Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko Egidijaus Lapinsko apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-05-20 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. U. atžvilgiu jos veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK ) 181¹ straipsnį buvo surašytas už tai, kad 2015 m. kovo 25 d. 16.50 val. nepilnametis V. K., gim. 2002 m., iš UAB (duomenys neskelbtini) „“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pavogė prekes, kurių bendra vertė 89,29 Eur. Tuo metu už V. K. buvo atsakinga jį globojusi R. U., dirbanti (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja.

Institucija apeliaciniu skundu skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-20 nutarimą ir prašo jį panaikinti bei priimti naują nutarimą, pripažįstant R. U. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 181¹ str., ir skirti jai atitinkamą nuobaudą.

Institucija teigia, jog 2012-05-25 Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymu patvirtintuose Panevėžio socialinių paslaugų centro vaikų globos skyriaus ((duomenys neskelbtini)) socialinio darbuotojo darbui su socialinės rizikos vaikais pareiginiuose nuostatuose ( toliau – pareiginiai nuostatai ) pavedama R. U. atstovauti vaikų teises ir teisėtus interesus įvairiose institucijose ( 10.33 p.), nepalikti vaikų be priežiūros (10.28 p.), vaikui savavališkai pasišalinus iš globos namų teritorijos, negrįžus iš mokyklos ar artimųjų žodžiu ir raštu pranešti policijai, imtis priemonių susigrąžinti pasišalinusį vaiką bei kt. ir pažymi, jog už nurodytų pareigų nevykdymą numatyta drausminė ir administracinė atsakomybė. Institucija nurodo, jog pareiginiuose nuostatuose R. U. numatytos pareigos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 str. numatytoms vaiko globėjo (rūpintojo) pareigoms, kadangi, pasak Institucijos, Panevėžio socialinių paslaugų centras įgaliojo R. U. atstovauti vaikų interesus, vykdyti kitas teises ir pareigas - ji yra Panevėžio socialinių paslaugų centro įgaliotas asmuo, kuriam gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Institucija savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog R. U. nepranešė policijai apie savavališkai pasišalinusius vaikus iš globos namų teritorijos ar negrįžusius iš mokyklos, t. y. netinkamai vykdė jai pavestas pareigas. Institucija nurodo, jog laikotarpiu nuo 2016-03-24 iki 2016-05-25 policijoje tik 2016-03-25. 21.58 val. registruotas pranešimas, kad 2016-03-25 17 val. iš globos namų išėjo ir negrįžo D. L.. Institucijos teigimu apie V. K. panešimų visai nebuvo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą R. U. teigia nesutinkanti su skunde išdėstytais motyvais. Nurodo, jog ne ji, o globos įstaiga – Panevėžio socialinių paslaugų centras, kurioje ji dirba, yra atsakinga už minimų asmenų globą, o ji yra tik minimos įstaigos įgaliotas asmuo, atlikdama savo pareigas vadovaujasi tam tikrais teisės ir poįstatyminiais aktais. Atsiliepime į apeliacinį skundą R. U. atkreipia dėmesį, jog jos dabartinę veiklą ir pareigas reglamentuoja ne tik Institucijos skunde nurodyti pareiginiai nuostatai, bet ir Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus 2016-06-08 įsakymu Nr. V-80 patvirtinta ,,Globojamojo (rūpinamo) vaiko laikino išvykimo iš vaikų grupinio gyvenimo namų tvarka“, kurios 25.2 p. nustatyta, kad ,,jei vaikas į Vaiko grupinio gyvenimo namus (toliau – VGGN) negrįžta iki 20.30 val., tokiu atveju socialinis darbuotojas: (25.2.1 p.) rašo tarnybinį pranešimą ir telefonu informuoja vaikų grupinio gyvenimo vadovą, ( 25.2.2 p.) susisiekia su vaiku, siekiant išaiškinti negrįžimo priežastis, ( 25.2.4) apie negrįžimą iki 22.00 val., praneša teisėsaugos pareigūnams. R. U. tikina, jog nei vieno iš šių nuostatų nepažeidė – apie tai, jog V. K. 2016-03-25 nustatytu laiku iki 20.30 val. negrįžo į įstaigą, tarnybiniu telefonu informavo įstaigos vadovą, o iki 22.00 val., t. y. 21.58 val., buvo informuoti policijos pareigūnai. R. U. pažymi, jog 2016-03-24, kai V. K. įvykdė vagystę, jis į įstaigą grįžo iki 25.2 p. nustatyto laiko, t. y. iki 20.30 val.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai laikėsi ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymą.

Institucija savo apeliaciniame skunde teigia, jog R. U. nepranešė policijai apie savavališkai pasišalinusius vaikus iš globos namų teritorijos – netinkamai vykdė jai globos institucijos pavestas pareigas. Šį skundo argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog V. K. globėjas yra viešoji įstaiga – Socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) (toliau –(duomenys neskelbtini)), todėl atsakomybė gali kilti tik šiam globėjui kaip juridiniam asmeniui. Socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) namų vadovė/as ar kiti darbuotojai nėra globėjas kaip fizinis asmuo, jis tik atstovauja valstybinę instituciją ir veikia jos vardu. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos išsprendžiama teismo nutartimi ( Civilinio proceso kodekso 504 str.), kurios rezoliucinėje dalyje įrašoma kas skiriamas nuolatiniu globėju (rūpintoju). Kai nuolatiniu globėju(rūpintoju) skiriama valstybinė institucija (vaikų globos namai), nurodoma šios institucijos pavadinimas ir šios institucijos duomenys. Apie tai, kad valstybinė institucija, šiuo atveju, yra V. K. globotinė patvirtino ir (duomenys neskelbtini) vadovė I. T., kuri apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, jog jų skyriuje dirba dešimt žmonių ir nėra konkretaus asmens, atsakingo už vieną vaiką, kurį prižiūrėtų ir auklėtų 24 val. per parą, visus metus. Teigia, jog jie moka baudas už vaikų pažeidimus, nes tai yra valstybės atsakomybė, valstybės institucija, kuri pavaldi savivaldybei ir kurioje dirba samdomi socialiniai darbuotojai ( 24 b. l.).

Be to, apygardos teismas papildomai pažymi, jog byloje esantys ir Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus patvirtinti Panevėžio socialinių paslaugų centro vaikų globos skyriaus (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo darbui su socialinės rizikos vaikais pareiginiai nuostatai įtvirtina minimoje įstaigoje dirbančio socialinio darbuotojo funkcijas ir pareigas. Viena iš minimuose nuostatuose įtvirtintų socialinio darbuotojo pareigų yra vaikus už įstaigos teritorijos ribų išleisti laikantis nustatytos tvarkos ir tiksliai žinant jų išėjimo tikslą, vietą, grįžimo laiką. Vykdyti išėjimų kontrolę. Vaikus laikinai svečiuotis išleisti tik nustatyta tvarka (33 b. l (10.27)). Šią tvarką, kuria turi vadovautis socialinis darbuotojas, detalizuoja Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus 2012-06-08 įsakymu Nr. V – 80 patvirtinta globojamo (rūpinamo) vaiko laikino išvykimo iš vaikų grupinio gyvenimo namų tvarka. Šiose tvarkos taisyklėse pažymėtina, jog savarankiški vaiko išėjimai iš (duomenys neskelbtini) savo poreikiams galimi nuo 14 metų su socialinio darbuotojo leidimu. Atsižvelgus į tai, kad V. K. yra gimęs 2002 m. ir jau turi savarankiško išėjimo taisyklėse nustatytą amžių, be to, yra supažindintas su minimomis taisyklėmis, pripažintina, jog jis gali savarankiškai, t. y. be socialinio darbuotojo, išeiti iš VGGN, o sugrįžti turi iki 20.30 val. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. K. administracinį teisės pažeidimą, už kurio padarymą buvo administracinėn atsakomybėn traukiama R. U., padarė 2016-03-25 apie 16.50 min. ( 1 b. l.). Minimų taisyklių 25.2 p., teigia, kad jei vaikas į Vaiko grupinio gyvenimo namus negrįžta iki 20.30., tik tokiu atveju tuo metu dirbantis socialinis darbuotojas rašo tarnybinį pranešimą ir telefonu informuoja (duomenys neskelbtini) vadovą, o apie vaiko negrįžimą iki 22:00 val. praneša teisėsaugoms pareigūnams. Atsižvelgiant į nurodytas bylos faktines aplinkybes preziumuojama, jog R. U., kuomet buvo padarytas V. K. administracinis teisės pažeidimas, neprivalėjo imtis aukščiau nurodytų veiksmų, be to, byloje nėra jokių duomenų, jog R. U. turėjo pagrindą riboti V. K. savarankišką išėjimą iš G. T., kad pastarasis galimai pamelavo dėl savo išėjimo tikslų R. U., niekaip nepatvirtina, jog dėl jos veikimo ar neveikimo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, už kurį turi atsakyti minima (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju, nors ir pripažinus, jog V. K. yra R. U. globotinis, galimam pastarosios patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181¹ str. 1 d. nepakanka tik fakto, kad jos nepilnametis globotinis atliko priešingą teisei veiką. Reikia būtinai nustatyti kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė globėjos pareigų nevykdymas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą.

Esant išdėstytoms ir aptartoms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2016-05-20 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis galutinė neskundžiama.