- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- e2-3571-985/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02133-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- D. L.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Ingrida Navickienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovės D. L. 205,50 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį.
Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba parengiamasis procesinis dokumentas.
Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2017 m. gegužės 3 d. asmeniškai. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. Prancūzijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta CARACAR priklausanti transporto priemonė AUDI, valst. Nr. 9duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės OPEL VECTRA - B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo B. M. kaltės. B. M. gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Transporto priemonės OPEL VECTRA - B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas”, draudėja D. L.. 2015 m. rugsėjo 26 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 411,00 Eur draudimo išmoką 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo dėl draudimo išmokos pagrindu. Transporto priemonės OPEL VECTRA - B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėja D. L. ir ieškovė 2015 m. kovo 10 d. sudarydami transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau „Sutartį“) susitarė, kad transporto priemonės OPEL VECTRA - B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (sutarties 1.5.2.5.). Draudėja pažeidė minėtą sutarties reikalavimą, kadangi transporto priemonės vairuotojas B. M. eismo įvykio deklaracijoje nurodė, jog jo faktinė gyvenamoji vieta yra Prancūzijoje. Minėti įrodymai patvirtina, jog automobilį OPEL VECTRA - B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ apie šį eismo įvykį sužinojo tik 2015 m. gruodžio 18 d., gavus informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Gavus informaciją apie eismo įvykį, nedelsiant draudėjai D. L. buvo išsiųstas paklausimas dėl informacijos apie įvykį suteikimo. Atsakovė neatsakė į ieškovės 2015 m. gruodžio 18 d. paklausimą Nr. 1662346. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 205,50 Eur.
Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui elektroninės bylos priedai –gyventojų registro išrašas, pranešimas dėl išmokos išmokėjimo, įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, eismo įvykio deklaracija, raštas dėl eismo įvykio, sprendimas dėl draudimo išmokos, mokėjimo nurodymas ir kt.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis numato, kad asmuo atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją arba apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose numatytas pareigas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 56 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 38 punktas skelbia, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Minėta sąlyga taip pat numatyta draudimo sutarties 1.5.3 punkte. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos būtina raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų. Ši pareiga draudėjai nustatyta ir draudimo sutartyje. 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktas numato, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 205,50 Eur draudimo išmokos atlyginimo dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ir nepranešimo apie įvykį yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistina įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas”, juridinio asmens kodas 110051834, Vilnius, J.Basanavičiaus g. 12, a.s. Nr.LT777300010000543713, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, iš atsakovės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 205,50 Eur (du šimtus penkis eurus 50 euro centų) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis, 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.