Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-01-28 · Civilinė byla Nr. 2A-52-265/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
2A-52-265/2016
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-02133-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
G. K.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės, Pagėgių skyrius
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-52-265/2016Teisėja R. Pauparienė (Proceso Nr. 2-46-3-02133-2014-1)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.3.1.14.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl neterminuoto žemės servituto nustatymo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl atlygintinio servituto nustatymo žemės sklypui, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė S. K. prašė nustatyti neterminuotą žemės servitutą atsakovui G. K., žemės sklypui 0,47 ha ir žemės sklypui 0,1600 ha, kuris susideda iš 4,9800 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 35,1300 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ieškovei S. K., pagal pateiktą matininko A. M. žemės sklypo schemą atsakovo G. K. statiniams karvidei ir mėšlidei naudotis pagal paskirtį, priteisiant iš atsakovo G. K. periodines išmokas kas mėnesį po 35 Eur dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo, taikant atlygintino servituto nuostatas.

Atsakovas G. K. priešieškiniu taip pat prašė nustatyti ieškovei neterminuotą servitutą bei pripažinti, kad servitutas yra atlygintinis ir skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus įkainius, kurie nustato mokestį už valstybės nuomojamą žemę, t.y. priteisti iš atsakovo kompensaciją už nustatytą servitutą ieškovei, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos neterminuotai iki bus taikomas žemės sklypams servitutas, jį perskaičiuojant kasmet, atsižvelgiant į žemės sklypų vidutinę rinkos kainą ir Tauragės rajono savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius, skaičiuojant mokestį už valstybinės žemės nuomą.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį visiškai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti atsakovui G. K. neterminuotą servitutą 0,4700 ha žemės sklypui ieškovei S. K. priklausančiame žemės sklype, susidedančiame iš 4,9800 ha, ir neterminuotą servitutą 0,1600 ha žemės sklypui ieškovei S. K. priklausančiame žemės sklype, susidedančiame iš 35,1300 ha. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo G. K. 22,16 Eur metinę servituto kompensaciją ieškovės S. K. naudai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki servituto pabaigos, perskaičiuojamą kasmet pagal Valstybinės įmonės Registrų centro nustatytą turto vidutinę rinkos vertę ir Tauragės rajono savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius, skaičiuojant mokestį už valstybinės žemės nuomą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priklausančios kompensacijos už naudojimąsi servitutu nustatymo klausimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktu, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-120 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio tarifų bei žemės ir žemės nuomos mokesčių lengvatų nustatymo 2014 metams“, konstatavo, kad 2014 metams nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifas yra 1,5 proc. žemės vertės. Atsižvelgdamas į šį tarifą, pirmosios instancijos teismas metinę kompensaciją už servitutą 0,6300 ha žemės sklypui nustatė 22,16 Eur.

Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta kompensacija už naudojimąsi servitutu, nesutiko. Šią teismo sprendimo dalį prašė pakeisti, padidinant priteistą kompensaciją nuo 1,85 Eur per mėnesį iki 35 Eur. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas įstatymo nuostatas bei teismų praktiką neatsižvelgė į tai, kad ginčas yra kilęs tarp dviejų fizinių asmenų, kurie nebėra siejami su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais. Ieškovė nurodo, jog atsakovas savo statinius yra įkainojęs 140 000 Eur, tačiau jį neva tai nuomoja trečiajam asmeniui už 1 Lt. Spręsdamas kompensacijos už servitutą klausimą, teismas turėjo vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir šalių lygybės prieš įstatymą principais. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė šiuos principus, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensaciją už naudojimąsi servitutu, pagrįstai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis valstybinės žemės nuomos santykius. Tuo tarpu ieškovės prašomas kompensacijos dydis nepagrįstas galiojančiomis teisės normomis ir įrodymais, todėl nėra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliaciniu skundu ieškovė kvestionuoja kompensacijos dydį, nustatytą už naudojimąsi servitutu. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismo nustatytas dydis neatitinka komercinių santykių esmės ir yra per mažas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti gali būti teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. UAB „Dzūkijos statyba“, bylos Nr. 3K-3-217/2011; kt.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, nustatydamas kompensacijos dydį už naudojimąsi servitutu teismas vadovavosi teisės aktais reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomos kainas. Šio kriterijaus, kaip tinkamo kompensacijai nustatyti, ieškovė nepripažino ir ginčijo jį grįsdama tarp šalių susiklosčiusiais privatiniais teisiniais santykiais, ir prašė nustatyti 35 Eur dydžio kompensaciją, kurią atsakovas mokėtų ieškovei kas mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, teigdama, kad valstybinės nuomos kainos neatitinka komercinių santykių esmės, ieškovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie panašaus pobūdžio nuomos sandorius, sudaromus tarp fizinių asmenų. Nepaisant to, kad teismas pasirėmė vieninteliu kriterijumi nustatydamas kompensacijos dydį už naudojimąsi servitutu, tačiau tai nereiškia, jog kompensacijos dydis neatitinka ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų principų turinio. Įvertinus ieškovės žemės sklypų plotą, kuriuose buvo nustatytas servitutas, konstatuotina, jog servituto plotas užima tik 1,5 proc. viso bendro ploto. Įvertinus servituto dislokacijos vietą, matyti, jog jis nustatytas sklypo krašte ir nesidriekia per visą ieškovės sklypą. Be to, įvertinus oficialius duomenis, skelbiamus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro internetinėje svetainėje (https://www.vic.lt/?mid=151&id=19683) apie vidutinės žemės pirkimo bei nuomos kainas Lietuvos apskrityse ir savivaldybėse 2014 m. Eur/ha matyti, kad Tauragės r. apskrityje metinė hektaro nuomos kaina yra 29 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo naudai nustatyto servituto plotas apima 0,63 ha, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą 22,16 Eur metinę servituto kompensaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimo nepagrįstumą nustatyti 35 Eur dydžio kompensaciją, mokamą per mėnesį, patvirtina žemės kainos ir nustatyto servituto dydžio santykis. Pažymėtina, jog bendrai nustatyto servituto 0,63 ha ploto kaina pagal sklypų, kuriuose nustatyti servitutai, rinkos vertę yra 1 476,81 Eur. Įvertinus aplinkybę, jog servitutas nustatytas neribotam laikui, ir, atsakovą įpareigojus mokėti 35 Eur dydžio kompensaciją per mėnesį, užimamo servituto žemės ploto vertė būtų ieškovei atlyginta per tris su pusę metų, o mokant neribotą laiką, būtų sumokėta didesnė suma nei ieškovei priklausančių visų žemės sklypų vertė. Tokia situacija iš esmės pažeistų šalių teisėtų interesų pusiausvyros principą, todėl nėra pagrįsta.

Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė kompensacijos dydį už servitutą, todėl pakeisti teismo sprendimą, kaip to prašo apeliantė, nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Giedrė SeselskytėVirginija Nijolė Griškevičienė