dėl 2006 m. balandžio 20 d. įvykio patirtas sveikatos sutrikdymas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, jog teismas abejoti ekspertizės akte nustatytais faktais pagrindų neturi, nes prašytai išvadai duoti buvo pateikta išsami medžiaga. Apeliacinio skundo argumentai, jog ekspertams buvo pateikta ne N. B., o N. B. ligos istorija, vaikas automobilyje buvo vežamas be kėdutės, dėl ko galėjo nukristi ne tik autoįvykio metu – nepagrįsti, nes: pirma, dėl sužalojimo padarymo mechanizmo ir laiko jokių abejonių nebuvo, priimto nutarimo A. V. neginčijo; antra, iš teismo nutarties skirti ekspertizę ir lydraščio Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriui matyti, jog siųsta būtent N. B. (gim. 2002 m. gruodžio 29 d.) sveikatos raidos istorija.

Nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas perdavė medžiagą ikiteisminiam tyrimui atlikti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nors jis autoįvykio metu nebuvo nei išgėręs, nei vartojęs narkotinių medžiagų. Minėta teisės norma numato atsakomybę tik už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, jokių kitų kvalifikuojančių požymių, kaip mano apeliantas, šioje dalyje nenumatyta.

ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį, šiuo atveju teismo, įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai įrodymais pagrįsta teismo išvada, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, kada ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visuma. Kaip matyti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo priimtas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus pagrįstumo ir tuo pačiu teisėtumo reikalavimus (ATPK 9 str. 2 d., 251 str.), todėl paliekamas nepakeistu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.