Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal suinteresuoto asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo, kuriuo tenkintas J. A. skundas, panaikintas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 18ANN-100511031-17 bei administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį J. A. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 18ANN-100511031-17 pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 25 EUR bauda.

J. A. nubausta už tai, kad 2017 m. gegužės 3 d., 13 val., savavališkai, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą A. A., t. y. be leidimo ir jo žinios pakeitusi bendros nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durų spyną nedavė A. A. minėto buto rakto, dėl ko A. A. negalėjo patekti į butą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad A. A. nesutinka su tuo, kad buvo nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną J. A. atžvilgiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir betarpiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos vertino bei padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių teigti, kad J. A. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 str.

Iš byloje esančių šalių paaiškinimo bei teismų informacinės sitemos LITEKO duomenų matyti, kad tarp J. A. ir A. A. vyksta skyrybų procesas, kuris nėra baigtas. Šiame procese iškilęs ir turto padalijimo klausimas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios nuosavybės teise priklauso trims asmenims: J. A. sūnui V. Š. priklauso ½ dalis buto, likusi ½ buto dalis yra bendroji jungtinė A. A. ir J. A. nuosavybė. Kadangi civilinis procesas dar nebaigtas, byla yra sustabdyta, buto statusas, kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė nėra išnykęs, dėl ko, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, šio turto atžvilgiu taikytina ir CK 3.92 straipsnio 1 dalyje nustatyta naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarka, t. y. sutuoktiniai turi lygias teises į butą, įskaitant jo pagerinimo darbus. J. A. taip pat kaip ir A. A. yra buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkė, todėl buto spynos pakeitimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu J. A. priklausančiomis turtinėmis teisėmis. Tačiau pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Vis tik nagrinėjamu atveju J. A. neigia pakeitusi spyną, tyčia nedavusi raktų ir taip tyčia trukdžiusi A. A. pateikti į butą. Nors tyrėja A. D. tarnybiniame pranešime užfiksavo, jog J. A. patvirtino, kad pakeitė buto (duomenys neskelbtini), durų spyną, o raktų sutuoktiniui nedavė, tačiau J. A. vėliau tokius parodymus kategoriškai paneigė. Pastebėtina, jog J. A. veiksmai iš esmės galėjo atitikti ANK 518 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius, tačiau savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju be paties apelianto versijos, daugiau objektyvių duomenų, patvirtinančių J. A. padarytą teisės pažeidimą byloje nėra, todėl kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog J. A. turėjo tyčią padaryti ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Be to nepaneigta aplinkybė, kad spyną pakeitė J. A. sūnus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išnaudojo visas protingas galimybes, tačiau į teismo posėdį iškviesti liudytoją V. Š. nepavyko.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens A. A. apeliacinio skundo netenkina, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens A. A. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.