- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- 1S-99/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- D. G.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. G. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. G. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 13 d.
Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjas
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.
D. G. kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. sausio 5 d., apie 18 val., Panevėžio m., padėjo bendrininkams dėl chuliganiškų paskatų nužudyti D. S. bei pažeidė viešąją tvarką.
Vadovaujantis BPK 140 str. D. G. buvo sulaikytas 2009 m. balandžio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi D. G. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui. 2009 m. gegužės 30 d. prokurorės nutarimu D. G. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. D. G. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartimi jam kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą, o 2010 m. liepos 13 d. nutartimi D. G. nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas. Vėliau D. G. suėmimo terminas buvo tęsiamas. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi D. G. suėmimo terminas dar kartą pratęstas 3 mėnesiams. Teismo nutartyje nurodoma, kad D. G. kaltinamas vieno nesunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymu. Už BK 129 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. D. G. nedirba, nevedęs, nesusietas tvirtais socialiniais ryšiais, todėl kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė duoda pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, D. G. anksčiau buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jis nesilaikė šių kardomųjų priemonių sąlygų, išvyko į užsienį, slapstėsi. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo taikymo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs. D. G. anksčiau teistas, taip pat ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, jo atžvilgiu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, todėl taikyti suėmimą yra ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas pagrindas, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai negali būti pasiekti. Byla yra sudėtinga ir didelės apimties, kartu su D. G. kaltinami dar 12 asmenų, byloje yra paskirta ekspertizė, kuri užtruks keletą mėnesių, todėl D. G. suėmimo terminas pratęsiamas 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. G. skunde nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka. Jam tikrai buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jis paaiškino pareigūnams, kad policijoje neatsižymėjo, nes laiku nespėjo sugrįžti iš užsienio, kur buvo išvykęs tik dviems dienoms. Ten jį sulaikė, tačiau jis užsienyje nepadarė jokio nusikaltimo, tiesiog įvyko nesusipratimas dėl automobilio, kuriuo jis vyko, o viską išsiaiškinus, jis buvo paleistas. Jis yra registruotas darbo biržoje, nori tęsti mokslus. Nesutinka su teismo teiginiu, kad jis neturi tvirtų socialinių ryšių. Nors jis nevedęs ir neturi vaikų, tačiau jis turi tėvus, seserį, su kuriais palaiko ryšį ir kartu gyvena. Tėvams padeda namų ruošoje ir kituose darbuose. Jis stengėsi susirasti bet kokį darbą, kad įrodytų, jog yra pasitaisęs ir nori pradėti naują gyvenimą, nesusijusį su nusikalstamomis veikomis. Prašo jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę - užstatą, nes šiuo metu byloje yra atliekama fonoskopinė ekspertizė, kuri gali užsitęsti iki 1 metų laiko.
Teismo posėdyje gynėjas prašo kaltinamojo D. G. skundą patenkinti, prokuroras prašo šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 str., 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Suėmimas gali būti taikomas, kai yra BPK 122 str. 7 ir 8 d. numatytos suėmimo skyrimo sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Tokios sąlygos skirti D. G. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo D. G. pagrindus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Iš pateiktos teismui baudžiamosios bylos medžiagos matosi, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, jog D. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte.
Pratęsdamas kaltinamajam D. G. suėmimo terminą, teismas nustatė BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. numatytus pagrindus ir nutartyje išdėstė jų motyvus. Aukštesniojo teismo nuomone, šie D. G. suėmimo termino pratęsimo pagrindai teismo buvo nustatyti pagrįstai ir jie nėra išnykę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d., šio str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą” 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių” sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. D. G. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, viena iš jų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. BK 129 str. 2 d. sankcija numato bausmę laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų arba net iki gyvos galvos. Todėl šiuo atveju gresiančios bausmės griežtumas yra visiškai pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam D. G. anksčiau buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau kaltinamasis jų sąlygas pažeidė ir išvyko į užsienį. D. G. skunde nurodo, kad jis į užsienį vyko tik trumpam ir turėjo suspėti grįžti ir registruotis policijos įstaigoje, tačiau buvo sulaikytas. Taip pat teigia, kad jokio nusikaltimo užsienyje nepadarė. Net jei D. G. ir nepadarė jokio nusikaltimo užsienyje, o buvo sulaikytas per apsirikimą, jis pažeidė ne tik šios kardomosios priemonės – registracijos policijos įstaigoje, bet ir kitos – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartimi D. G. pagrįstai buvo vėl paskirta griežčiausia kardomoji priemonė, o skundžiamoje nutartyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų nebūtų galima pasiekti.
BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, šiuo atveju patvirtina D. G. ankstesni teistumai ir tai, kad jis įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, nurodytas BPK 122 str. 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. anksčiau teistas, taip pat ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, į nusikaltimo, kurio padarymu jis yra kaltinamas, pobūdį, yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje D. G. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
Kaltinamasis skunde taip pat nurodo, kad jis buvo registruotas darbo biržoje, nori tęsti mokslus, turi nuolatinę gyvenamą vietą, gyvena su tėvais, turi sesę. Su jais visada palaiko ryšį, padeda namų ruošoje ir kituose darbuose. Šeiminė padėtis ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas yra svarbios aplinkybės svarstant griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju jos nenusveria aplinkybių, dėl kurių suėmimo terminą buvo pagrindas pratęsti.
Aukštesniojo teismo nuomone, kaltinamojo D. G. prašymas pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę švelnesne negali būti tenkinamas, kadangi nebūtų pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Dėl išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pagrindo nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo D. G. skundą atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.