- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- A-502-233-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01751-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. V., A. V.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui, akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, uždarajai akcinei bendrovei „AIT investicijos“
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir I. J., sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. V. ir A. V. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, uždarajai akcinei bendrovei „AIT investicijos“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai J. V. ir A. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti: 1) valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Vilniaus filialas) 2010 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. RS-559; 2) VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 101; 3) Nekilnojamojo turto kadastre ir registre Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro duomenyse (Juridinių faktų skiltyje) įrašą apie 2006 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą panaudos sutartį.
Pareiškėjai paaiškino, kad 2006 m. rugpjūčio 9 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ sudarė žemės sklypo panaudos sutartį (toliau – ir Panaudos sutartis), kuria UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ buvo perduota neatlygintinai valdyti ir naudotis 121/646 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) dalis. 2006 m. rugpjūčio 10 d. šalys nustatė, kad Panaudos sutarties terminas yra 99 metai ir 2006 m. rugpjūčio 10 d. abipusiu susitarimu Panaudos sutartį nutraukė nuo susitarimo pasirašymo dienos. Neatsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2006 m. rugpjūčio 21 d. buvo įregistruotas juridinis faktas apie įkeistą dalies panaudos teisę, o 2006 m. rugsėjo 15 d. Nekilnojamojo turto registre panaudos gavėjas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ įregistravo panaudos sutartį. Atsakovas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą išregistruoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo registro įraše įrašytą juridinį faktą apie Panaudos sutartį. Minėtas Nekilnojamojo turto registro įrašas yra neteisėtas ir akivaizdžiai pažeidžia jų, kaip Žemės sklypo savininkų, interesus. Pareiškėjai pažymėjo, kad minėtas įrašas buvo padarytas jau po Panaudos sutarties nutraukimo, todėl teritorinis registratorius įregistravo naują juridinį faktą nesant tam teisinio pagrindo, t. y. jau negaliojant Panaudos sutarčiai. Pareiškėjai kartu su prašymu išregistruoti juridinius faktus pateikė ir 2010 m. rugpjūčio 10 d. Panaudos sutarties nutraukimo nuorašą, taigi teritorinis registratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas, NTRĮ) 16 straipsnio 1 dalimi, privalėjo panaikinti be pareiškėjų žinios, sutikimo bei nesant teisinio pagrindo Nekilnojamojo turto registre atsiradusius juridinius faktus. Panaudos sutartimi pareiškėjai suteikė teisę įkeisti Panaudos sutarties pagrindu įgytą daiktinę teisę tik AB SEB Vilniaus bankas. Tačiau 2010 m. birželio 4 d. jie sužinojo, kad 2010 m. gegužės 10 d. pasikeitė įkeitimo turėtojas – juo tapo UAB „AIT investicijos“. J. V. ir A. V. teigimu, juridinį faktą dėl Paskolos sutarties sudarymo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ įregistravo praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Panaudos sutarties nutraukimo. Teritorinis registratorius, gavęs suinteresuoto asmens prašymą, neinformavo Žemės sklypo savininkų apie ketinimą padaryti naują įrašą registre, o jau įregistravęs naują juridinį faktą nepateikė pareiškėjams nustatytos formos išrašo. UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ veiksmai pareiškėjų atžvilgiu buvo nesąžiningi ir neteisėti, o teritorinis registratorius, neįsitikinęs jam pateiktų dokumentų tikrumu ir įregistravęs naują juridinį faktą, pažeidė pareiškėjų teises bei teisėtus interesus.
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjų argumentu, jog teritorinis registratorius juridinį faktą apie 2006 m. rugpjūčio 9 d. Panaudos sutartį įregistravo nesant tam teisinio pagrindo. Viešajame registre registruojamų juridinių faktų iniciatyvos teisė suteikta jų įregistravimu suinteresuotiems asmenims arba įgaliotoms institucijoms. Jokie teisės aktai nenustato viešojo registro tvarkytojo pareigos pačiam rinkti duomenis apie registruotinus ir išregistruotinus juridinius faktus. Atsižvelgiant į tai, vienai iš Panaudos sutarties šalių – UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ vieninteliam akcininkui pateikus 2006 m. rugpjūčio 10 d. prašymą bei Panaudos sutartį, patvirtinančią panaudos sutarties sudarymą, tą pačią dieną Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas apie šios sutarties sudarymą. Sutarties pateikimo ir įregistravimo metu teritorinis registratorius neturėjo jokių duomenų apie jos negaliojimą (nutraukimą), todėl nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti šį prašymą ir taikyti pareiškėjų nurodytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 4 punktą. Nekilnojamojo turto registre juridinis faktas apie dalies panaudos teisės įkeitimą buvo įregistruotas 2006 m. rugpjūčio 21 d. Hipotekos registro 2006 m. rugpjūčio 21 d. pranešimo Nr. 01220060019399 pagrindu, 2006 m. spalio 2 d. ir 2008 m. rugpjūčio 28 d. Hipotekos registro pranešimų pagrindu įregistruoti įkeistos turtinės teisės pakeitimai. Atsakovas akcentavo, kad A. V. prašymą išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Panaudos sutartį bei 2006 m. rugpjūčio 10 d. Panaudos sutarties nutraukimo notaro patvirtintą nuorašą jam pateikė 2010 m. kovo 15 d., kai registre buvo įregistruoti abu minėti juridiniai faktai – apie Panaudos sutarties sudarymą ir panaudos teisės įkeitimą. Įregistruotos panaudos sutarties kylanti panaudos teisė buvo įkeista ir įkeitimas, kaip daiktinė teisė, nustatyta tvarka paviešintas, t. y. įregistruotas viešajame registre, o pareiškėjo pateiktas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Panaudos sutarties nutraukimas nepatvirtino iš Panaudos sutarties atsiradusios panaudos teisės įkeitimo kaip daiktinės teisės ir pačios panaudos teisės pasibaigimo, todėl A. V. prašymas netenkintas. Nurodė, kad A. V. pateiktas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Panaudos sutarties nutraukimas būtų buvęs pakankamas pagrindas išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą sutartį tik iki juridinio fakto apie dalies panaudos teisės įkeitimo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek Panaudos sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo sutarties terminas nustatytas 99 metams, tiek Panaudos sutarties nutraukimas sudaryti tą pačią dieną (2006 m. rugpjūčio 10 d.), todėl neaišku, kuris dokumentas yra galiojantis ir jame išreikšta tikroji (galutinė) šalių valia. Tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl sutarties šalių sąžiningumo ir piktnaudžiavimo teise. Be to, pareiškėjai, kaip viena iš sutarties šalių, buvo aplaidūs ir nerūpestingi pateikdami 2006 m. rugpjūčio 10 d. Panaudos sutarties nutraukimą viešojo registro tvarkytojui tik 2010 m. kovo 15 d., ir galimai savo teises ir teisėtus interesus siekia apginti reikšdami reikalavimus ne asmenims, juos pažeidusiems, o teisėtai ir pagrįstai atlikusiems teisės aktų pavestas funkcijas. Reikalavimas dėl įkeitimo teisės pabaigos galėtų būti reiškiamas ne teritoriniam registratoriui, o įkeitimo sandorio šalims ar Hipotekos registro tvarkytojui.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad 2006 m. liepos 5 d. su pareiškėjais sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,0471 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas nupirktas kaip investicinis projektas kartu su visa būsimo pastato projektine dokumentacija ir statybos leidimu. Projekte buvo numatyta, kad dalis pastato statybos bus vykdoma pareiškėjų Žemės sklypo dalyje, pareiškėjams ši aplinkybė buvo žinoma, nes jie patys parengė pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Pastatas), statybos projektą, jų vardu buvo išduotas statybos leidimas. Įgyvendindami perleidžiamo investicinio projekto sąlygas notariškai patvirtintu 2006 m. liepos 1 d. sutikimu pareiškėjai sutiko, kad jiems priklausančioje Žemės sklypo dalyje trečiasis suinteresuotas asmuo statytų Pastatą. Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype planuojamas statyti administracinės bei gyvenamosios paskirties pastatas dengė kaimyninio pareiškėjams priklausančio žemės sklypo dalį, 2006 m. rugpjūčio 9 d. su pareiškėjais buvo sudaryta Panaudos sutartis. 2006 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudarytas Panaudos sutarties pakeitimas, kuriuo Žemės sklypo panaudos terminas nustatytas 99 metams. UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ 2006 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui įregistruoti Panaudos sutartį Nekilnojamojo turto registre. Panaudos sutartimi pareiškėjai sutiko, jog dalies Žemės sklypo panaudos teisė butų įkeista AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) dalies Žemės sklypo panaudos teisė buvo įkeista AB SEB bankui, bendrovės prievolėms, kylančioms pagal kreditavimo sutartį, užtikrinti. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6644-578/2009 (naujas civilinės bylos Nr. 2-731-578/2010) bendrovei yra iškelta restruktūrizavimo byla. AB SEB bankas savo reikalavimo teisę pagal kreditavimo sutartį perleido trečiajam asmeniui UAB „AIT investicijos“. Atitinkamai indosamentu buvo atlikti ir įkeitimo lakšto pakeitimai. Kadangi Pastatas stovi ant dviejų žemės sklypų, AB SEB bankui buvo ir privalėjo būti įkeistas bendrovei priklausantis žemės sklypas bei panaudos teisė dėl pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo dalies. Šiuo atveju, prievolė pagal kreditavimo sutartį nėra įvykdyta, Pastatas yra įkeistas, atitinkamai, žemės sklypas bei panaudos teisė taip pat yra įkeisti. Įkeistos turtinės teisės, t. y. panaudos teisės įkeitimo panaikinimas arba išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro kaip juridinio fakto, prieštarautų nekilnojamųjų daiktų įkeitimą reglamentuojantiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Pabrėžė, kad pareiškėjai dėl turtinės teisės įkeitimo sutiko ir beveik ketverius metus jokių pretenzijų nereiškė, be to, jie nepateikė turtinės teisės įkeitimo pasibaigimą patvirtinančių įrodymų.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo AB SEB bankas nesutiko su pareiškėjų skundu.
Atsiliepime paaiškino, kad Panaudos sutartis ir 2006 m. rugpjūčio 10 d. susitarimas dėl Panaudos sutarties pakeitimo Nr. 1, kuriuo šalys susitarė, kad Panaudos sutarties terminas yra 99 m., galiojo ir buvo pateikti registruoti įgalioto asmens. Pareiškėjų nurodomas 2006 m. rugpjūčio 10 d. susitarimas dėl Panaudos sutarties nutraukimo nebuvo pateiktas registrui. Registras neturėjo pagrindo abejoti dokumentų galiojimu ir turėjo pareigą įregistruoti panaudos teisę. AB SEB bankas teigė, kad tą pačią dieną pasirašyti susitarimai dėl Panaudos sutarties termino pratęsimo ir sutarties nutraukimo paneigia vienas kitą. UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ 2006 m. rugpjūčio 10 d. pateikusi registruoti Panaudos sutartį, tokiu būdu patvirtino, jog ši sutartis galioja ir joks susitarimas dėl Panaudos sutarties nutraukimo nėra sudarytas, o jei ir pasirašytas – tai neatitinka šalių valios. Panaudos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2006 m. rugsėjo 15 d. Prašymą išregistruoti juridinį faktą apie Panaudos sutartį pareiškėjai pateikė tik praėjus 3,5 metų po jos įregistravimo. Valstybės registrų duomenys ir dokumentai yra vieši, todėl pareiškėjai turėjo galimybę susipažinti su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis apie Panaudos sutartį. Nesikreipdami į atsakovą dėl neva neteisėto Panaudos sutarties įregistravimo, pareiškėjai savo veiksmais pripažino, jog Panaudos sutartis galioja ir sutarties nutraukimas neatitinka jų valios. Pareiškėjų pateikiamas susitarimas dėl Panaudos sutarties nutraukimo galėtų būti tik panaudos teisės išregistravimo pagrindas, nes UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ panaudos teisė atsirado iš Panaudos sutarties. Tuo tarpu UAB „AIT investicijos“ panaudos įkeitimo teisė atsirado indosamento pagrindu, Nekilnojamojo turto registre įregistruota vadovaujantis Hipotekos registro pateikta informacija. Kadangi panaudos įkeitimo teisė atsirado ne iš Panaudos sutarties, susitarimas dėl tokios sutarties nutraukimo nėra pagrindas išregistruoti įkeitimo teisę. Nurodė, kad bankas 2010 m. gegužės 7 d. perleido savo turimas reikalavimo teises į UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ kartu su šių reikalavimo teisių užtikrinimo priemonėmis, tarp kurių ir panaudos teisės įkeitimas. Įkaito turėtojo pakeitimas buvo įformintas indosamentu ir įregistruotas Hipotekos registre, kas patvirtina šio veiksmo teisėtumą. Bankui perleidžiant įkeitimo teisę kitam asmeniui, pareiškėjų sutikimas nebuvo būtinas. Todėl bankas teisėtai, vadovaudamasis su UAB „AIT investicijos“ sudaryta sutartimi ir indosamentu, perleido iš Panaudos sutarties kilusią panaudos teisę UAB „AIT investicijos“.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „AIT investicijos“ atsiliepime palaikė atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų išdėstytus argumentus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjų J. V. ir A. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą bei priteisė iš pareiškėjų trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas naudai 2 005,42 Lt teismo išlaidų.
Nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 4.256 straipsnio 1-3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 ir 2 dalis, 29 straipsnio 2 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 61 punktą. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas sprendė, kad šalys 2006 m. rugpjūčio 10 d. susitarimo dėl panaudos sutarties nutraukimo nerealizavo, Panaudos sutarties nutraukimo neįregistravo viešajame registre. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių buvo vykdomi ir faktiškai toliau realizuojami sutartiniai santykiai pagal 2006 m. rugpjūčio 9 d. Panaudos sutartį su 2006 m. rugpjūčio 10 d. pakeitimu, kuriuo nustatytas sutarties terminas – 99 m. Pareiškėjai dalyvavo UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ vykdomose Pastato statybose, t. y. 2007 m. spalio 19 d. raštu kreipėsi į statybas finansuojantį AB SEB banką (taip pat ir dėl statybų, vykdomų pagal panaudos sutartį jų sklypo dalyje), siekdami išsiaiškinti statybos sustabdymo priežastis, 2008 m. vasario 11 d. pateikė garantinį raštą UAB „Vilniaus vandenys“, kuriuo garantavo, kad bendrovės darbuotojai galės patekti į minėto UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ statomo pastato vandens apskaitos mazgą. Teismas pabrėžė, kad nuo Panaudos sutarties sudarymo pareiškėjai jos neginčijo, faktiškai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal ją, nereiškė prieštaravimų dėl UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ vykdomų ir AB SEB banko finansuojamų statybų jų žemės sklypo dalyje, domėjosi statybų eiga, jų finansavimu, sustabdymu, taigi konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad Panaudos sutartis nenutraukta ir galiojanti. Vadovaujantis tuo padaryta išvada, kad tikroji šalių valia dėl Panaudos sutarties nutraukimo nebuvo įgyvendinta, kaip nurodė atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašymą išregistruoti juridinį faktą apie Panaudos sutartį bei 2006 m. rugpjūčio 10 d. susitarimą dėl panaudos sutarties nutraukimo teritoriniam registratoriui pateikė 2010 m. kovo 15 d., kai tarp pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų buvo realizuoti kiti civiliniai sandoriai, išplaukiantys iš 2006 m. rugpjūčio 9 d. Panaudos sutarties ir Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota ne tik minėta Panaudos sutartis, bet ir kitas juridinis faktas apie panaudos teisės įkeitimą. Realizuoti sandoriai sukėlė teisines pasekmes, todėl įrašų Nekilnojamojo turto registre apie Panaudos sutarties ir jos pakeitimo Nr. 1 bei panaudos teisės įkeitimą panaikinimas pažeistų sąžiningų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises. Atsižvelgiant į tai, jog iš įregistruotos Panaudos sutarties kylanti panaudos teisė 2006 m. rugpjūčio 16 d. buvo įkeista ir įkeitimas, kaip daiktinė teisė, nustatyta tvarka paviešintas, t. y. 2006 m. rugpjūčio 19 d. įregistruotas Hipotekos registre ir 2006 m. rugpjūčio 21 d. Nekilnojamojo turto registre, o pareiškėjo pateiktas Panaudos sutarties nutraukimas nepatvirtino iš panaudos sutarties atsiradusios panaudos teisės įkeitimo kaip daiktinės teisės ir pačios panaudos teisės pasibaigimo, atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo.
III.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.
Paaiškina, kad 2008 m. rugpjūčio 10 d. susitarimas dėl Panaudos sutarties nutraukimo yra dvišalis sandoris – pareiškėjų ir UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ veiksmas, kuriuo pareiškėjai panaikino dieną prieš tai sudarytą sutartį. Suderintą valią nutraukti panaudos sutartį, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 7.73 straipsnyje, 6.629 straipsnio 2 dalyje ir 6.478 straipsnyje, šalys įformino privalomu rašytiniu susitarimu. Šis rašytinis susitarimas neginčytinai patvirtina Panaudos sutarties nutraukimą ir su tuo susijusias teisines pasekmes, t. y. kad UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ pateikė registruoti ir atsakovas 2006 m. rugsėjo 15 d. įregistravo negaliojančią, t. y. nutrauktą, Panaudos sutartį. Akcentuoja, kad pats šalių raštu sudarytas susitarimas dėl sutarties nutraukimo yra šalių valios išraiška (Civilinio kodekso 1.64 str. 1 d.). Teigia, kad sutarties nutraukimo „nerealizavimo“ kategorija teisės aktuose apskritai nėra numatyta. Kadangi susitarimas nutraukti Panaudos sutartį laikomas sudarytu nuo susitarimo pasirašymo momento (Civilinio kodekso 6.181 str. 4 d.), tolimesni Panaudos sutarties šalių veiksmai jokios įtakos neturi ir Panaudos sutarties galiojimas negalėjo būti patvirtintas konkliudentiniais veiksmais. Pareiškėjai pažymi, kad jų domėjimasis statybomis bei statybų finansavimu susijęs ne su Panaudos sutartimi, o su tuo, jog UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, baigusi statybas, turėjo jiems perduoti pastato 4 aukštą. Susitarimas nutraukti sutartį buvo sudarytas po susitarimo pratęsti Panaudos sutartį 99 m. Mano, kad jei susitarimas nutraukti sutartį būtų buvęs sudarytas iki susitarimo dėl sutarties termino 99 m. nustatymo, tai pastarasis susitarimas būtų niekinis, nes panaudos sutarties termino nebuvo galima pakeisti negaliojant pačiai panaudos sutarčiai. Nurodo, kad neturėjo pagrindo teikti įregistruoti susitarimo dėl Panaudos sutarties nutraukimo, nes susitarimo dėl sutarties nutraukimo metu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas juridinis faktas – Panaudos sutarties sudarymas. Dėl Panaudos sutarties išregistravimo kreipėsi tik 2010 m. kovo 15 d., nes anksčiau nežinojo apie Panaudos sutarties įregistravimą.
Pagal NTRĮ 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 62 punktą, registro tvarkytojui nesuteikta teisė vertinti kitus teisinius santykius bei juridinius faktus, atsiradusius prieš tai įregistruotų faktų pagrindu, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negalėjo atsisakyti išregistruoti Panaudos sutarties tuo pagrindu, jog vėliau buvo įregistruotas Panaudos teisės įkeitimas ir įkeitimo pakeitimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartyje konstatavo, jog įstatymams prieštarauja ta teisinė situacija, jog pareiškimas dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų nagrinėjamas specialiosios kompetencijos teisme, o dėl įkeitimo teisės gali būti nagrinėjamas skyrium bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakydamas priimti patikslintą skundą ir perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, pripažino, kad pareikšti reikalavimai gali būti nagrinėjami skyrium. Tačiau sprendime, nurodydamas, kad šie reikalavimai gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka, teismas pademonstravo šališkumą, kurį taip pat patvirtina aplinkybė, jog pripažinus pareiškėjų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nebuvo aiškinamasi aplinkybės, dėl kurių, teismo nuomone, jie turėjo atvykti, be to, pirmininkaujančioji teisėja darė dirbtines kliūtis apskųsti 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį, nepagrįstai reikalaudama duomenų apie nutarties įteikimo datą.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ vieninteliam akcininkui prašant, pateiktos 2006 m. rugpjūčio 9 d. Panaudos sutarties pagrindu tą pačią dieną Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas apie šios sutarties sudarymą, ką patvirtina į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7.7 punktas. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog 2006 m. rugpjūčio 10 d. Panaudos sutarties nutraukimas ir prašymas išregistruoti šį juridinį faktą teritoriniam registratoriui buvo pateiktas iki tada, kai buvo įregistruotas kitas juridinis faktas apie UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ turimos žemės sklypo panaudos teisės įkeitimą, kurio išregistravimas pažeistų sąžiningų trečiųjų asmenų teises. Apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad registro tvarkytojas atsisakė išregistruoti panaudos sutarties juridinį faktą tuo pagrindu, jog vėliau buvo įregistruotas panaudos teisės įkeitimas ir jo pakeitimai, prieštarauja pačių apeliantų argumentams, išdėstytiems tikslinant skundą ir prašant pirmosios instancijos teismą pripažinti negaliojančia 2006 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos turtinės panaudos teisės žemės sklypo įkeitimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais. Pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių 2006 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos turtinės panaudos teisės įkeitimo sutarties pasibaigimą ar negaliojimą, o siekiant išregistruoti pirminį juridinį faktą, turi būti išspręstas ir iš paviešintos turtinės panaudos teisės įkeitimo juridinio fakto įregistravimo viešajame registre kylantis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų užtikinimo klausimas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalies ir Civilinio kodekso 26 straipsnio 2 dalies normų analizė rodo, jog bendrosios kompetencijos teismams suteikta platesnė kompetencija – jie turi teisę priimti sprendimus ir bylose, kuriose vienas iš pareikštų reikalavimų susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu aktu, tačiau administraciniams teismams nesuteikti įgaliojimai, susiję su civilinio pobūdžio ginčo išsprendimu. Todėl šis administracinio ir civilinio pobūdžio ginčas gali būti išspręstas tik civilinio proceso tvarka.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo AB SEB bankas prašo pareiškėjų apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime papildomai pažymi, kad 2006 m. rugpjūčio 10 d. Panaudos sutarties nutraukimas yra ydingas, nes jame nenurodytas sutarties dalykas – individualiais požymiais apibrėžtas turtas, kuris buvo perduotas panaudos gavėjui. Toks sandoris, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, yra laikomas nesudarytu ir todėl šalims nesukūrė teisių bei pareigų ir vien dėl šios priežasties negalėjo būti registruotas Nekilnojamojo turto registre.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinis ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus sprendimo netenkinti pareiškėjų prašymo išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą panaudos sutartį nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės panaudos sutarties pagrindu. Nagrinėjant bylą tiek ikiteisminio ginčo sprendimo institucija, tiek teismas turi tikrinti ginčijamo akto teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje nustatyta, kad ginčijamu sprendimu netenkintas pareiškėjų prašymas išregistruoti juridinį faktą apie 2006 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą žemės panaudos sutartį nekilnojamojo daikto registro įraše Nr. 44/328540, motyvuojant tuo, kad minėtame registro įraše įregistruotas juridinis faktas apie turtinės teisės, kylančios iš nutraukiamos panaudos sutarties, įkeitimą.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė.
Vadovaujantis VĮ Registrų centro įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1R-301, 8 punktu šios įmonės tikslai – įgyvendinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatas dėl Adresų registro tvarkymo, analizuoti nekilnojamojo turto rinką ir teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti nekilnojamojo turto vertinimą, rengti duomenis nekilnojamajam turtui apmokestinti, kurti žemės ir kito nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų registro ir kitas informacines sistemas. Pažymėtina, jog į pirma paminėtų įstatymų reguliavimo sritį patenkanti VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005).
Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010). Nagrinėjamu atveju teritoriniam registratoriui reikėjo patikrinti akivaizdų pakankamumą dokumentų, patvirtinančių, kad juridinis faktas pasibaigė.
Nustatyta, kad A. V. prašymą išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Panaudos sutartį bei 2006 m. rugpjūčio 10 d. Panaudos sutarties nutraukimo notaro patvirtintą nuorašą teritoriniam registratoriui pateikė 2010 m. kovo 15 d., kai registre buvo įregistruoti juridiniai faktai – apie Panaudos sutarties sudarymą ir panaudos teisės įkeitimą. Iš įregistruotos panaudos sutarties kylanti panaudos teisė buvo įkeista ir įkeitimas, kaip daiktinė teisė, nustatyta tvarka paviešintas, t. y. įregistruotas viešajame registre. Sutiktina su atsakovo teiginiais, kad pareiškėjo pateiktas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Panaudos sutarties nutraukimas nepatvirtino iš Panaudos sutarties atsiradusios panaudos teisės įkeitimo kaip daiktinės teisės ir pačios panaudos teisės pasibaigimo. Sprendžiant pareiškėjo prašymą teritoriniam registratoriui taip pat buvo žinoma apie tą pačią 2006 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą Panaudos sutarties pakeitimą Nr. 1, kuriuo pakeistas sutarties 2 punktas nustatant 99 metų sutarties galiojimo terminą. Šios prieštaringos aplinkybės pagrindžia išvadą, kad teritorinis registratorius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą neturėjo galimybės spręsti apie tikrąją Panaudos sutarties šalių valią , t.y. jam nebuvo pateikti akivaizdžiai pakankami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Neaiškumų sandorio šalių materialiniuose teisiniuose santykiuose vertinimas neįeina į atsakovo kompetenciją. Tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir taikęs teisės normas teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė išregistruoti prašomą juridinį faktą iš nekilnojamojo daikto registro.
Tokią išvadą patvirtina ir pirmosios instancijos teisme nustatytų ir ištirtų aplinkybių, patvirtinančių, kad po Panaudos sutarties nutraukimo surašymo 2006 m. rugpjūčio 10d., toks juridinis faktas nebuvo registruojamas, šalys realiai vykdė Panaudos sutarties įsipareigojimus, vertinimas.
Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų J. V. ir A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.