Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-08-21 · Byla Nr. N-502-1338-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-21
Bylos Nr.
N-502-1338-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas (pran.)
Advokatai
Natalija Kaminskienė
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N502-1338/2009Procesinio sprendimo kategorija 48.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 6 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnė 2008 m. gegužės 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalį dėl netinkamo tėvo valdžios panaudojimo mažamečio sūnaus M. A. P., gim. (duomenys neskelbiami), atžvilgiu. Nagrinėjimo metu nustatyta, jog mažamečio vaiko motina D. P. su vaikais apsigyveno Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensione dėl, neva, vyro smurto jos atžvilgiu. Tėvas R. P. 2008 m. kovo 14 d. paėmė mažametį vaiką M. A. P. iš Motinos ir vaiko pensiono ir turėjo jį grąžinti 2008 m. kovo 16 d., tačiau atsisakė tai daryti. Dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams, policijos ir Motinos ir vaiko pensiono atstovams vaikas tik 2008 m. balandžio 1 d. buvo grąžintas motinai konflikto metu. Protokole nurodyta, kad tėvas netinkamai panaudojo tėvo valdžią ir darė žalą vaiko psichikai.

II.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 29 d. nutarimu pripažino R. P. kaltu dėl ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir skyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp sutuoktinių vyksta konfliktas, dėl kurio D. P. persikėlė laikinai gyventi su vaikais į Motinos ir vaiko pensioną. Tėvui R. P. 2008 m. kovo 14 d. buvo sudaryta galimybė konflikto metu, iki teismui priimant sprendimą, bendrauti su vaiku. Pasinaudojęs šia galimybe, tėvas atsisakė grąžinti vaiką motinai teigdamas, kad vaikas turi gyventi pas jį, t. y. savavališkai sprendė vaiko gyvenamosios vietos klausimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vaiko gyvenamoji vieta bei bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nustatyta. Pasiėmusi vaiką į motinos ir vaiko pensioną, motina sudarė galimybę tėvui bendrauti su vaiku, o pastarasis ėmėsi savo nuožiūra spręsti vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos klausimus bei atsisakė duoti vaiką motinai. Vaikas, dėl kurio vyksta ginčas, yra tik vienerių metų amžiaus. Vaiko priežiūros atostogas pasiėmusi motina, o ne tėvas. Dėl nesugyvenamumo ir konfliktų, motina su vaikais apsigyveno pensione, t. y. vietoje, kur sudarytos normalios sąlygos. Gyvenamosios sąlygos, aplinka tėvo namuose iki šiol netikrinta. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog iki ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos klausimo išsprendimo, iki bendravimo su vaiku klausimo išsprendimo, tinkamiausia vaiko buvimo vieta yra Motinos ir vaiko pensionas. Tiek tėvas, tiek motina privalo atsakingai elgtis ir atsižvelgti į vaiko interesus. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis tėvo elgesys, atimant galimybę iš motinos bendrauti su mažamečiu vaiku, savavališkas vaiko buvimo vietos nustatymas, vaiko atidavimas tik konfliktuojant ir dalyvaujant pareigūnams, pagrįstai traktuojamas kaip tėvo valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams ir atitinka ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pažeidėjas neigė savo kaltę, linkęs visus klausimus spręsti savo nuožiūra. Lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.

III.

Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė būtinų sąlygų posėdžiui pradėti (ABTĮ 78 str.), t. y. teisėjas, gavęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad advokatas, atstovaujantis pareiškėjo interesus, buvo išvykęs iš Lietuvos dar prieš posėdžio datos paskyrimą, išnagrinėjo bylą. Taip buvo atimta atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis, pasiruošti teismo posėdžiui, teikti teismui papildomus įrodymus, apgalvotus paaiškinimus ir savo samprotavimus bei pasinaudoti kvalifikuoto atstovo teisine pagalba. Be to, teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišsiaiškino ir neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Apeliantas paaiškina, kad niekada nenaudojo savo, kaip tėvo, valdžios priešingai vaiko interesams, vaikui siekė tik gėrio.

2008 m. kovo 2 d. susipykus R. P. su žmona (tai buvo pirmas rimtas kivirčas jų šeimoje), D. P. išėjo iš R. P. tėvų namų (Fabijoniškių g. 94-11, Vilniuje) su vaiku. Nuo šio laiko R. P. savaitę nežinojo, kur yra dingusi jo žmona ir vaikas. Tik 2008 m. kovo 7 d. ji pranešė, kad apsigyveno su vaiku Motinos ir vaiko pensione. nuo to laiko R. P. kasdien važinėjo į pensioną, atveždamas vaikui namie paliktus drabužėlius, maistą, sauskelnes ir kt. Šias aplinkybes gali paliudyti kartu su pareiškėju važiuodavę O. U. (sesuo) ir L. P. (motina). D. P. neklausė R. P. prašymų sugrįžti gyventi kartu ir leisti matytis su vaiku. Tik 2008 m. kovo 14 d. D. P. sutiko pasimatyti su R. P. pensione ir leido jam pamatyti sūnų. Pasimatymo su žmona metu R. P. bandė taikytis, paprašė motinos leisti vaikui pagyventi laikinai jam įprastuose namuose, kur yra jam įprasta aplinka, žaislai, rūpestingi seneliai. Be to, Fabijoniškių g. 94-11, Vilniuje, yra ir deklaruota vaiko gyvenamoji vieta. D. P. sutiko leisti sūnui laikinai pagyventi su tėvu, kadangi jai teko rūpintis ir kita dukra iš pirmos santuokos. Pensiono darbuotojai pareikalavo iš R. P. pasirašyti prašymą dėl tarpininkavimo, sprendžiant D. P. ir R. P. tarpusavio santykius.

Šalies argumentai

Apeliantas paaiškina, kad apie tai, kad įsipareigojo grąžinti sūnų 2008 m. kovo 16 d., jis sužinojo tik ATP tyrimo metu – kai buvo tyrėjos supažindintas su skundo turiniu ir pamatė 2008 m. kovo 14 d. tarpininkavimo protokolą. Tačiau nei susitikimo su žmona pensione metu, nei vėliau R. P. dėl tikslios vaiko grąžinimo datos su žmona nesitarė, kokių nors abipusių pasižadėjimų ar susitarimų nepasirašinėjo. Nurodytas tarpininkavimo protokolas nėra priedas ir prie R. P. prašymo dėl tarpininkavimo, todėl negali būti vertinamas kaip įrodymas, jog R. P. buvo pasižadėjęs grąžinti vaiką motinai kuriuo nors laiku. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad D. P. nereiškė pretenzijų dėl to, kad vaikas jai nebuvo grąžintas, kad tėvas naudoja savo valdžią priešingai vaiko interesams nei 2008 m. kovo 16 d., nei vėliau – iki 2008 m. kovo 31 d., kol atvykusi į R. P. namus, su juo susimušė (prideda M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. 1809/08(01)). Tik po šių muštynių D. P. kreipėsi į visas įmanomas institucijas su skundais dėl savo sumušimo ir vaiko negrąžinimo laiku. Tik tada atsirado ir 2008 m. kovo 14 d. tarpininkavimo protokolas, kurio iki tol niekas nematė ir nežinojo. Be to, 2008 m. kovo 23 d. pirmąjį sūnaus gimtadienį D. P. šventė kartu su R. P., jo šeima, savo motina ir dėdės žmona Fabijoniškių g. 94-11, Vilniuje. Tuomet D. P. nekaltino savo vyro naudojant tėvo valdžią priešingai vaiko interesams. Šias aplinkybes gali patvirtinti tiek R. P. , tiek D. P. giminaičiai. Tai, kad tarp sutuoktinių vyksta konfliktas, nereiškia, kad tėvas, kuriam teisės vaiko atžvilgiu nėra apribotas, kuris nėra atskirtas nuo vaiko, ilgesniam laikui palikdamas sūnų gyventi jam įprastoje aplinkoje, daro vaikui kokią nors žalą. Teismas, pasisakydamas nutarime, kad tinkamiausia vaiko buvimo vieta yra Motinos ir vaiko pensionas, viršijo savo įgaliojimus byloje, kadangi neturėjo spręsti klausimų, nepatenkančių į savo kompetenciją bei priskirtinų civilinių ginčų kategorijai.

Taip pat R. P. atkreipia dėmesį, kad Vilniaus m. 6 PK tyrėjos 2008 m. balandžio 11 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog 2008 m. balandžio 1 d. D. P. prievarta bandant atgauti vaiką iš tėvo, R. P. nenorėjo jo grąžinti dėl svarbių priežasčių – kad vaikas turi kur gyventi, kad šiuose namuose yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, kad nuo gimimo jis čia gyvena, bute yra visi vaikui reikalingi daiktai, vaiku rūpinasi, prižiūri visa šeima. Sūnus šiuo metu buvo ramus, neverkė, buvo aprengtas, o į savo mamos D. P. atėjimą visai nesureagavo. Taip pat R. P. paaiškina, kad šį apeliacinį skundą jis padavė ne norėdamas išvengti atsakomybės, o suvokdamas, kad nutarimu paskirta administracinė nuobauda taps dar vienu ginklu jo žmonos kovoje, dėl asmeninių ambicijų nukreiptoje į tai, kad R. P. netektų teisės bendrauti su savo sūnumi, dalyvauti jo auklėjime. Apelianto manymu, byloje būtina apklausti R. P. bei D. P. giminaičius, žinančius aplinkybes, reikšmingas bylos nagrinėjimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad jokių pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas. R. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Apeliaciniame skunde R. P. nurodo, kad jis dar 2008 m. gegužės 15 d. buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokate Natalija Kaminskiene (b. l. 25), tačiau tuo metu, kai gavo teismo šaukimą (pasak apelianto – 2008 m. gegužės 20 d.), advokatės nebuvo Lietuvos Respublikoje (b. l. 35-38). Tačiau pažymėtina, kad byloje esantis paties R. P. pateiktas šaukimas patvirtina tik tai, kad pareiškėjas buvo šaukiamas į baudžiamosios bylos Nr. PK-72-365/2008 nagrinėjimą. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad R. P. būtų buvęs įteiktas šaukimas į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą apskritai nėra, nors administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad į bylos nagrinėjimą reikės atvykti pagal šaukimą (b. l. 3). Taip pat apeliantas nurodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokatės išvykimo ir negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 34), tačiau šio prašymo nuorašas pateiktas tik kartu su apeliaciniu skundu, o byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokio prašymo gavimą teisme. Tuo pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, ar R. P. buvo sudaryta galimybė pasinaudoti teisine advokato pagalba ir taip įgyvendinti savo teisę, įtvirtinta ATPK 272 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad prie bylos nėra pridėto ir teismo posėdžio protokolo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, negali nustatyti nei vienos iš anksčiau aptartų aplinkybių, be to, apskritai neaišku, ar pats pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 2 (12), 2007, p. 51-56), nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių visapusiškai ištirti bylos įrodymų, tinkamai juos įvertinti ir teisingai išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų pašalinti šiuos trūkumus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tėvų teisės rūpintis vaiko interesais yra lygios, kol nėra nustatyta kitaip. Todėl teismas turėtų taip pat įvertinti, ar R. P. neturėjo teisės rūpintis vaiku.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarimą R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė