Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-26 · Byla Nr. ATP-80-719/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-26
Bylos Nr.
ATP-80-719/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Advokatai
Vita Neverauskaitė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėjas Liudvikas Myško Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-80-719/2014
Proceso Nr. 4-30-3-00261-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėja), atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. 500 litų bauda už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 3 d. 21.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atstovė prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Ji cituoja skundžiamą nutarimą, ATPK 248 str., 257 str., dėsto apie administracinę atsakomybę pagal ATPK 128 str., pateikia savąjį byloje esančių įrodymų vertinimą ir mano, kad nutarimas priimtas neteisingai konstatuojant faktines bylos aplinkybes, pažeidžiant įrodymų vertinimo visapusiškumo principą ir neatsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, todėl jis neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad transporto priemonę vairavo ne Pažeidėja, o jos tėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodžius aplinkybes byla negalėjo būti tinkamai išnagrinėta apylinkės teisme. Kadangi policijos pareigūnai protokole neteisingai traktavo faktinę situaciją, Pažeidėja protokolą pasirašyti atsisakė. Atstovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Pažeidėja yra nepilnametė. Be to, Pažeidėjos tėtis konfliktuoja su pažeidimą nustačiusiu policijos pareigūnu, todėl šio pažeidimo užfiksavimas yra pareigūno kerštas Pažeidėjos tėčiui. Atstovės manymu, policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi ir neatspindi tikrosios situacijos, fiksuodami pažeidimą policijos pareigūnai elgėsi šiurkščiai, grubiai ir padarė eilę pažeidimų. Taip pat atstovė kelia abejones pateiktų garso įrašų patikimumu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į tai, kad transporto priemonės Pažeidėja nevairavo, atstovė mano, jog Pažeidėja negalėjo būti nubausta už tai, ko ji nepadarė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka. Institucija cituoja administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundžiamą nutarimą, apeliacinį skundą ir teigia, kad pažeidimo padarymo metu Pažeidėja prisipažino policijos pareigūnams vairavusi automobilį, tačiau vėliau, vengdama administracinės atsakomybės, ėmė tai neigti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilį vairavo būtent Pažeidėja, tačiau policijos pareigūnams sustabdžius jos vairuotą automobilį, į vairuotojo vietą persėdo jos tėtis. Atsižvelgdama į tai Institucija mano, jog Pažeidėjos kaltė padarius jai inkriminutą pažeidimą yra įrodyta, todėl skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas, keisti ar naikinti jį pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

ATPK 128 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Atstovė Pažeidėjos kaltę iš esmės neigia teigdama, kad Pažeidėja iš tiesų nevairavo transporto priemonės – ją vairavo Pažeidėjos tėtis, todėl apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Tačiau nagrinėjau atveju ATPK 256 str. ir 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Šioje byloje spręsdamas dėl Pažeidėjos kaltės buvimo apylinkės teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir apklausė ne tik Pažeidėją ir kartu su ja įvykio vietoje buvusį jos tėtį, bet ir pažeidimą užfiksavusius policijos pareigūnus, kurių parodymais, išanalizuotais kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, buvo paneigta Pažeidėjos atstovės apeliaciniame skunde pateikiama nagrinėjamo įvykio versija. Pabrėžtina, jog policijos pareigūnai nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad transporto priemonę vairavo Pažeidėja, sustabdžius transporto priemonę ir einant link jos Pažeidėja persėdo į galinę automobilio sėdynę, o į vairuotojo sėdynę persėdo tuo metu Pažeidėjos vairuotoje transporto priemonėje sėdėjęs Pažeidėjos tėtis. Tokias aplinkybes policijos pareigūnai patvirtino apylinkės teismo posėdžio metu (4, 22–23 b. l.). Policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes apie transporto priemonę vairavusį asmenį iš esmės patvirtino byloje esantys policijos pareigūnų, Pažeidėjos ir jos tėčio pokalbių garso įrašai. Antai, garso įrašo, pavadinimu „812_0713“, 0.31 min. – 0.33 min. girdėti, kaip prie sustabdytos transporto priemonės priėjęs policijos pareigūnas paklausė transporto priemonėje esančių asmenų, ar jie mokosi vairuoti, į ką Pažeidėja atsakė „Jo“, o Pažeidėjos tėtis iškarto patvirtino tokį dukros atsakymą atsakydamas „Taip“. To paties įrašo 1.38 min. – 2.03 min. girdėti, kaip policijos pareigūnui paklausus, Pažeidėja atsakė, kad ją mokė vairuoti tėtis, kad ji transporto priemonę vairavo žvyrkeliu ir neilgai (27 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, šie garso įrašai yra pagrindiniai objektyvūs įrodymai, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai jais, o kartu ir šiais garso įrašais patvirtintais policijos pareigūnų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais, rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykio seką, t. y. tokią, kokia ir buvo užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu visi įrodymai, kuriais rėmėsi apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, iš esmės yra nuoseklūs, išsamūs, logiški ir objektyvūs, jie neprieštaravo nei tarpusavyje, nei nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir vieni kitus papildė. Taigi, nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku Pažeidėja vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės, kas atitinka ATPK 128 str. 1 d. dispozicijoje įtvirtintą pažeidimą, todėl Pažeidėjos veika visiškai pagrįstai buvo kvalifikuota ir ji buvo nubausta pagal minėtą teisės normą.

Atstovė Pažeidėjos kaltę taip pat ginčija teigdama, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai elgėsi netinkamai – grubiai ir šiurkščiai. Tačiau čia visų pirmiausia pažymėtina, jog pirminis policijos pareigūnų veiksmų tinkamumo ir teisėtumo vertinimas yra ne apeliacinės instancijos teismo, o policijos įstaigos, kurioje dirba policijos pareigūnai, vadovybės, aukštesnės policijos įstaigos vadovybės arba prokuratūros kompetencija. Kita vertus, byloje esančiuose garso įrašuose girdėti, jog policijos pareigūnai su Pažeidėja ir jos tėčiu bendravo tinkamai, nepažeisdami etikos normų ir toks jų elgesys jokiu būdu negali eliminuoti Pažeidėjos kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą.

Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (apie priežastis, dėl kurių Pažeidėja atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, apie Pažeidėjos tėčio konfliktus su pažeidimą nustačiusiu policijos pareigūnu ir šio pareigūno kerštą bei kt.) yra neesminės, šios asmeninio pobūdžio prielaidos ir pasvarstymai neturi jokios įtakos nei Pažeidėjos veikos kvalifikavimui, nei jos atsakomybės individualizavimui, todėl vertinti šias aplinkybes ir pasisakyti dėl jų nėra jokio pagrindo.

Patikrinęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog Pažeidėja padarė ATPK 128 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą. Apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą nepakeistą ir G. Ž. atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas