Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta T. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2018 m. gruodžio 11 d., apie 16.24 val., Šalčininkų r., Širvių k. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) telefonu Nr. 112 ir iškvietė policiją dėl to, jog jį sumušė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnai, žinodamas, kad pagalba nereikalinga.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarimą, pripažinti T. B. kaltu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 1000 eurų baudą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad T. B., manydamas, jog VSAT pareigūnų veiksmai yra neteisėti ar peržengia jų įgaliojimų ribas, juos pats apskundė, tačiau nustatyta, kad VSAT pareigūnai veikė teisėtai. Pažymima, kad 2018 m. gruodžio 11 d. skambindamas į BPC T. B. tyčia pranešė, jog jį sumušė VSAT pareigūnai, pranešė apie prieš jį panaudotą smurtą, nors iš byloje esamos medžiagos matyti, kad pačiam T. B. VSAT pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį.

3.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad T. B. skambino į BPC net 9 kartus pranešdamas apie prieš jį panaudotą smurtą, bet atsisakė medicininės pagalbos. Institucijos manymu, T. B. suvokė, kad jam specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga, bet vis tiek paskambino į BPC tyčia, pranešė apie prieš jį panaudotą smurtą, taip norėdamas apkaltinti, pakenkti VSAT pareigūnams.

3.3. Institucijos manymu, teismo priimtas nutarimas yra neobjektyvus, jo pateikti motyvai yra subjektyvūs, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje nebuvo išsamiai ištirtos bylos aplinkybės ir įvertinti įrodymai. Skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į T. B. asmenybę, kad jis virš 40 kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, 3 kartaus baustas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį „Žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas“, daugybę kartų baustas už teisėtų statutinių pareigūnų reikalavimų nevykdymą, įžeidimą, garbės ir orumo pažeminimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną T. B. atžvilgiu nutraukė pagrįstai.

6. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas, žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Pažymėtina, kad ši veika gali būti padaroma tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą.

7. Bylos duomenimis, 2018 m. gruodžio 11 d., apie 16.24 val., T. B. paskambino į BPC ir iškvietė policiją dėl to, kad jį sumušė pasienio pareigūnai. Policijos pareigūnai I. B., A. B. parodė, jog atvykus į įvykio vietą pranešėjas T. B. paaiškino, kad jį sumušė pasienio pareigūnai, pranešėjo striukė buvo purvina, lyg suplėšyta (b. l. 9-15). Nustatyta, kad T. B. pasipriešino sulaikomas, dėl to prieš jį buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, 2018 m. gruodžio 17 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 7). Nors konstatuota, kad VSAT pareigūnai panaudojo jėgą teisėtai, tačiau negalima daryti kategoriškos išvados, jog T. B., skambindamas į BPC ir kviesdamas policijos pareigūnus, žinojo, kad pagalba jam nėra reikalinga, tai yra, policijai pranešė apie tikrovėje neegzistuojančias aplinkybes. Iš anksto asmeniui negali būti žinoma, koks sprendimas bus priimtas dėl jėgos prieš jį panaudojimo, ar bus atliekamas tyrimas, ar nebuvo peržengti įgaliojimai. Draudimas kreiptis pagalbos, kai asmeniui tokia pagalba yra reikalinga, reikštų asmens konstitucinių teisių suvaržymą. T. B. baustumas administracine tvarka šios išvados nekeičia.

8. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas T. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti yra teisingas, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjo 2019 m. spalio 7 d. nutarimą paliktą nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.