- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-450-212/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- R. Č.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Č. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal R. P. ieškinį atsakovei R. Č. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2 700 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakove susitarė dėl vienkartinio miško retinimo, tačiau ji 2011 m. pardavė mišką retinti kitam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui 2 646 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-11-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 79,38 Lt žyminio mokesčio ir 1 160 Lt atstovavimo išlaidų, bei 17,98 Lt pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 1,5000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 2007-08-01 šalys sudarė susitarimą, pagal kurį atsakovė ieškovui pardavė vienkartiniam retinimui jai nuosavybės teise priklausantį mišką už 2 700 Lt ir šį susitarimą įformino rašytiniu dokumentu. Tą pačią dieną ieškovas sumokėjo atsakovei sutartą kainą – 2 700 Lt. Susitarimo sudarymo metu atsakovė ieškovui perdavė miško nuosavybės dokumento ir miško plano kopijas, taip pat buvo susitarta, kad leidimo miško kirtimui gavimu rūpinsis ieškovas. 2007-08-02 atsakovė išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį teisę ieškovui atlikti vienkartinį miško retinimą, išimti leidimus kirtimui, išvežti medieną ir parduoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti pinigus visą sumą, įgaliojimas buvo išduotas vieneriems metams. Įgaliojimą atsakovė ieškovui išsiuntė paštu, ieškovas jį gavo 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžioje. Ieškovas teisės atlikti vienkartinį miško retinimą ir išsivežti medieną nerealizavo, o atsakovė daiktų, kuriuos iš jos nupirko ieškovas, nebeturi, nes 2011 metais atsakovė sudarė sutartį dėl miško retinimo su trečiuoju asmeniu ir ši sutartis jau yra įvykdyta.
Pagal šalių sudarytą susitarimą imtis aktyvių veiksmų tam, kad sutartis būtų įvykdyta, turėjo ieškovas, tai yra vykdydamas pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas turėjo organizuoti miško retinimo darbus ir išsivežti medieną iš atsakovei priklausančio miško, bei pats pasirūpinti šiems darbams atlikti reikalingo leidimo gavimu, o atsakovė turėjo išduoti ieškovui įgaliojimą minėtiems veiksmams atlikti. Atsakovė įgaliojimą ieškovui išdavė, ginčo dėl to byloje nėra. Iš ieškovo paaiškinimų ir liudytojo K. P. parodymų nustatė, kad ieškovas kreipėsi į atsakingą instituciją dėl leidimo kirtimui išdavimo, tačiau leidimas jam nebuvo išduotas, kadangi jis neturėjo miško dokumentų originalų, tik kopijas, kurias jam buvo davusi atsakovė susitarimo sudarymo metu. Tai, jog ieškovui perduotos dokumentų kopijos buvo patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka, atsakovė neteigė ir neįrodinėjo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nepripažino, kad atsakovė visiškai įvykdė savo kaip pardavėjos pareigas pagal šalių sudarytą susitarimą. Nors atsakovė teigia, kad vienintelis jos įsipareigojimas pagal sutartį buvo išduoti ieškovui įgaliojimą veiksmams atlikti, teismas pažymėjo, kad sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Kita vertus, pats ieškovas, iškilus jam žinomai kliūčiai sutarčiai įvykdyti, ilgą laiką visiškai nesirūpino tolimesniu sutarties vykdymu, tai yra nesikreipė į atsakovę ir nereikalavo pateikti trūkstamų dokumentų. Nors ieškovas nurodė, kad jis buvo telefonu informavęs atsakovę apie tai, kad reikia dokumentų originalų ir jie buvo sutarę, kad reikės susitikti, tačiau atsakovė tai neigia. Jokių kitų įrodymų, kad reikalavo atsakovės pateikti sutarties vykdymui reikalingus dokumentus, ieškovas nepateikė. Atsakovė, sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį ir gavusi visą sutartą kainą, taip pat turėjo rūpintis sutarties įvykdymu, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių ir veiksmų, kad ieškovas įvykdytų sutartį ir išsikirstų mišką, nereiškė atsakovui jokių pretenzijų, neragino ieškovo vykdyti sutarties ir neatliko kitų veiksmų, kurie leistų manyti, kad atsakovė buvo suinteresuota sutarties vykdymu. Visa tai rodo, kad abi šalys ilgą laiką nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir neatliko būtinų veiksmų, kad pirkimo-pardavimo sutartis būtų iki galo įvykdyta. Ieškovas į atsakovę dėl sutarties vykdymo kreipėsi tiktai 2011 m. pavasarį, t.y. praėjus beveik ketveriems metams po sutarties sudarymo. Atsakovės teigimu, ieškovas prašė jos išduoti naują įgaliojimą, nes jos 2007 metais išduotas įgaliojimas veiksmams atlikti galiojo vienerius metus. Tačiau ji nesutiko išduoti naujo įgaliojimo ieškovui ir vėliau tą patį mišką retinimui pardavė kitam asmeniui laikydama, jog visi jos įsipareigojimai pagal sutartį baigėsi pasibaigus jos išduoto įgaliojimo terminui. Teismas sprendė, kad šis atsakovės argumentas, jog visi jos įsipareigojimai pagal sutartį baigėsi pasibaigus išduoto įgaliojimo terminui, yra nepagrįstas. Įgaliojimas yra vienasmeniškai asmens išduotas dokumentas, kurio turinį ir jo galiojimo terminą nustato jį išduodantis asmuo. Byloje esantys duomenys nesudarė pagrindo teigti, kad atsakovės išduotame įgaliojime nurodytas vienerių metų terminas buvo suderintas su ieškovu, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną surašytame dokumente jokie terminai nebuvo nurodyti, ieškovas teigė, kad sutarties sudarymo metu dėl įgaliojimo termino nebuvo tartasi. Todėl atsižvelgus ir įvertinus tas aplinkybes, jog įgaliojimas buvo išduotas jau po sutarties sudarymo, ieškovas atsakovei surašant įgaliojimą pas notarą nedalyvavo, nesant jokių duomenų, kad įgaliojimo terminas būtų nustatytas šalių susitarimu, teismas darė išvadą, kad įgaliojimo terminas neapibrėžė sutarties vykdymo terminą, tai yra jog šalių sudaryta sutartis nebuvo terminuota. Taigi kuomet ieškovas 2011 metais kreipėsi į atsakovę dėl sutarties vykdymo, šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis galiojo ir atsakovės kaip pardavėjos prievolės pagal šią sutartį nebuvo pasibaigę. Atsakovės veiksmai, atsisakant išduoti ieškovui naują įgaliojimą bei vėlesnis to paties miško pardavimas retinimui kitam asmeniui, traktuotini kaip atsisakymas vykdyti sutartį ir perduoti atsakovui šio nupirktus daiktus. Pati atsakovė nurodė, kad atsakovui neatlikus jokių veiksmų, kad priimtų daiktus (nepradėjus vykdyti kirtimo), remdamasi CK 6.346 str. 3 d. suteikta teise, ji atsisakė vykdyti sutartį. Todėl teismas sprendė, kad atsisakiusi perduoti daiktus ir juos pardavusi trečiajam asmeniui atsakovė neturi pagrindo naudotis ieškovo už šiuos daiktus sumokėtais pinigais ir ieškovas pagrįstai reikalauja grąžinti sumokėtą sumą. Tai, kad ieškovo už mišką sumokėta 2 700 Lt suma liko pas atsakovę, nėra ginčijama. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ieškovui ilgą laiką neatlikus miško retinimo ji patyrė nuostolių, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo šioje byloje ji nėra pareiškusi. Teismas, pripažindamas, kad atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovui šio sumokėtus pinigus, atsižvelgė į tai, jog vykdydama šią sutartį atsakovė turėjo išlaidų – už 2007-08-02 įgaliojimo patvirtinimą ji sumokėjo notarei 54 Lt. Todėl įvertęs tai, jog už sutarties neįvykdymą yra atsakingas ir pats ieškovas, nes ilgą laiką delsė atlikti sutarties įvykdymui reikalingus veiksmus, teismas manė, jog teisinga ir sąžininga šioje situacijoje būtų mažinti iš atsakovės priteisiamą skolą atsakovės vykdant sutartį turėta 54 Lt išlaidų suma.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pažeistos tiek procesinės, tiek materialinės teisės normos, o tai sukliudė teismui tinkamai pritaikyti įstatymą. Ieškovas neįrodė, kad sutartį pažeidė atsakovė, o ne jis. Priešingai, pats ieškovas pripažino savo kaltę dėl sutarties nevykdymo be svarbių priežasčių, faktinį atsisakymą ją vykdyti. Įrodymai įvertinti pažeidžiant CPK 185 str. nuostatas, dalį įrodymų, pažeidžiant CPK 176, 177 ir 181 str. atsisakyta priimti. Ieškinyje R. P. nurodė, kad ieškinio dalykas yra 2008-08-05 sutartis Nr. 2008/08/01, tačiau atsakovė jokios sutarties nėra sudariusi. Teismas pradėjo bylą nagrinėti iš esmės remdamasis ieškovo atstovės žodiniu paaiškinimu, jog turėtas galvoje atsakovės nurodytas ir šalių pasirašytas raštelis 2007-08-01. Mano, kad tuo buvo pažeisti CPK 135, 141 ir 142 str. reikalavimai: ieškovas turėjo būti įpareigotas ieškinį tikslinti, o atsakovei suteikti galimybę pateikti atsiliepimą į CPK 135 str. reikalavimus atitinkantį ieškinio pareiškimą. Savo įsipareigojimus atsakovė visiškai įvykdė, įgaliojimo turinys suteikė teisę ieškovui atlikti visus būtinus veiksmus. Be to, 2009 m. vasaros pabaigoje ir vėliau (iš viso - 3 kartus) R. P. telefonu skambino R. S. ir teiravosi, kodėl nekertamas atsakovės ir jos miškas, parduotas anksčiau už atsakovę. R. P. jokių prašymų ar pretenzijų atsakovei neišsakė ir jokių dokumentų originalų iš atsakovės nei žodžiu, nei raštu nereikalavo. Raštelyje (sutartyje) niekaip neišreikšta atsakovės valia parduoti (leisti kirsti) mišką kitaip, nei kaip pagal įgaliojimą bei jame nustatytą terminą. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, todėl jos neįvykdymo pasekmės lieka pačiam ieškovui. Dėl ieškovo neveikimo ji turėjo apie 1 000 Lt tiesioginių išlaidų (leidimų gavimas, kelionės išlaidos, kt.). Išduodama leidimą, daiktą ieškovui perdavė ir jokių kliūčių nedarė. Ieškovas nustatytu terminu su ja nebendradarbiavo, savo pareigų neįvykdė. Minėtas įgaliojimas patvirtina, kad CK 6.317 str. reikalavimus įvykdė. Pagal CK 6.346 str. nuostatas, ieškovas neatliko jokių veiksmų, kad pradėtų vykdyti kirtimą, todėl sutinkamai su šio straipsnio 3 dalimi, atsakovė turėjo teisę atsisakyti vykdyti sutartį, t.y. turėjo teisę negrąžinti ieškovo sumokėtą sumą. Mano, kad ginčo sutartį teismas privalėjo aiškinti ir pagal CK 6.193 str. taisykles: jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti (arba jie prieštaringi), tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Paprastai tokios sutartys sudaromos miško kirtimo sezonui. Ieškovo liudytojas S. O. nurodė, kad 1,5 ha miškui išretinti protingas terminas yra vienas mėnuo. Kadangi 2007-08-01 šalių pasirašytas raštelis, teismo vadinamas sutartimi, yra visiškai neinformatyvus, t.y. jame neaptartos jokios sutarties sąlygos, tvarka, dokumentų perdavimas, jų tikrumas (netgi nenurodyta, kad perdaviau ieškovui miško plano ir registrų centro pažymos kopijas), tačiau tame raštelyje yra nurodyta, kad „įgaliojimą retinimui atsiųsiu paštu", todėl šiuo konkrečiu atveju įgaliojimo turinys yra sutarties sudedamoji dalis, jos priedas, kuriame pateikta visa informacija apie šalių teises bei pareigas, nurodytas sutarties objektas bei terminas - vieneri metai nuo įgaliojimo išdavimo dienos. Todėl teismas privalėjo sutartimi vadinamo raštelio turinį aiškinti sutinkamai su CK 6.193 str. nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei vadovautis įgaliojimo turiniu, o ne įstatyme numatytomis sutarčių sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, kai jos sudaromos pagal įstatymo reikalavimus, abiejų kompetentingų šalių, ir juose numatomos visos sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygos. Teismo posėdyje ieškovas R. P. pripažino, kad patvirtintą įgaliojimą gavo, jį perskaitė ir visos jame nurodytos sąlygos jį tenkino. Pretenzijų dėl termino nėra ir ieškinio reikalavime, jų ieškovas nereiškė ir teisme. Todėl teismo argumentai, kad įgaliojimas yra vienasmeniškai asmens išduotas dokumentas, kokiu tai būdu pažeidžiantis sutartį ir ieškovo teises, ir tai yra pagrindas tenkinti ieškinį, visiškai nepagrįstas dar ir dėl to, kad susitarimo metu (raštelyje, kurį turėjo ieškovas), šita sąlyga aiškiai aptarta: „Įgaliojimą retinimui atsiųsiu paštu". Jokių pretenzijų ieškovas nepareiškė nuo 2007 m. rugpjūčio pradžios iki 2011 m. pavasario t.y. beveik 4 metus. Dėl to atsakovė turėjo juridinį pagrindą manyti, jog ieškovas, turėdamas jos kontaktinius duomenis, būdamas savo srities specialistas, sutarties seniai atsisakė (t.y. ją nutraukė pasibaigus terminui). Teismo sprendimas yra dviprasmiškas: dėl sutarties neįvykdymo kaltu iš esmės pripažino ieškovą, nors to atsakovė neprašė ir sutartyje tai nebuvo aptarta. Priešingai, raštelyje aiškiai nurodyta, kad įgalioją atsakovė atsiųs paštu ir už tai R. P. jai nebus skolingas. Pagal įstatymo reikalavimus bei teisminę praktiką, jeigu daiktų perdavimo terminas nenumatytas, tokiu atveju taikomas CK 6.53 str. 2 d. Net ir šiuo atveju terminas turi būti protingas. Ieškovui teigiant, kad apie tai, jog reikalingi notarine tvarka patvirtinti dokumentai, jis sužinojo 2007 m. rudenį, terminas kreiptis į atsakovę dėl šių dokumentų išdavimo baigėsi 2009 m. rudenį, t.y. prieš 2 metus iki ieškinio pateikimo. Mano, kad ieškovo padaryti sutarties vykdymo pažeidimai yra esminiai, o jo neveikimo rizika tenka jam pačiam (CK 6.206 str.). Ieškovo neveikimas įrodytas, „kitų darbų" turėjimas įtakos ginčo sprendimui turėti negali.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Byloje nustatyta, kad pagal 2007-08-01 šalių sudarytą sutartį, atsakovė pardavė ieškovui mišką, esantį (duomenys neskelbtini), vienkartiniam retinimui už 2 700 Lt (b. l. 16). 2007-08-02 atsakovė išdavė įgaliojimą ieškovui atlikti vienkartinį miško retinimą, išimti leidimus kirtimui, išvežti medieną ir parduoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti pinigus visą sumą (b. l. 26). Ieškovas miško retinimo darbų neatliko, todėl prašo priteisti iš atsakovės jai sumokėtus 2 700 Lt. Kėdainių rajono apylinkės teismas tenkino ieškinio dalį ir priteisė iš atsakovės 2 646 Lt sumą, nepriteisdamas 54 Lt atsakovės turėtų notaro išlaidų už išduotą įgaliojimą.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu, nes: ieškovas netikslino ieškinio, o 2007-08-05 sutarties, kaip teigiama ieškinyje, su juo nesudarė; ieškovas neįrodė, jog ji pažeidė sutartį ir nevykdė įsipareigojimų; ieškovas neatliko jokių veiksmų, todėl ji turėjo teisę atsisakyti vykdyti sutartį ir negrąžinti sumokėtų pinigų; teismas nepagrįstai sprendė, kad įgaliojimo terminas pažeidė sutartį ir ieškovo teises; ieškovas sutarties nenutraukė, bet grąžinti pinigus reikalauja.
Apeliantės argumentai nepagrįsti ir atmestini.
Vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra sandoriai, kurių pagrindu atsiranda sutarties šalims privalomos teisės ir pareigos (CK 1.136 str. 1 d. 2 p.). Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią, o jei šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, šias sutarties spragas gali pašalinti teismas, esant vienos iš šalių reikalavimui, atsižvelgdamas į šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.154, 6. 189, 6. 195 str.).
Apeliantės argumentas, kad teismas nagrinėjo ginčą dėl 2007-08-01 sutarties, nors ieškovas nurodė 2007-08-05, yra formalus ir šalių ginčo esmės nekeičia. Kaip matyti iš bylos šalys sutartį sudarė 2007-08-01, o ta aplinkybė, kad ieškinyje nurodyta 2007-08-05 sutarties data, vertinama kaip rašymo apsirikimas, nes kitos sutarties šalys nesudarė. Šalys 2007-08-01 sutartyje susitarė tik dėl vienkartinio miško retinimo ir jokių terminų šiems darbams atlikti nenumatė. Ta aplinkybė, kad atsakovė įgaliojimą suteikė vieneriems metams, nedaro sutarties terminuota. Sutartis dėl miško retinimo yra dvišalis sandoris, tuo tarpu atsakovės įgaliojimas – vienašalis. Atsakovės vienasmeniškai nustatytas terminas, nesuderinus jo su ieškovu, pažeidė šalių lygiateisiškumą. Apeliantės argumentas, jog išduoto įgaliojimo pabaigos terminas nurodo sutarties pabaigą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes vienašalis sandoris negali būti dvišalio sandorio sudedamoji dalis, nebent toks šalių susitarimas įtvirtintas pačioje sutartyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2011 m. pavasarį, kuomet ieškovas prašė terminą pratęsti, šalių sudaryta sutartis galiojo ir prievolės pagal ją nebuvo pasibaigę.
Ieškovas miško retinimo darbų neatliko, nes neturėdamas originalių nuosavybės į mišką dokumentų, negavo leidimo miškui kirsti. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas K. P. (b. l. 59) ir atsakovė jos nenuneigė. Ieškovui paprašius pratęsti įgaliojimo terminą, ji neatsisakė to daryti, tačiau, nenutraukus sutarties su ieškovu, už kelių mėnesių tą patį miško retinimą pardavė kitam asmeniui, t. y. vienašališkai nutraukė sutartį, nesant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6. 217, 6. 218 str.). Ši išvada daroma atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. Iki 2011 m. pavasario, kuomet ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl originalių nuosavybės dokumentų pateikimo ir naujo įgaliojimo išdavimo, atsakovės miškas buvo vis dar neišretintas, atsakovė neragino vykdyti sutartį, todėl akivaizdu, kad terminas per kurį turi būti išretintas miškas, šalims nebuvo svarbus. Šioje situacijoje vertintina, kad atsakovė pažeidė sutartį ir nebendradarbiavo su ieškovu. Žinodama, jog miškas neišretintas ir būdama suinteresuota darbų atlikimu, ji galėjo atsisakyti vykdyti sutartį, tačiau privalėjo pranešti ieškovui, kad sutartį nutraukia. Taigi, pati apeliantė turėjo sutartį nutraukti, o ne ieškovas, kadangi jo veiksmai rodo ketinimą vykdyti sutartį. Atsakovei nepateikus prašomų dokumentų, ieškovas negavo leidimo kirtimui ir negalėjo sutarties vykdyti.
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškovas neturėjo teisės po 4 metų reikalauti iš jos naujo įgaliojimo dėl miško kirtimo. Jau minėta, šalys sutartyje nenumatė termino miško kirtimui atlikti. Byloje taip pat nėra duomenų, jog sudaryta sutartis yra nutraukta, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog sutartis 2011 m. pavasarį galiojo ir atsakovės prievolė pagal sutartį dar nebuvo pasibaigusi (CK 6.123 str. 1d.). Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovo kaltės dėl sutarties nevykdymo, kaip teigia apeliantė, o tik konstatavo bendradarbiavimo trūkumą ir abiejų šalių vangumą vykdant sutartį.
Kiti apeliantės argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kaip žinia, apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas negali nustatinėti naujų bylos aplinkybių, kurios neišsiaiškintos pirmosios instancijos teisme, taip pat priimti, tirti ir vertinti naujus įrodymus (CPK 314 str.)
Dėl to, kas pasakyta, darytina išvada, jog Kėdainių rajono apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai taikė materialines teisės normas ir motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.