Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jugitai Patalavičienei, nukentėjusiajai J. S., kaltinamojo gynėjai advokatei Nijolei Petraitienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas 1 kartą: Kauno apylinkės teismo 2014-01-06 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), 140 str. 2 d. 11 (vienuolika) mėnesių 24 (dvidešimt keturias) dienas laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. kaltinamas tuo, kad jis 2014-11-17 apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tiesiogiai sakydamas savo sugyventinei J. S., kad ją užmuš, grasino ją nužudyti, o pastarajai išsigandus ir dėl to užsidarius kambaryje, vėl grasindamas ją užmušti, spardė to kambario duris ir jas išlaužė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis T. B. teisme kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad buvo labai supykęs ir nesusivaldė, grasino savo sugyventinei, išlaužė duris, smurto nenaudojo, buvo labai girtas, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ankščiau kaltinamasis smurtavo prieš ją, dėl to yra nuteistas, jai buvo suduotas smūgis į veidą, nuskilo dantis, ji patyrė smurtą ir skausmą. Po kaltinamojo nuteisimo smurto nebuvo, bet jis terorizuodavo žodžiais. Grasinimai buvo realūs ir ji labai išsigando.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, T. B. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

- įtariamuoju apklaustas T. B. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl jam inkriminuotos veikos padarymo. Jis parodė, kad kartu su sugyventine J. S. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Sugyventiniai yra ir bendrą ūkį veda jau dveji metai. Kartu su mumis gyvena sugyventinės nepilnamečiai vaikai, bendrų vaikų neturi. Butas priklauso J. S. nepilnamečiam vaikui (butas jam padovanotas). 2014-11-17 išgėrė alkoholinių gėrimų, tačiau tos dienos įvykius ir aplinkybes atsimena gerai. 2014-11-17 vakare, tikslaus laiko nežino, tačiau galimai apie 18.00 val. tarp jo ir sugyventinės J. S. kilo konfliktas, kurį pats ir sukėlė. Pykdamas ant sugyventinės, pasakė, kad ją užmuš, o ji užsirakino kambaryje ir jo neįleido. Tai jį dar labiau supykdė, todėl dar kartą pasakė jai, kad ją užmušiu ir, norėdamas pas ją patekti, sulaužė kambario duris. Buvo labai piktas, todėl taip ir pasielgė. Kai išlaužė duris, norėjo su sugyventine J. S. toliau aiškintis santykius, tačiau jam pasakė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Pripažįsta, kad pykdamas ant sugyventinės J. S. pagrasino ją nužudyti. Iš tikrųjų atimti gyvybės jai nenorėjo, o pagrasino dėl pykčio, apie tai negalvodamas. Anksčiau tarp jų yra buvę konfliktų, kurių metu jis naudojo smurtą savo sugyventinės J. S. atžvilgiu, dėl to yra nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę. Matė, kad šio konflikto metu sugyventinė J. S. jo išsigando, bijojo, kad jis su ja nesusidorotų, verkė, bet jis buvo piktas ir tuo metu apie jos baimes negalvojo. Supranta, kad grasindamas sugyventinei J. S. ir sudarydamas pagrindą manyti, kad taip ir padarys, padarė nusikaltimą. Didelės įtakos tam, ką padarė, turėjo tai, kad įvykio metu jis buvo neblaivus – būdamas blaivus, būtų taip nesielgęs. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi. Dėl smurto artimoje aplinkoje yra teistas ir šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę. Sugyventinės atsiprašys, tikisi, kad ji jam atleis. Ateityje nesmurtaus, nedarys kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų (b.l. 37).

- J. S. pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad 2014-11-17 apie 18.00 val. jos sugyventinis T. B., būdamas girtas, grasino ją užmušti. Kadangi ji jo bijojo, neįleido į kambarį. Tada jis dar kartą pagrasino, kad ją nužudys, išspyrė kambario duris, agresyviai nusiteikęs priėjo prie jos. Jos sūnui pasakius, kad atvažiavo policijos pareigūnai, ji paspruko iš kambario. Policiją ji iškvietė tuo metu, kai jis laužėsi pas ją į kambarį (b.l. 2).

- Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas dėl įvykio (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė J. S., kuri nurodė, kad 2014-11-17 apie 18.00 val. neblaivus jos sugyventinis T. B. pagrasino, kad ją užmuš, ir išlaužė duris. Moteris medikų pagalbos atsisakė, tačiau verkė, drebėjo, buvo išsigandusi. Smurto artimoje aplinkoje atvejų buvo ir anksčiau. Smurtu įtariamas T. B. įvykio vietoje paaiškino, kad duris išlaužė, nes pats jas įstatė, o sugyventinę apšaukė, nes buvo užpykęs. Dėl šio įvykio jis pristatytas į Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės PK (b.l. 4-8).

- Apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini),, Kaune. Apžiūros metu nustatyta, kad šio buto durų staktoje esanti metalinė spynos dalis, į kurią įsikiša liežuvėlis, yra sulenkta, o koridoriaus dešinėje pusėje medinių durų stakta sulaužyta (b.l. 13-16).

- Nukentėjusiosios J. S. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad 2014-11-17 apie 18.00 val. girtas jos sugyventinis T. B. pagrasino ją užmušti. Ji jo bijojo ir buvo užsirakinusi kambaryje, į kurį jo neįleido. Dar kartą pagrasinęs, kad ją nužudys, T. B. išspyrė kambario duris ir agresyviai nusiteikęs priėjo prie jos. Tada jos nepilnametis sūnus pasakė, kad atvažiavo policijos pareigūnai ir ji tuo metu paspruko iš kambario. Policiją ji iškvietė tada, kai T. B. laužėsi pas ją į kambarį. Mano, kad jo grasinimai nužudyti buvo realūs (b.l. 22).

- Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 3253 2014-11-17 19.11 val. T. B. nustatytas 2,63 promilių girtumas (b.l. 25).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo T. B. visišku prisipažinimu, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad T. B. 2014-11-17 apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tiesiogiai sakydamas savo sugyventinei J. S., kad ją užmuš, grasino ją nužudyti, o pastarajai išsigandus ir dėl to užsidarius kambaryje, vėl grasindamas ją užmušti, spardė to kambario duris ir jas išlaužė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam T. B. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: T. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę –šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, nukentėjusiuoju buvo tas pats asmuo, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, paskirtų administracinių baudų nemoka. Baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 54-55), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 63), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (b.l. 61), nustatyta atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad T. B. yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo, nusikaltimą padarė atlikinėdamas laisvės apribojimo bausmę. Tai reiškia, kad T. B. yra pagrindas skirti artimą griežčiausiai sankcijoje numatytą bausmę areštą. Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad T. B. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus arešto bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Paskyrus bausmę, ji BK 64 straipsnio 1 d., 2 d., pagrindu bendrintina su 2014-01-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant, vadovaujantis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, numatytomis BK 65 straipsnyje. Iš viso T. B. minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmė yra 71 dienos, kuri BK 65 straipsnio 1d. 2p. c) pagrindu keičiama dvi laisvės apribojimo dienas keičiant į vieną arešto parą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas T. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-11-17 iki 2014-11-18 (viena diena).

Byloje 2014-11-18 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4233 (b.l. 71), kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Nijolė Petraitienė teikė antrinę teisinę pagalbą T. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014-11-18 dienos sudaro 80 litų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto T. B., tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi pajamų, todėl advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš T. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalimis, 65 str. 1d. 2p. c), paskirtą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę subendrinti su 2014-01-06 dienos Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 71 (septyniasdešimt vienos) dienos laisvės apribojimo bausme, dvi laisvės apribojimo dienas keičiant į vieną arešto parą jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą galutinę bausmę 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti T. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-11-17 iki 2014-11-18 (viena diena).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš T. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.