Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-07 · Byla Nr. 1N-3/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-07
Bylos Nr.
1N-3/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gaudutienė
Baudžiamoji byla Nr. 1N-3/2013Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.12.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui,

teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Panėvžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kaltinant D. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, D. C. BK 223 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti bei ikiteisminio tyrimo papildymui.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismui 2012 m. vasario 28 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje D. J. kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku, nuo 2008 m. balandžio 25 d. pagal darbo sutartį Nr. 39, dirbdamas šioje bendrovėje konsultantu, laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio 09 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d., kaip bendrovės atskaitingas asmuo, turėdamas bendrovės direktoriaus perduotą ir patikėtą mokėjimo kortelę, nuėmė Panevėžio miesto bankomatuose iš bendrovės sąskaitos AB „SWEDBANK“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele pinigus – 329 680 Lt kaip avansą bendrovės reikmių naudojimui, taip pat 2009 m. birželio 30 d. iš bendrovės kasos, pagal 2009 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 28, gavęs 1668,87 Lt avanso ūkio išlaidoms, grąžinęs į sąskaitą 35 900 Lt nepanaudoto avanso, nepateisinęs 295 448,87 Lt panaudojimo jokiais apskaitos dokumentais ir į bendrovės kasą bei sąskaitą jų negrąžinęs, po Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarties iškelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini), privalėdamas perduoti patikėtą bendrovės turtą buvusiam direktoriui ir paskirtam bendrovės administratoriui, neperdavęs 295 448,87 Lt grynųjų pinigų sumos, išduotos jam kaip atskaitingam asmeniui, taip laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., Panevėžio mieste, tyčia pasisavino jam patikėtą buvusį didelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus 295 448,87 Lt.

D. C. kaltinamas tuo kad, būdamas uždaros akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį – atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį – atsakingas už apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą kaip juos pasirašęs asmuo, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 27 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., Panevėžio mieste, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą uždaros akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tai yra: pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes 2009 m. kovo - balandžio mėnesiais į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtrauktos neįvykusios ūkinės operacijos:

- prekių pirkimas iš R. G. už 7500 Lt pagal 2009-03-27 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-03-27 kasos išlaidų orderiu Nr. 06 įformintas 7500 Lt išmokėjimas R. G.;

- prekių pirkimas iš S. G. už 7200 Lt ir už 7700 Lt atitinkamai pagal 2009-03-31 ir 2009-04-15 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartis bei 2009-03-31 ir 2009-04-15 kasos išlaidų orderiais Nr. 09 ir Nr. 16 įformintas atitinkamai 7200 Lt ir 7700 Lt išmokėjimas S. G.;

- prekių pirkimas iš U. K. už 7600 Lt pagal 2009-04-03 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-04-03 kasos išlaidų orderiu Nr. 11 įformintas 7600 Lt išmokėjimas U. K.;

- prekių pirkimas iš S. M. už 7200 Lt pagal 2009-04-08 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-04-08 kasos išlaidų orderiu Nr. 14 įformintas 7200 Lt išmokėjimas S. M.;

- prekių pirkimas iš S. R. už 7200 Lt pagal 2009-04-08 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-04-08 kasos išlaidų orderiu Nr. 13 įformintas 7200 Lt išmokėjimas S. R.;

-prekių pirkimas iš V. Š. už 7700 Lt pagal 2009-04-20 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-04-20 kasos išlaidų orderiu Nr. 17 įformintas 7700 Lt išmokėjimas V. Š.;

- prekių pirkimas iš R. M. už 7365 Lt pagal 2009-04-25 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-04-25 Kasos išlaidų orderiu Nr. 18 įformintas 7365 Lt išmokėjimas R. M.;

- prekių pirkimas iš A. A. už 5840 Lt pagal 2009-04-28 Prekių (turto) pirkimo-pardavimo sutartį bei 2009-04-28 Kasos išlaidų orderiu Nr. 19 įformintas 5840 Lt išmokėjimas A. A., ir dėl to UAB (duomenys neskelbtini) turto apskaitoje 65 305 Lt padidintos atsargos, o kasoje atitinkamai šia suma sumažinti pinigai,

- pažeidė 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus", nes UAB (duomenys neskelbtini)bankroto administratoriui Š. A. K. nebuvo perduotas 6 261,45 Lt bendros vertės likutinis ilgalaikis turtas: du kompiuteriai su monitoriais 1572,44 Lt bendros vertės, siurblys CALPEDA 1028,37 Lt vertės, skardos kirptuvas 379,71 Lt vertės, trys betono maišyklės bendros 673,80 Lt vertės, kirstuvas 1641,35 Lt vertės, dujinė viniakalė PASLODE, ir nebuvo surašyti išvardinto ilgalaikio turto pardavimą ar nurašymą patvirtinantys dokumentai bei nebuvo perduotos atsargos bendros 22 981,12 Lt vertės: 21550 vnt. plytų bendros 16441,12 Lt vertės, 5000 vnt. silikatinių plytų bendros 2000 Lt vertės, 300 vnt betoninių blokelių bendros 900 Lt vertės, 52 metrų vamzdžių bendros 3640 Lt vertės, nebuvo surašyti išvardintų atsargų (medžiagų) pardavimą ar nurašymą patvirtinantys dokumentai, todėl dėl turto apskaitos pažeidimų 29 242,57 Lt UAB (duomenys neskelbtini) turto panaudojimas neįformintas apskaitos dokumentais, dėl šių išvardintų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti uždaros akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus.

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. priėmė nutartį nagrinėjamą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti bei ikiteisminio tyrimo papildymui. Nutartyje nurodyta, kad objektyviai išnagrinėti bylą ir priimti procesinį sprendimą trukdo naujos paaiškėjusios aplinkybės, iš esmės skirtingos nuo išdėstytų kaltinime. Bylos nagrinėjimo metu gauti nauji duomenys, visiškai priešingi kaltinamojo akto duomenimis, grindžiantiems D. J. kaltinimą dėl turto pasisavinimo. Teismas mano, kad prokuratūrai buvo pavesta išsiaiškinti iškilusias naujas aplinkybes, susijusias su D. J. pastatų pirkimu iš L. J., tačiau naujų esminių duomenų teismui pateikta nebuvo. Teismas savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, jeigu tai nebūtų pažeista teisė į gynybą, o tokios galimybės teismas šioje byloje neturi. Teismas mano, kad pateiktos sutarčių kopijos nepaneigia D. J. ir L. J. parodymų apie įvykusius sandorius, tokiu būdu kaltinamasis pinigų nepasisavino, o panaudojo juos objektų pirkimui. Todėl kaltinamasis aktas ir suformuluotas kaltinimas neatitinka byloje gautiems duomenims ir BPK 219 straipsnio reikalavimams. Teismas mano, kad reikia atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jeigu laikyti, kad D. J. išvaistė bendrovės turtą, o ne pasisavino, keičiasi bylos aplinkybės ir teismas jų perkvalifikuoti negali, reikalinga tokiu atveju spręsti dėl D. J. veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnyje, 222 straipsnyje, 300 straipsnyje, požymių.

Be to, teismas nutartyje nurodė, kad apklausti liudytojai neigė, kad pardavė prekes UAB (duomenys neskelbtini). Byloje šios aplinkybės neištirtos, nespręstas klausimas dėl atsakomybės už dokumentų klastojimą ir piniginių lėšų pasisavinimą. Dėl neišsamiai atlikto tyrimo būtina išreikalauti papildomus įrodymus, nes kitaip negalima nustatyti byloje tiesos. Teismo nuomone, perdavus bylą prokurorui kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir padės teismui nustatyti tiesą.

Šalies argumentai

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį. Prokuroras teigia, jog kaltinamajame akte yra BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini duomenys. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nustatyti kokie nors kaltinamojo akto trūkumai trukdo priimti procesinį sprendimą ir jų pašalinimas padėtų teismui nustatyti tiesą.

Prokuroro nuomone, teismo pozicija, kad iš esmės pasikeitė pateikto kaltinimo faktinės aplinkybės, o naujų duomenų surinkti teismas negali, yra deklaratyvi ir neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. J. paaiškinimų nedavė ir tik teisme pateikė dvi sutarčių kopijas ir paaiškino jam patikėtų bendrovės pinigų panaudojimo aplinkybes. 2012-05-22 pavedimu teismas prokurorui nurodė kokias aplinkybes, atsižvelgiant į duotus kaltinamojo paaiškinimus, patikrinti ir kokią medžiagą pateikti. Šios naujos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu buvo patikrintos, teismui pateikta papildoma medžiaga, apklaustas liudytojas L. J., išreikalauti dokumentai. Prokuroras mano, jog teismui pateikti papildomi duomenys paneigia kaltinamojo D. J. versiją, jog bendrovės pinigus panaudojo pastatų pirkimui. Tuo buvo remiamasi ir baigiamosiose kalbose, prašant kaltinamąjį D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. bendrovės turto pasisavinimą, o ne išvaistymą. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog pasirašytos sutartys yra neoriginalios, padaryta abiejose po tą pačią klaidą (praleistas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas – skaičius 6), sutartys nebuvo patvirtintos bendrovės antspaudu, jos neregistruotos notariškai, bendrovės apskaitoje jų nėra, neužpildyti kasos dokumentai, pats L. J. prieš tai neturėjo nuosavybės teisės į šiuos pastatus, nepateikė pastatų įsigijimo dokumentų ir sutarčių originalų, pirkimo metu D. J. neturėjo tokios pinigų sumos, gautos kaip atskaitingas asmuo, nebuvo jo įnešimo į bendrovės kasą pinigų, pats kaltinamasis nurodė, jog dalis pinigų buvo jo, tačiau nepateikė jokio kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, pinigai pardavus medžiagas iš pastatų, irgi nebuvo apskaityti bendrovės buhalterijoje, tų pastatų priklausomybė nėra aiški, vieno iš pastatų iš viso nėra, kitas apgriuvęs, nė vienas bendrovės darbuotojas apie pastatų įsigijimo faktą neliudijo. Nurodyti faktai paneigia kaltinamojo versiją, teismo buvo prašoma liudytojo L. J. parodymus vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti, o kaltinamąjį pripažinti kaltu dėl turto pasisavinimo. Iš teismo nutarties turinio nėra aišku, kokius dar tyrimo veiksmus reikalinga atlikti ir kaip tai yra susiję su kaltinamojo akto trūkumais, nes tai yra įrodymų vertinimas. Teismo nurodyti veiksmai jau buvo atlikti, o esant būtinumui, kitus veiksmus – specialistės, atlikusios ūkinę-finansinę bendrovės veiklos tyrimą, apklausą, buvo galima atlikti ir teisminio nagrinėjimo metu.

Be to, prokuroro nuomone, teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog neištirtos aplinkybės, susijusios su prekių pirkimu iš apklaustų teisme liudytojų S. G., R. M., V. Š., S. M., A. A., R. G., nes kaltinimas šioje dalyje pateiktas buvusiam direktoriui D. C., pasirašiusiam sutartis ir orderius bei atsakingam už šių duomenų ir ūkinių operacijų tikrumą. D. C. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad visos medžiagos, kurios buvo įvardintos, buvo (duomenys neskelbtini) kieme. Jis D. J. davė pinigus, o sutartis pristatydavo D. J.. Visas nupirktas medžiagas jis matė bendrovės teritorijoje. Pats kaltinamasis D. J. nurodė, kad apie medžiagų pirkimą 2009 metais iš tų asmenų jis žino. Jis D. C. pateikė dokumentus, kuriuos pastarasis pasirašė. Medžiagos buvo nupirktos, gal tik iš kitų asmenų. Su tais žmonėmis bendraudavo arba jis, arba jo brolis V. D., kuris ir pildydavo dokumentus. Teisminio nagrinėjimo metu nepavyko apklausti liudytoją V. D., nes jis išvykęs ir dirba užsienyje. Nagrinėjamu atveju teismas privalo nagrinėti ir priimti sprendimus tik pateiktų kaltinimų ribose (BPK 255 str.). Apelianto nuomone, teismas, nustatęs ir įvertinęs kitas bylos aplinkybes, turėjo pranešti nutartimi apie galimų nusikaltimų požymius kitų asmenų veiksmuose.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BPK 254 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. BPK 219 straipsnyje nurodyta, koks turi būti kaltinamojo akto turinys – kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Panevėžio apygardos teismas padarė išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte dalis nusikalstamų veikų nurodytos neteisingai, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai ištirtos, todėl byla turi perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, jog jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, yra surašytas išsamiai, jame nurodytos visos baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, gali paaiškėti naujos aplinkybės, nauji įrodymai, todėl bylos nagrinėjimo metu gauti nauji duomenys – sutarčių kopijos, negali būti pagrindu konstatuoti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės – teismui pateiktos sutarčių kopijos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, susijusios su byloje surinktų įrodymų vertinimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog byloje esantys neaiškumai dėl pateiktų sutarčių bei su jomis susiję įrodymai buvo tiriami pirmosios instancijos teisme, 2012-05-22 teismo pavedimu nurodžius, kokias aplinkybes, atsižvelgiant į duotus kaltinamojo paaiškinimus, prokurorui patikrinti ir kokią medžiagą pateikti. Šios naujos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu buvo patikrintos, teismui pateikta papildoma medžiaga, apklaustas liudytojas L. J., išreikalauti dokumentai. Nustatyta, jog pasirašytos sutartys yra neoriginalios, padaryta abiejose po tą pačią klaidą, sutartys nebuvo patvirtintos bendrovės antspaudu, jos neregistruotos notariškai, bendrovės apskaitoje jų nėra, neužpildyti kasos dokumentai, pats L. J. prieš tai neturėjo nuosavybės teisės į šiuos pastatus, nepateikė pastatų įsigijimo dokumentų ir sutarčių originalų, pirkimo metu D. J. neturėjo tokios pinigų sumos, gautos kaip atskaitingas asmuo, nebuvo jo įnešimo į bendrovės kasą pinigų, pats kaltinamasis nurodė, jog dalis pinigų buvo jo, tačiau nepateikė jokio kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, pinigai pardavus medžiagas iš pastatų, irgi nebuvo apskaityti bendrovės buhalterijoje, tų pastatų priklausomybė nėra aiški, vieno iš pastatų iš viso nėra, kitas apgriuvęs, nė vienas bendrovės darbuotojas apie pastatų įsigijimo faktą neliudijo. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, turi priimti sprendimą, ar minėtas sutartis laikyti įrodymais, ar ne. Esant būtinybei, skirti pakartotinius tyrimus, ekspertizes bei patikrinti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kurioms pasitvirtinus ar nepasitvirtinus priimti atitinkamus procesinius sprendimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, turi nurodyti kokie konkretūs kaltinamojo akto turinio pažeidimai buvo padaryti ir pateikti motyvus kodėl jų negalima ištaisyti teisme bei, kokiu būdu šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje konstatavo, kad dėl neišsamiai atlikto tyrimo būtina išreikalauti papildomus įrodymus, tačiau nenurodė kokie konkretūs BPK pažeidimai padaryti surašant kaltinamąjį aktą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu esant nepakankamai duomenų, teismas turi teisę savo iniciatyva išsireikalauti įrodymus, be to, prokuroras teisiamajame posėdyje iki baigiamųjų kalbų turi teisę papildyti įrodymų tyrimą.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis turi būti panaikinta ir byla gražinta tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Gaudutienė