Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Marina Saveljeva ieškinį palaikė, papildomai nurodė, kad be tėvo pagalbos ieškovas negalės studijuoti. Dirbti ieškovas neturi galimybės, kadangi studijų grafikas yra pakankamai įtemptas, po paskaitų jis turi ruoštis paskaitoms, atsiskaitymams, rengti rašto darbus.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. S. ieškinį prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad neturi jokių pajamų, pragyvena padėdamas mamai ūkyje, dėl padidėjusio kraujospūdžio negali dirbti. Šiuo metu registruojasi darbo biržoje, tinkamų darbo pasiūlymų nesulaukė. Paaiškino ir tai, kad jo turtinė padėtis nesikeitė nuo tada, kai jis nepilnamečiui sūnui mokėjo po 100 Eur išlaikymą, kuris buvo nustatytas šalių pasirašyta taikos sutartimi. Atsakovo mamos ūkyje yra 7 karvės, 30 ha žemės, atsakovas negali dirbti ir dėl tos aplinkybės, kad mamai reikia padėti, kuri yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų. Pasiskolinti pinigų sūnaus išlaikymui atsakovas neturi galimybės.

Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra atsakovo sugyventinė. Nurodė, kad su atsakovu pragyvena iš jo mamos ūkio, jie verčiasi sunkiai, padeda atsakovo mamai dirbti ūkyje. Neturi pajamų, iš kurių galėtų padėti ieškovui. Ūkis nėra šeimos verslas, tai tik pragyvenimo šaltinis. Darbą atsakovui sudėtinga rasti, nes iš rajono atvažiuoti į miestą sudėtinga, jis automobilio neturi, be to, jis turi padėti dirbti mamai ūkyje. Atsakovo mama turi automobilį, ji jo nevairuoja, atsakovas, reikalui esant, savo mamą nuveža pas gydytojus. Liudytoja taip pat yra bedarbė. Šeimoje auga nepilnametė dukra. Išlaikymą nepilnamečiui sūnui atsakovas mokėjo tvarkingai, tačiau su sūnumi pasimatyti jam niekas neleido. Pats ieškovas nėra nei kartą aplankęs tėvo. Pinigus išlaikymui atsakovas skolinosi iš savo mamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas yra ieškovo tėvas. 2018 m. liepos 27 d. Studijų sutartimi nustatyta, kad ieškovas studijuoja Kauno technologijos universitete, pirmame kurse, nuolatine (dienine) forma, Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete pagal pirmosios pakopos valstybės finansuojamų studijų programą Mechanikos inžineriją. Studijų pradžia 2018 m. rugsėjo 1 d., numatoma studijų pabaiga 2022 m. birželio 30 d. Studijų finansavimo pobūdis – valstybės finansuojamos studijos. 2018 m. spalio 4 d. Valstybės remiamos paskolos studentams paskolos sutartimi Nr. 18-057317-PP nustatyta, kad ieškovui suteikta 1900 Eur paskola gyvenimo išlaidoms (vieneriems studijų metams). Byloje taip pat pateiktas paskaičiavimas, kad kas mėnesį ieškovo pragyvenimui reikalingos lėšos per mėnesį sudaro 505 Eur: 250 Eur maistui, drabužiai, avalynė – 70 Eur, vaistai, vitaminai – 20 Eur, kanceliarinės, higienos prekės ir pramogos – 20 Eur, telefonas, internetas – 10 Eur, gyvybės draudimui 20 Eur, bendrabutis – 65 Eur, mokėjimas už būsto išlaikymą, paskolos dalis – 30 Eur, kelionės išlaidos 30 Eur. Tiek ieškovas, tiek atsakovas savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 straipsnio 1 dalis.). Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.

Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovas M. S. yra pilnametis, mokosi Kauno technologijos universitete, dieniniame skyriuje, pagal valstybės finansuojamą programą, stipendijos negauna, nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto neturi, jokių pajamų negauna, jo vardu yra paimta paskola gyvenimo išlaidoms. Neabejotina, kad ieškovui materialinė parama yra reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms, pateiktu paskaičiavimu nustatyta, kokias išlaidas patiria ieškovas kas mėnesį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas nėra pažangus mokinys ar nesąžiningai vykdo pareigą mokytis (nėra duomenų apie neigiamai įvertintus atsiskaitymus, paskaitų praleidimą ir pan.). Aplinkybė, kad ieškovas studijuoja pagal valstybės finansuojamą programą, patvirtina jo aukštus mokymosi rezultatus, kuriuos ieškovas siekia išlaikyti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ir trečiasis asmuo (ieškovo mama) nurodė, kad ieškovas, baigęs vidurinę mokyklą, visą vasarą dirbo, tai patvirtina jo pastangas užsidirbti pragyvenimui. Pažymėtina, kad ieškovas, nors jau ir yra pilnametis, tačiau studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, jam reikia išlaikyti labai aukštą mokymosi lygį, todėl privalo mokytis labai įtemptai, ne paskaitų metu ruošiasi egzaminams, rašo laboratorinius darbus, t. y. visą savo laiką skiria mokymuisi. Studijų programos paskaitų tvarkaraštis patvirtina, jog ieškovas dėl užimtumo aukštojoje mokykloje mokslo metų eigoje neturi galimybės dirbti ir užsidibti. Taigi ieškovas neturi objektyvių galimybių savęs išlaikyti. Nors byloje neginčijama, kad atsakovas savo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui vykdė tinkamai, tačiau ieškovui sulaukus pilnametystės, materialiai sūnui nepadeda. Ieškovu rūpinasi ir materialiai jį išlaiko tik mama. Ieškovo motina taip pat augina ir išlaiko nepilnametį vaiką, turi finansinių įsipareigojimų, todėl jos galimybės teikti pilnamečiui sūnui paramą ar dirbti kitus darbus, siekiant gauti papildomų pajamų, yra ribotos.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės pakankamos spręsti, kad ieškovas yra išnaudojęs visas protingas galimybes laisvu nuo studijų laiku gauti papildomų pajamų ir pačiam iš dalies pasirūpinti savo poreikių tenkinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovui gavus papildomą valstybės remiamą paramą studijoms, tai sukurtų jam papildomą turtinę prievolę, o tai ateityje galėtų tik apsunkinti ieškovo materialinę padėtį.

Atsižvelgiant į valstybės įtvirtintą reguliavimą, kad tėvai turi pareigą išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, teismas sprendžia, kad siekiant padėti ieškovui kaip studentui, įgyvendinti savo teisę siekti išsilavinimo (nors ir įgijusiam visišką civilinį veiksnumą), būtina tėvų parama, kol jis baigs studijas Kauno technologijos universitete. Konstatavus ieškovui reikiamos paramos būtinumą, būtina įvertinti antrą teisinį pagrindą, susijusį su atsakovo turtine padėtimi.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Atsakovas su savo šeima šiuo metu gyvena pas savo mamą. Kartu su savo sugyventine (sugyventinė taip pat yra bedarbė) augina jų nepilnametę dukterį L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė medicininius dokumentus, kad turi sveikatos problemų - labai aukštą kraujo spaudimą (Hipertenzinė širdies liga), teigia, kad galimai serga ir cukriniu debetu, taip pat jį kamuoja nugaros skausmai. Nors atsakovas nedirba, neturi jokio turto, tačiau yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis padeda savo 74 metų sergančiai mamai ūkininkauti, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo gaunamos pajamos siekia iki 300 Eur per mėnesį. Kitų duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas vairuoja savo mamai priklausantį automobilį, kurio mama nevairuoja, todėl jo paaiškinimai, kad Klaipėdoje dirbti jam būtų sudėtinga, nes atvykti į darbą neturi su kuo, teismo vertintinos kritiškai. Pažymėtina ir tai, kad nurodytos aplinkybės nešalina tėvo paramos ieškovui būtinumo, tačiau jos vertintinos nustatant konkretų priteistiną išlaikymo dydį. Atsakovas nurodydamas, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, kad atsakovui pačiam reikalinga priežiūra ir parama, nepateikė duomenų, kad negali dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, 49 metų. Akivaizdu, kad ne tik ieškovui, bet ir atsakovui reikalingos lėšos pragyvenimui, maistui, aprangai, higienos reikmėms, buitinėms reikmėms, mokesčiams už komunalines paslaugas ir kt. Tačiau atsakovas duomenų apie tai nepateikė. Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas sūnui sukakus 18 metų neturėjo realios galimybės jam teikti paramą. Nėra pagrindo išvadai, kad ir šiuo metu atsakovas tokios galimybės neturi, ar, kad jam pačiam reikalinga parama, todėl atsakovo pareiga, sūnui sulaukus pilnametystės, teikti paramą neišnyko. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovas išlaikymą teikė ieškovui būnant nepilnamečiu tik patvirtina, kad tokią galimybę jis turi. Byloje atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad būtų įvykę esminiai atsakovo turtinės padėties pokyčiai, lėmę atsakovo pajamų ir turimo turto sumažėjimą.

Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006) Teismo vertinimu, atsakovas turi pareigą padėti ieškovui įgyvendinti jam teisę siekti išsilavinimo. Nagrinėjamu atveju pareiga teikti paramą besimokančiam pilnamečiam vaikui tenka abiem jo tėvams, todėl ši pareiga negali būti perkelta tik ieškovo motinai. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti minimalią paramos sumą, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui kas mėnesį reikalinga ir mama jam skiria po 500 Eur. Trečiojo asmens turtinė padėtis patvirtina, jog ieškovo motinos skiriamų lėšų pragyventi nepakanka, todėl pilnamečiam sūnui būtina gauti paramą ir iš jo tėvo.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovo mama prisiėmė didesnę atsakomybę ir pareigą teikti sūnui išlaikymą. Tačiau tokia situacija, kai esant galimybei paramą teikia tik vienas iš tėvų, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Ieškovo siekis įgyti aukštąjį išsilavinimą be tėvų paramos būtų sunkiai įgyvendinamas. Įvertinus byloje esančius duomenis apie trečiojo asmens R. G. turtinę ir šeimyninę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad ji taip pat augina ir išlaiko nepilnametį vaiką, įvertinus atsakovo pateiktus duomenis, į tai, kad jis yra darbingas asmuo, siekiant neapsunkinti ir nepabloginti atsakovo materialinės padėties, teismas vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, proporcingumo principais sprendžia, kad iš atsakovo ieškovui priteistina 50 Eur suma, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovas baigs mokytis Kauno technologijos universitete, t. y. iki 2022 m. birželio 30 d. Teismo nuomone, priteistina 50 Eur parama pripažintina minimalia, tai yra tokia, iš kurios gali būti patenkinti tik minimalūs tokio amžiaus pilnamečio vaiko poreikiai, todėl teismas sprendžia, kad minėtos sumos priteisimas pilnamečiam sūnui nereikalauja detalaus jo poreikių pagrindimo. Toks išlaikymo dydis nepadarys žalos nei atsakovui, nei jo šeimos narių teisėms ir interesams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas yra atleistai 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1506-3815 dėl antrinės teisinės pagalbos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2018 m. lapkričio 6 d. patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos sudaro 145,47 Eur.

Teismas ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 50 procentų, todėl už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma, pateikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis (50 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc., sudaro 13,5 Eur, kuri ir priteistina iš atsakovo.

Į valstybės biudžetą iš atsakovo taip pat priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos už advokato pagalbą ieškovui. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. 50 proc., teisinės pagalbos išlaidos taip pat priteistinos iš dalies – 72,74 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovas baigs mokytis Kauno technologijos universitete (iki 2022 m. birželio 30 d.).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. S. 72,74 Eur (septyniasdešimt du eurus septyniasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. S. į valstybės biudžetą 13,5 Eur (trylika eurų 50 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.