- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- 2S-1032-613/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03673-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-1032-613/2016Teisėjas Lina Giedrė (S) Proceso Nr. 2-06-3-03673-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.2.4.; 3.5.1.1.; 3.5.1.19.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. birželio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolę V. V. su skundu, juo prašė sustabdyti ir/ar panaikinti 2016-03-09 patvarkymus Nr. 5R-2199, 5R2198 ir 5R-2187 dėl pareiškėjui priklausančio turto pardavimo iš antrųjų varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/00832. Nurodė, jog išieškojimas iš skolininko turto tėra formalus teismo sprendimo vykdymas, siekiant įvykdyti iki šiol tebesitęsiantį ginčą su valstybe. Nurodo, jog antstolė nepatikrino ar yra galimas ginčo su išieškotoju taikus sureguliavimas, taip pat teigia, jog antstolei buvo žinoma apie tai, jog pareiškėjas ruošia dokumentus Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl jo kaip fizinio asmens dalyvavimo valstybės ūkinėje veikloje ir su tuo susijusiomis jo mokestinėmis pareigomis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-14 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Civilinio proceso kodeksas nereglamentuoja antstolio pareigos domėtis taikiu vykdymo veiksmų užbaigimu. Taip pat pažymėjo, jog įstatymas nustato taikos sutarties galimybę vykdymo procese, tačiau nenustatė duomenų, jog skolininkas, kuris turėtų būti suinteresuotas jo atžvilgiu mažiau finansiškai neigiamomis pasekmėmis išieškojimo įvykdymu, būtų teikęs kitus galimus pasiūlymus susidariusiam įsiskolinimui padengti, taip pat nenustatė duomenų, jog pareiškėjas iki antrųjų varžytynių būtų pateikęs pirkėjo kandidatūrą. Pareiškėjas kito kilnojamojo turto ar pajamų banko sąskaitose, kuriomis būtų galima padengti įsiskolinimą, neturi. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolė, vykdydama vykdomuosius dokumentus, pagrįstai išieškojimą nukreipė į pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Teisme gautas pareiškėjo G. Š. atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nutarties. Pareiškėjas su skundžiama nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti. Teigia, jog nutartis yra neteisinga, priimta neatsižvelgus į visą vykdomosios bylos esmę. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ir pati antstolė neginčija to, kad G. Š. tęsia ginčą su suinteresuotu asmeniu Valstybine mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos. Be to, yra aiškiai viršijama parduodamo turto vertė, atsižvelgiant į kreditoriaus reikalavimų dydį, tai yra, išieškojimo mastas yra žymiai didesnis, nei kreditoriaus reikalavimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad parduodamas turtas yra sandėliai, kurie naudojami vykdant ūkininko veiklą. Pardavus iš varžytynių turtą, ūkininko veikla faktiškai nutrūksta, nes sandėliai yra būtini ir skirti sandėliuoti žemės ūkio produkcijai, taip bus pažeidžiami pareiškėjo (skolininko) interesai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 str. 1 d. atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, dėl išdėstytų motyvų netenkintinas pareiškėjos reikalavimas nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsnis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, apeliacinis teismas plačiau nepasisako dėl pareiškėjo argumento dėl viršijamos parduodamo turto vertės, atsižvelgiant į kreditoriaus reikalavimų dydį, nes šiuo argumentu pareiškėjas nesirėmė pateikdamas skundą antstolei bei šis argumentas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.
Pareiškėjo ketinimai kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą nėra pagrindas konstatuoti antstolio veiksmų ar antstolio priimtų patvarkymų neteisėtumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas antstolei 2015-09-02 pateikė prašymą (v. b. Nr. 162/13/00302, b. l. 195) sustabdyti vykdymo veiksmus, pagrindu vykdymo veiksmams sustabdyti nurodė, jog 2015-07-29 yra pateiktas skundas Europos Žmogaus Teisių Teismui, jame ginčijami Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, susiję su G. Š. mokestiniais ginčais, o atskirajame skunde nurodo, jog pareiškėjas tik ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, neprideda jokių šį argumentą pagrindžiančių įrodymų, dėl to, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentų prieštaringumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjas siekia vilkinti vykdymo procesą bei priverstinį skolos išieškojimą, taip siekdamas išvengti jam priklausančio turto pardavimo iš varžytynių.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, G. Š. tęsia ginčą su suinteresuotu asmeniu Valstybine mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos. Pažymėtina, jog vykdymo procese dažnai vyksta ginčai tarp išieškotojo ir skolininko, todėl šis pareiškėjo argumentas neturi teisinės reikšmės vertinant antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą bei nėra pagrindas panaikinti antstolio priimtiems patvarkymams.
Pareiškėjas atskirajame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad parduodamas turtas yra sandėliai, kurie naudojami vykdant ūkininko veiklą. Pardavus iš varžytynių turtą, ūkininko veikla faktiškai nutrūksta, nes sandėliai yra būtini ir skirti sandėliuoti žemės ūkio produkcijai, taip bus pažeidžiami pareiškėjo (skolininko) interesai.
Pabrėžtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kito kilnojamojo turto ar pajamų banko sąskaitose, kuriomis būtų galima padengti esantį įsiskolinimą, neturi. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos argumentu, kad, esant šioms aplinkybėms, antstolė, vykdydama vykdomuosius dokumentus, pagrįstai išieškojimą nukreipė į pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Priverstinis skolos išieškojimas nelaikytinas pažeidžiančiu pareiškėjo (skolininko) interesus. Taip pat teismas nesutinka su pareiškėjo motyvu, jog pardavus minėtą turtą iš varžytynių, galimai nutrūks ūkininko veikla, nes sandėliai yra būtini sandėliuoti žemės ūkio produkciją. Pažymėtina, kad pareiškėjas patalpas ūkio produkcijos sandėliavimui gali valdyti kitais pagrindais, pvz., nuomos. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog galimu ūkininko veiklos nutrūkimu negali būti pateisinamas įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas, kitu atveju vykdymo procesas netektų prasmės, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.