- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- II-85-1218/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01917-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Pažeidėjas
- I. P.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotoms atstovėms I. D., N. K.,
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. P. (gautas prašymas nagrinėti nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR_N-889-2024,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-889-2024 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje I. P. (toliau – ir Pareiškėja) pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Institucijos nutarime nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba ar NŽT) 2023 m. birželio 6 d., dalyvaujant J. S. ir SB „U.“ pirmininkei G. M., atliko J. P., A. P. ir I. P. nuosavybės teise priklausančio 0,1049 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje <...> ir J. S. ir J. S. nuosavybės teise priklausančio 0,0960 ha ploto žemės sklypo suformuoto atliekant kadastrinius matavimus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-196-(14.49.81). Buvo užfiksuota, kad dalis žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio pastato (B) yra gretimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Institucijos 2024 m. kovo 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, reg. Nr. FAK-392, 2024 m. kovo 14 d. patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys <…> žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, užfiksuotas statinys. <...> Institucija nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. 49ŽN-196-(14.49.81.) nustatyti pažeidimai nepašalinti, nesiimama jokių priemonių pažeidimams pašalinti.
Šalies argumentai
I. P. pateikė skundą dėl Institucijos priimto Nutarimo, prašė jį panaikinti. Jame nurodė, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su sodo nameliu nupirko Z. M.. Sodo namelis buvo sklypo ribose, sklypas aptvertas tvora. Jokių ginčų dėl sklypo nebuvo. Tai, kad namelis randasi savo sklypo ribose patvirtina 1992 m. balandžio 12 d. sklypo planas ir 1994 m. sodo bendrijos „U.“ toponuotrauka. Z. M. savo sklypą padovanojo dukrai O. P.. Po motinos O. P. mirties (duomenys neskelbtini) sklypą su jame esančiu statiniu paveldėjo pareiškėja, A. P. ir J. P.. Pažymėjo, kad iki šiol minimas namelis (25 kvadratinių metrų) stovi toje pačioje vietoje, jokie statybos ar rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami. 2004 m. gretimą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijo J. S. ir J. S.. Jokių ginčų ar pretenzijų dėl ribų su kaimynais nebuvo, sklypus skyrė tvora. 2024 m. spalio 22 d. gavo 2023 m. birželio 6 d. žemės patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-196-(14.49.81.), kadastro žemėlapio ištrauką, kuriuose užfiksuota, kad dalis jų namelio yra kaimynų sklype. Tik tuomet sužinojo apie kaimynų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atliktus kadastrinius matavimus. 2024 m. rudenį kaimynai savo sklypo teritoriją užtvėrė tvorą, kuri įsiremia į jos sodo namelio sienas. Pareiškėja nurodė, kad po priimtos 2024 m. balandžio 3 d. nutarties laukė tyrimo rezultatų. Tačiau 2024 m. spalio 22 d. gavo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei prie šaukimo pridėtą patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-196-(14.49.81.) su kadastrinio žemėlapio ištrauka, jokių kitų dokumentų pateikta nebuvo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundo prašė jo netenkinti bei nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2024 m. vasario 22 d. buvo gautas asmens prašymas atlikti pakartotinį situacijos vertinimą ir imtis visų reikiamų priemonių kaimyninio sklypo savininkų pažeidimams pašalinti, taip pat, minėtus asmenis įpareigoti apsaugoti arba pašalinti nesaugų statinį keliantį pavojų aplinkiniams žmonėms, statiniams ir kitam turtui. Gauto asmens prašymo pagrindu, 2024 m. kovo 21 d. žemės sklype atliktas neplaninis patikrinimas ir 2024 m. kovo 22 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-392, kuriame nurodyta, kad „ <...> Atlikus patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, užfiksuotas pastatytas statinys. Statinio statytojai patikrinime nedalyvavo. Kaimynės, J. S. teigimu, 2004 metais įsigijus gretimą sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), statinys jau buvo pastatytas“. Atsakant į gautą prieš tai nurodytą prašymą, 2024 m. kovo 22 d. buvo priimtas atsakymas Nr. 2D-5612 „Dėl jūsų 2024 m. vasario 21 d. skundo nagrinėjimo nutraukimo“. Pažymėjo, kad Institucija nuo 2024 m. sausio 1 d. vykdo žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkciją, kurią iki tol vykdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. NŽT 2023 m. birželio 6 d. atliko bendros ribos ties Pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu ir žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo patikrinimą vietovėje bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-196. Patikrinimo metu fiksuota, kad dalis žemės sklypui priklausančio pastato yra žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. NŽT nustatė, kad J. P. savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Institucija atlikdama tyrimą, kurio rezultatas yra skundžiamas 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimas, nustatė, kad Pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų nei po dar NŽT nustatyto pažeidimo, nei po teismo 2024 m. balandžio 3 d. priimtos nutarties. Inspekcija, priimdama skundžiamą 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimą, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, iš kurių matyti, kad Pareiškėjos žemės sklypo kaimyninis sklypas, į kurio ribas patenka pareiškėjos sodo namelio dalis, yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, Kadastro duomenų nustatymo data 2016 m. rugsėjo 26 d. Tuo tarpu, Pareiškėjos žemės sklypas, suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pažymėjo, kad pažeidimą NŽT nustatė dar 2023 m. birželio 3 d. Teismas nutartį, kuria panaikinimo NŽT priimtą nutarimą administracinėje byloje priėmė 2024 m. balandžio 3 d. Pareiškėja jau prieš kurį laiką esant nustatytam pažeidimui, sąmoningai pasirinko nesiimti jokių veiksmų, t. y. ignoruodama jai žinomą aplinkybę, kad nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą naudoja ne tokiomis ribomis, kokios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre – nesiėmė ir nesiima jokių veiksmų žemės naudojimo tvarkos pažeidimui pašalinti. Tokiu būdu, iš esmės sutikdamas su pažeidimu ir esama padėtimi, ji sąmoningai naudojasi sodo namelio dalimi, kuri šiai dienai galiojančiais duomenimis yra ne jai nuosavybės teise priklausančiame sklype. Institucija nurodė, kad Pareiškėja manydama, kad jos teisės buvo pažeistos kaimyninio sklypo savininkų veiksmais, tai jis pasinaudodamas teisės aktuose numatyta teise, visais atvejais turi galimybę kreiptis į teismą dėl kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kai, jų manymu, ši veikla vykdoma / įvykdyta neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų (tarp jų visuomenės) teises ir teisėtus interesus. Arba kreiptis į NŽT dėl kadastrinių matavimų atlikimo teisėtumo patikrinimo. Tačiau ne esant nustatytam savo Žemės sklypo naudojimo pažeidimui pasyviai stebėti ir tikėtis, kad institucijos privalės išspręsti susidariusią situaciją. Pakartotinai pabrėžtina, kad nei Inspekcija, nei kita Valstybę atstovaujanti institucija neturi pareigos už Pareiškėją atlikti jos Žemės sklypo kadastrinių matavimų, tačiau privalo vadovautis Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais duomenimis. Šiai dienai tokie duomenys yra įregistruoti ir galiojantys.
Institucijos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepimą ir tai, kad iš esmės neturi ką papildomai pranešti prie jau pateiktos informacijos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu nutarimu I. P. nubausta už administracinį nusižengimą numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirtas įspėjimas už tai, kad <...> Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. birželio 6 d. patikrinimo akte nustatyti pažeidimai nepašalinti, nesiimama jokių priemonių pažeidimams pašalinti.
Pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kylą už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje padarymą, būtina nustatyti, kokie konkretūs įstatymų reikalavimai buvo pažeisti.
Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022, 2AT-28-697/2023 ir kt.). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21- 489/2021, 2AT-75-495/2022). Atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį kyla ne tik už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, bet ir už savavališką jų naudojimą. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 6 d. žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnas D. S. atliko žemės naudojimo patikrinimą Nr. 49-ŽN-196-(14.49.81), kuriuo nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turi bendrą ribą. Žemės sklype stovi apleistas pastatas, kurį rytinėje dalyje kerta bendra žemės sklypų riba. Vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuotos pastato kampų koordinatės. <...> Nustatytas pažeidimas – Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas – dalis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastato patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kadastro žemėlapio ištraukoje matyti, kad dalis žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio pastato (B) yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendras pastato plotas 25 m². Matavimų duomenys nustatyti patikrinus žemės sklypų bendrą ribą (2023 m. birželio 6 d.) (b. l. 7-15).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad kuomet I. P., J. P. ir A. P. paveldėjo O. P. (pareiškėjos motina) priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame jau buvo pastatytas namelis. Bylos duomenimis, minimą žemės sklypą su nameliu (duomenys neskelbtini) metais nusipirko Z. M., kuri vėliau juos padovanojo dukrai, O. P.. Tai akivaizdžiai parodo, kad pareiškėja savavališkai kaimyninės žemės neužėmė. Tačiau teismo vertinimu, tai nešalina jos atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla ne tik už savavališką žemės ar kitų objektų užėmimą, tačiau ir už savavališką jų naudojimą, kas šiuo atveju ir yra neginčytinai nustatyta. Pažeidimas laikomas padarytu kai sužinojus, jog dalis namelio yra svetimame žemės sklype, toliau naudojamasi nameliu. Vien aplinkybės, kad, ankščiau jokių ginčų dėl žemės sklypų ribų nebuvo, kad kaimynai jokių pretenzijų nereiškė, atsakomybės nešalina.
Pareiškėja skunde nurodė, kad tik 2024 m. spalio 22 d. gavo NŽT 2023 m. birželio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą ir tada sužinojo, kad buvo atlikti kaimynų žemės sklypo kadastriniai matavimai. Tačiau akivaizdu, kad apie atliktą patikrinimą pareiškėja žinojo ir anksčiau, nes kaip pati nurodė savo skunde, žinodama apie 2024 m. balandžio 3 d. nutartį priimtą jos brolio atžvilgiu, laukė tyrimo rezultatų.
Pareiškėja nurodė, kad atlikti kadastriniai matavimai negalėjo būti registruoti, tačiau nepateikė jokių objektyvių jos nurodytus teiginius patvirtinančių duomenų, neginčijo atliktų kadastrinių matavimų ir rėmėsi tik savo subjektyvia nuomone. Kaip teisingai pastebėjo Institucija, ji, priimdama skundžiamą nutarimą vadovavosi oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vadinasi, pareiškėjas anksčiau neginčijo jokių atliktų veiksmų, susijusių su jam priklausančios žemės ribomis. Nagrinėjamu atveju, kaimynų, t. y. gretimo sklypo savininkų užsakyti matavimai buvo atlikti 2016 metais, jie nėra nuginčyti ar pakeisti, todėl laikomi teisingais. Institucija tiek pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
Teismas pažymi, kad paveldėtojui atsiranda pareiga įsitikinti, kad paveldėtu žemės sklypu naudojamasi nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Nors kaip jau minėta ankščiau, ginčo objektas – namelis, buvo pastatytas prieš paveldint žemės sklypą ir pareiškėja apie minėtus atliktus naujus kadastrinius matavimus sužinojo vėliau, bent 2024 m. spalio 22 d., kai gavo 2023 m. birželio 6 d. žemės patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-196-(14.49.81.), kadastro žemėlapio ištrauką, kuriuose užfiksuota, kad dalis jų namelio yra kaimynų sklype, tačiau akivaizdu, kad sužinojusi apie pasikeitusias žemės sklypo ribas t. y. kad minimo namelio dalis yra ne jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nesiėmė jokių atitinkamų veiksmų, pašalinti nustatytą pažeidimą. Teismas taip pat pažymi, kad Pareiškėją apie susidariusią situaciją sužinojo žymiai anksčiau, kaip nurodyta Pareiškėjos skunde, ji žinojo apie 2024 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, vieno iš paveldėtojų skundo byloje. Taigi visa tai leidžia daryti išvadą, kad I. P. suvokė, kad jai priklausančio namelio dalis buvo pastatyta ne pagal sklypo ribas, dėl ko, namelio dalis yra kaimynų žemės sklypo ribose, o jos sąmoningas neveikimas ir nesiėmimas priemonių pakeisti esamą situaciją, leidžia daryti išvadą, kad ji to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog I. P. veikoje nustatyti visi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, nutarimas priimtas išsamiai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai įvertinus surinktus įrodymus, todėl laikomas teisėtu ir pagrįstu ir dėl to paliekamas galioti, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-889-2024 palikti nepakeistą ir I. P. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.