Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Novolux“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Novolux“ ieškinį atsakovui SIA „Megatek“ dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismas nesutiko su ieškovo nurodymu, kadangi CPK 30 str. 9 p. reikalauja aiškios sutartinės nuostatos dėl sutarties įvykdymo vietos, t.y. šio punkto taikymui yra būtina sąlyga, kad sutartyje būtų aiškiai nurodyta jos įvykdymo vieta ir tik esant tokiam nurodymui ieškovas gali pasirinkti teismingumą.

Kadangi atsakovo buveinė yra Latvijos Respublikoje, teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 2 p. ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, atsisakė priimti.

1) bylos teismingumas buvo nustatytas vadovaujantis šalių Tiekimo sutarties 5.1 p., kuriame teigiama, kad sutartis aiškintina ir sudaryta pagal LR įstatymus, sutarties sudarymo vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, CK 6.138 str. 2 d., CPK 30 str. (9 ir 12 d.), bei faktinėmis aplinkybėmis, jog šalių sutartį ieškovas įvykdė savo buveinės registracijos vietos adresu – (duomenys neskelbtini), t.y. šiuo adresu ieškovas pateikė prekes pasiuntinių paslaugų teikėjo UAB „DPD Lietuva“ darbuotojams;

2) pirmosios instancijos teismas netinkamai bei neišsamiai įvertino ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir nurodytas atitinkamas teisės normas, bei netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius tinkamą teismingumo nustatymą ir pasirinkimą. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į sutarties šalių tikruosius ketinimus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl CPK 30 str. 9 p. Be to, atkreiptinas dėmesys į faktines aplinkybes – sutartį ieškovas ir atsakovas pasirašė bei, nors sutarties šalys sutartyje aiškiai neaptarė sutarties įvykdymo vietos, sutartį ieškovas įvykdė būtent savo buveinės registracijos vietos adresu, t.y. šiuo adresu ieškovas pateikė prekes pasiuntinių paslaugų teikėjo UAB „DPD Lietuva“ darbuotojams, o tai prilygsta prekių pateikimui užsakovui. Be to, remiantis ir kitais sutarties punktais bei faktine situacija, kad pagal parduotų prekių specifiką prekių pateikimas užsakovui pašto siuntų pagalba yra pats ekonomiškiausias ir greičiausias sutarties įvykdymo būdas – apelianto nuomone, galima pagrįstai teigti, kad toks šalių susitarimas iš esmės buvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, remdamasis argumentu, kad jis teismingas Latvijos Respublikos teismui pagal atsakovo SIA “Megatek” buveinės vietą.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu ieškinys tam tikram teismui neteismingas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teritorinio teismingumo taisyklės reguliuoja tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetenciją. Viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK ir kiti įstatymai nustato atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007-03-30 buvo pasirašyta Tiekimo sutartis tarp ieškovo UAB „Novolux“ ir atsakovo SIA „Megatek“, kuria UAB „Novolux“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka perduoti prekes atsakovui nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti prekių kainą sutartyje nurodyta tvarka ir terminais.

Ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog sutartį ieškovas ir atsakovas pasirašė bei, nors sutarties šalys sutartyje aiškiai neaptarė sutarties įvykdymo vietos, sutartį ieškovas įvykdė savo buveinės registracijos vietos adresu, t.y. šiuo adresu ieškovas pateikė prekes pasiuntinių paslaugų teikėjo UAB „DPD Lietuva“ darbuotojams, o tai prilygsta prekių pateikimui (perdavimui) užsakovui.

Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2007-03-30 Tiekimo sutarties 5.1 punkte šalys numatė, kad ši sutartis aiškintina ir taikytina pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymėtina, jog apie susitarimą ginčus nagrinėti Lietuvoje, Lietuvos teismuose šalių Sutartyje nieko nėra nurodoma. Be to, susipažinus su ieškovo ir atsakovo sudarytos Tiekimo sutarties turiniu matyti, kad šalys nėra sutarusios dėl sutarties vykdymo vietos, t.y. sudarytoje šalių sutartyje nėra nurodyta konkreti sutarties įvykdymo vieta.

Teismingumas ieškovo pasirinkimu galimas, kai sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos (Civilinio proceso kodekso 30 str. 9 d.). Kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nėra aiškiai aptarta, o tik remiantis kitomis sutarties nuostatomis ar teisės aktų reikalavimais, yra numanoma, Civilinio proceso kodekso 30 str. 9 d. norma negali būti taikoma, nes toks plečiamasis procesinės teisės normos aiškinimas išplėstų jos taikymo ribas iki taikymo visais atvejais, kada tarp šalių egzistuoja prievoliniai santykiai sutarčių pagrindu ir tokiu būdu iš esmės būtų paneigta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, numatyta Civilinio proceso kodekso 29 str. Tuo tarpu tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialiosios normos (išimtys iš bendrųjų taisyklių) negali būti aiškinamos plečiamai ar taikomos pagal analogiją, t.y. atitinkama specialioji taisyklė (norma) taikoma tik tam atvejui, kuris atitinką šios normos dispoziciją, tuo tarpu visais kitais atvejais taikomos bendrosios taisyklės, šiuo atveju - bendrosios teritorinį bylų teismingumą apibrėžiančios normos.

Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog sutartį ieškovas įvykdė savo buveinės registracijos vietos adresu, t.y. šiuo adresu ieškovas pateikė prekes pasiuntinių paslaugų teikėjo UAB „DPD Lietuva“ darbuotojams, neleidžia konstatuoti, jog sutartyje yra nurodyta konkreti sutarties įvykdymo vieta. Kitaip tariant, prekių perdavimas užsakovui nėra tapatu sutarties įvykdymo vietos nurodymui pačioje sutartyje.

Taigi darytina išvada, jog šiuo atveju, nekonstatavus ieškovo nurodyto išimtinio teismingumo atvejo, taikytina bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, kuri reiškia, kad ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą (civilinio proceso kodeksas (CPK 29 str.). Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju alternatyviojo teismingumo taisyklės, numatytos CPK 30 str. 9 d., netaikomos, todėl ieškovas neturi teisės pasirinkti bylą nagrinėjančio teismo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 330, 338 str.), o ieškovo UAB „Novolux“ atskirasis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 4,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš ieškovo UAB „Novolux“ priteistina 4,15 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą

Priteisti iš ieškovo UAB „Novolux“4 (keturis) litus ir 15 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).