Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Jankausko, Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausme;

pagal BK 284 straipsnį 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, bausmės subendrintos apėmimo būdu bei visiško sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 20 (dvidešimčiai) dienų.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 4 d., 23.10 val., iki 2024 m. gegužės 6 d., 14.48 val., taip pat nuo 2025 m. balandžio 5 d., 4.00 val., iki 2025 m. balandžio 5 d., 10.02 val. (3 paros), vieną parą prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams neskiriant intensyvios priežiūros ir A. Š. įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. Š. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 456,16 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt šeši eurai 16 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. balandžio 5 d., apie 01.30 val. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų D. P. (D. P.) į galvos sritį, o D. P. nuo smūgių pargriuvus, sudavė dar ne mažiau kaip 5 kartus į galvos sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 2 kartus į veidą ir galvos sritį ir įspyrė į šonkaulių sritį A. G., bandančiam apsaugoti nuo naudojamo smurto D. P., taip šiuo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, panaudojęs smurtą kitų asmenų akivaizdoje, padarė poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje kairėje kaktinėje srityje, abiejų akių vokuose, nosies srityje, minkštųjų audinių patinimą nosies srityje, paviršines muštines žaizdas ir pogleivio kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus abiejų alkūnių srityse, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje bei nesunkiai sutrikdė D. P. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, paliekant galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 15 d. nuosprendį, kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje.

2.1. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teigia, kad savo kaltės niekada nepripažino. Jis (A. Š.) su J. M. ir draugų pora buvo klube „D“. Susipyko su J. M. ir ji išėjo iš klubo. Po kelių minučių iš klubo išėjo ir jis. Išėjęs pamatė sėdinčią ir verkiančią J. M., o šalia jos - du vaikinus. Priėjus arčiau, kilo žodinis konfliktas, po kurio vaikinai pradėjo jį pulti, mušti, todėl jam teko gintis. J. M., gindama jį (A. Š.), vienam iš vaikinų trenkė, o vaikinas trenkė jai atgal į galvą ir ji krito aukštielninka. Matė kruviną jos galvą. Vaikinai pabėgo. Pažymi, kad konflikte dalyvavo ne tie asmenys, kurie dalyvavo teismo posėdyje.

2.2. Po konflikto abu su J. M. išėjo namo, policijos nekvietė. Jiedu laiptinėje susipyko, nes J. M. kaltino jį dėl incidento. Kaimynai, išsigandę riksmų, iškvietė policiją. Policijos pareigūnai, pamatę laiptinėje kraują, skambino į duris. Pastebėję draugės žaizdą, liepė važiuoti į ligoninę. J. M. greitosios medicinos pagalbos automobiliu lydėjo į ligoninės priimamąjį. Išlipęs iš greitosios medicinos pagalbos automobilio, pamatė lygiai tokią pat policijos mašiną, kokia buvo atvykusi pas juos į namus. Norėjo pabendrauti, todėl priėjo prie automobilio. Iš to automobilio išlipę policijos pareigūnai pasakė: „ateik čia, K.“. Atsakė, kad jis ne K, o A. Pareigūnai uždarė jį į policijos automobilį, pasakę, kad jis sumušė asmenis. Paaiškino pareigūnams, kad su drauge gynėsi, prašė peržiūrėti vaizdo įrašus. Pats matė filmuotą medžiagą, joje savęs neatpažįsta.

2.3. Skunde apeliantas nurodo, kad jis nėra atpažintas kaip asmuo, dalyvavęs konflikte su D. P. ir A. G.. Iš byloje esančio vaizdo įrašo neįmanoma identifikuoti asmenų, tačiau matyti, kad būtent tie du puolantys asmenys yra agresyvūs, o puolamasis siekia išvengti smurto. Vaizdo įraše yra užfiksuotas ne jis (A. Š.), nes skiriasi avalynė, rūbai. Tą vakarą avėjo tamsius batus, o vaizdo įraše batai šviesūs. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti rūbai, avalynė, priklausantys jam (A. Š.) ar kitiems asmenims, siekiant juos ištirti ir konstatuoti galimą jų tarpusavio kontaktą.

2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei vienas iš byloje dalyvavusių asmenų negalėjo atpažinti jo (A. Š.). Tikėtina, kad nukentėjusysis D. P., A. G. ir jų sutuoktinės klube vartojo alkoholį, todėl buvo neblaivūs ir po įvykio ligoninėje suklydo nurodydami jį (A. Š.) kaip įvykyje dalyvavusį asmenį.

2.5. Teismas klysta ir dėl įvykio laiko – jis (A. Š.) su sugyventine į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatyti ženkliai vėliau nei buvo įvykęs įvykis prie naktinio klubo. Mano, kad konfliktas įvyko ne su D. P. ir A. G., o su kitais asmenimis, kurie buvo prie naktinio klubo. Kadangi D. P. ir A. G. sutuoktinės iš naktinio klubo administracijos gavo A. Š. telefono numerį, kuriuo skambino policijos pareigūnė, tyrimas nuėjo klaidinga linkme, suplakant skirtingus įvykius prie naktinio klubo į vieną.

2.6. Nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jo veiksmuose nėra jokių chuliganiškas paskatas kvalifikuojančių požymių, cinizmo apraiškų, aiškaus savęs priešpastatymo visuomenei, gerai moralei. Pasitvirtinus, kad vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) yra užfiksuotas nukentėjusysis su liudytoju A. G., akivaizdu, kad būtent jie patys elgiasi neadekvačiai, pažeidžiant viešąją tvarką, yra agresyvūs, aktyviai persekioja vieną asmenį, suduoda jam smūgius.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė netenkinti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl jo kaltės pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl prašo išteisinti.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Š. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų – įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam iš įrodymų nesuteikė išskirtinės reikšmės ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.

8. Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2025 m. balandžio 5 d. naktiniame klube „D“ buvo tiek nuteistasis A. Š. su drauge J. M., tiek ir nukentėjusysis D. P. su liudytojais M. P., E. G. ir A. G.. 2025 m. balandžio 5 d., apie 01.30 val., netoli šio klubo buvo sužalota J. M., taip pat buvo sužalotas ir nukentėjusysis D. P.. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde pripažįsta dalyvavęs konflikte prie klubo „D“ ir tiek teisiamajame posėdyje, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad klube buvo su J. M., ten su ja susipyko ir ji išėjo iš klubo. Po kiek laiko išėjęs jis pats, matė ją lauke, šalia jos buvo du vaikinai, su kuriais jis susimušė. J. M., gindama jį (A. Š.), vienam iš vaikinų trenkė, o vaikinas trenkė jai atgal į galvą ir ji krito aukštielninka, matė kruviną jos galvą. Vaikinai pabėgo. Po muštynių kartu su J. M. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau nuteistasis tvirtina, kad konfliktas įvyko ne su D. P. ir A. G., o su kitais asmenimis, kurie buvo prie naktinio klubo. Tokia nuteistojo pozicija paneigiama byloje surinktais vienas kitą papildančiais įrodymais, kurių visuma atkuriamos tikrosios įvykio aplinkybės ir jų seka.

9. Reikia pažymėti, kad A. Š. papasakotos aplinkybės iš dalies sutapo su nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais – nesutapo dalyje, kurioje A. Š. nurodė, kad jį ginančiai J. M. vienas iš vaikinų sudavė smūgį, ši krito ir susižalojo galvą. Pagal nukentėjusiojo D. P. ir liudytojos M. P. parodymus mergina jau buvo sužalota galva, ji sėdėjo ant žemės ir verkė tuo metu, kai jiedu (Monika ir D. P.) išėjo iš klubo. Manė, kad jai reikalinga pagalba, todėl priėjo prie jos norėdami padėti. Tuomet priėjo vyras, kuris be jokios priežasties sudavė smūgius D. P.. Kiek vėliau iš klubo išėjo A. G. ir E. G., kurie išgirdo kitoje gatvės pusėje esančios M. P. pagalbos šauksmą. A. G. puolė D. P. padėti. Kai nepažįstamą vyrą pavyko atitraukti nuo D. P., šis pradėjo kumščiu smūgiuoti A. G. į galvos ir veido sritį, jam pargriuvus, spardė. Analogiškai įvykio aplinkybes papasakojo liudytoja E. G., o jos sutuoktinis A. G. posėdžio metu teigė įvykio metu jam buvo sutrenktas žandas, tačiau paties įvykio neprisimena, jo aplinkybes sužinojo iš žmonos pasakojimo.

10. Po konflikto nuteistasis su mergina pasišalino ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Su konfliktu nesusijusi liudytoja K. S., būdama degalinėje, matė, kad netoli „Lidl“ konteinerių, ties Parko ir Nemuno gatvių sankryža, vyksta muštynės, todėl skambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC), kuriam pranešė, kad vienas vyras mušė kitus du vyrus, o moterys šaukė. Du vyrai buvo nugriuvę, vienas kruvinu veidu, o kitas gulėjo be sąmonės. Kalbėdama su policija, pasakė adresą, kur nuėjo užpuolikas - link (duomenys neskelbtini) namo (1 t., b.l. 118-122).

11. Pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis ir liudytojai analogiškai papasakojo įvykio aplinkybes – tai užfiksuota liudytoja apklaustos policijos pareigūnės

N. Š. parodymuose. Ji taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo žmona, paskambinusi klubo „D“ savininkei, sužinojo telefono numerį, kuriuo A. Š. buvo rezervavęs staliuką. Pareigūnė paskambino tuo numeriu, atsiliepęs vyras prisistatė K. vardu. Paklausus, kokia jo pavardė ir ar jis buvo naktiniame klube „D“, vaikinas į klausimus neatsakė, pokalbį baigė, į skambučius nebeatsiliepė. Iš įvykio vietos nuvežė nukentėjusįjį į Panevėžio Respublikinę ligoninę ir, belaukiant jo tarnybiniame automobilyje, paskambino vaikinas, kuris buvo prisistatęs K. vardu, pasakė, kad paliko piniginę „D“ ir prašė atvažiuoti prie klubo. Tuo pat metu kalbėdamas telefonu A. Š. ėjo link tarnybinio automobilio, stovinčio prie ligoninės priėmimo skyriaus, lyg norėdamas pasižiūrėti, kas jame sėdi. Tarnybiniame automobilyje sėdinti nukentėjusiojo žmona iš karto atpažino ir pasakė „čia jis“. Ji (N. Š.) išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie kaltininko. Jis sakė, kad atvyko į ligoninę, nes jo žmona nukentėjo naktiniame klube. Nustačiusi vyro asmenybę, pasodino jį į tarnybinį automobilį. Nusprendė dar kartą paskambinti tuo numeriu, kurį iš klubo savininkės sužinojo nukentėjusiojo žmona, suskambo A. Š. telefonas. Tuomet su nukentėjusiojo žmona nuėjo į ligoninę ir ji atpažino kaltinamojo draugę, kad tai ta pati moteris, kuri sėdėjo ant šaligatvio. A. Š. sulaikė ir šis neneigė, kad smurtavo prie klubo, parodė ištinusį kumštį, pasigyrė, kad sumušė du vyrus. Minėtas aplinkybes patvirtina 2025 m. rugsėjo 16 d. vyr. tyrėjos I. K. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) įvykio dieną (2025 m. balandžio 5 d.) buvo rezervuotas staliukas naktiniame klube „D“, šiuo numeriu po įvykio paskambino pareigūnė N. Š. ir telefonu atsiliepė vaikinas, prisistatęs K. vardu. Vėliau pareigūnė tuo pačiu numeriu paskambino būnant prie Panevėžio Respublikinės ligoninės ir suskambo A. Š. telefonas. Nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso AB „Telia Lietuva“ ryšio operatoriui ir registruotas J. M. vardu (1 t., b. l. 179-181).

12. Policijos pareigūnų bendravimas su nukentėjusiuoju ir liudytojais, pareigūnės N. Š. pokalbis telefonu, kurio numerį davė klubo savininkė, įvykiai prie Panevėžio Respublikinės ligoninės, t.y. A. Š. ir jo draugės atpažinimas, A. Š. sulaikymas ir apklausa, yra užfiksuoti „body“ kameromis (1 t., b.l. 110-117). Beje, šiuose įrašuose užfiksuota ir tai kaip A. Š. prisipažįsta sudavęs smūgius asmenims prie klubo ir džiaugiasi tai padaręs.

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas neįvertino, jog vaizdo įrašuose prie klubo ir prie ligoninės sulaikymo metu skiriasi avalynė, rūbai. Jo manymu, teismas klydo ir dėl įvykio laiko – jis (A. Š.) su sugyventine į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatyti ženkliai vėliau nei buvo įvykęs įvykis prie naktinio klubo. Šiam skundo argumentui apeliacinės instancijos teismo posėdyje pritarė gynėjas, nurodydamas, kad buvo sutapatinti du skirtingi įvykiai, vykę skirtingu laiku – tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kurio laikas nesutampa su pranešimo BRC laiku.

14. Su šiais nuteistojo ir jo gynėjo argumentais nėra jokio pagrindo sutikti. Iš tiesų gynėjo minimame vaizdo įraše laikas nesutampa su byloje aptariamo įvykio laiku. UAB „Eismo valdymo sistemos“ pateiktame vaizdo įraše nurodomas laikas yra „04-05-2025 Sat 00:25:16“ ir šis laikas yra būsimas 2025 m. balandžio 5 d. įvykio atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad neteisingas. Įvykio laikas 2025 m. balandžio 5 d. apie 01:30 val. yra nustatytas pagal skambutį į BPC ir liudytojų parodymus. Tą patį vakarą praėjus nedaug laiko nuo aptariamo įvykio policijoje gautas dar vienas pranešimas. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės ir 2025 m. balandžio 5 d. tyrėjo T. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. balandžio 5 d., 01.46 val. pranešta, jog (duomenys neskelbtini), penktame aukšte, vyksta konfliktas tarp vyro ir moters. Atvykęs T. D. kartu su tyrėju Ž. S. prie namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų pastebėjo kraujo žymes. Duris atidariusi J. M., gim. 1987 m., buvo su galvoje kraujuojančia žaizda (1 t., b.l. 139-146). Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad J. M. dėl sužalojimo galvoje kreipėsi į šią gydymosi įstaigą 2025 m. balandžio 5 d., 03.51 val. (1 t., b. l. 157-158).

15. Taigi, skambučius į BPC dėl muštynių netoli (duomenys neskelbtini). esančios poliklinikos (2025 m. balandžio 5 d., 01.36 val.) ir dėl triukšmo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (2025 m. balandžio 5 d., 01.46 val.) skiria 10 minučių. Atlikęs bylos duomenų analizę, apylinkės teismas nustatė, kad pagal navigacijos duomenis atstumas nuo (duomenys neskelbtini), kur buvo sumuštas D. P., ir (duomenys neskelbtini), kur gyvena kaltinamasis A. Š. su drauge J. M., yra apie 600 metrų atstumas, pėsčiomis įveikiamas maždaug per 7 minutes. A. Š. po konflikto kartu su J. M. parėjo į savo namus, esančius visai netoli nuo įvykio vietos, ir ten toliau konfliktuodami kėlė didelį triukšmą, dėl kurio kaimynai iškvietė policijos pareigūnus, o pareigūnų iškviesta greitoji medicinos pagalba J. M. į Panevėžio Respublikinę ligoninę pristatė 2025 m. balandžio 5 d., 03.51 val., kurioje liudytoja M. P. A. Š. ir jo draugę J. M. atpažino kaip įvykio dalyvius. Ši įvykio eigos analizė laiko atžvilgiu patvirtina, kad aptarti veiksmai vyko nuosekliai, juos skyrė protingi laiko tarpai ir paneigia skundo argumentus, kad A. Š. dalyvavo kitame konflikte. Skunde nurodoma aplinkybė, kad vaizdo įrašuose prie klubo ir prie ligoninės sulaikymo metu skiriasi avalynė bei rūbai, paaiškinama tuo, kad A. Š. po konflikto su drauge J. M. buvo sugrįžę namo ir turėjo galimybę persirengti.

16. Aprašyti įrodymai aukštesniajam teismui nepalieka abejonių, kad būtent A. Š., o ne koks nors kitas asmuo be jokios pateisinamos priežasties užpuolė nukentėjusįjį D. P.. Nors įvykis buvo nakties metu, tačiau judrioje gatvėje, kurioje yra daugiabučių namų ir, akivaizdu, kad konflikto keliamas triukšmas šokiravo gyventojus bei aplinkinius praeivius. Tai patvirtina liudytoja K. S., kuri muštynes pamatė būdama degalinėje ir, stebėdama nuteistojo spardomus ir mušamus žmones, jautėsi labai nemaloniai. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados matyti, kad dėl nustatyto nosies kaulų lūžio D. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., b. l. 42-43). Taigi, nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

17. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl jam teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšies bei jos dydžio. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių – nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir negali būti laikoma aiškiai per griežta.

18. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.