Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Vytautei Ladigaitei Balčiūnienei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. patikslintą ieškinį atsakovui S. V., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus darė išvadą, kad šalys santuoką sudarė labai jauni ir skubotai, gyvendami santuokoje gana trumpą laiką nebuvo lojalūs, negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai bei materialiai, t.y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Teismas I. V. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove J. V., nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.174 str. 2 d.). Įvertinęs vaiko poreikius, tėvų galimybes išlaikyti vaiką, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutiko teikti vaikui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir į tai, kad ieškovė su tokia išlaikymo suma sutiko (2t. b.l. 71), teismas iš atsakovo S. V. priteisė išlaikymą I. V. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-07-10 iki jo pilnametystės (CK 3.196 str. 1d. 1p.). Užtikrinant vaiko interesus, teismas nustatė atsakovo ir jo sūnaus I. V. minimalią bendravimo tvarką. Nagrinėdamas santuokoje įgyto turto padalinimą, teismas nurodė, kad nors įstatyme įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, tačiau atsakovui sutinkant, kad santuokoje įgytas butas būtų priteistas ieškovei J. V., tenkino šį ieškovės reikalavimą ir santuokoje įgytą butą asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei (CK 3.127 str.3d.), taip pat nesant ginčo dėl kito santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl turto padalijimo. Teismas nurodė, kad sutuoktinių atsakomybė pagal 2004-09-23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, sudarytą tarp ieškovės J. V., AB bankas „Swedbank“ ir laiduotojo S. V. ir pagal 2007-07-10 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytą J. V. ir AB bankas „Swedbank“ yra solidari. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atmetė ieškovės reikalavimą perkelti asmeniškai J. V. nuo šios bylos iškėlimo dienos visus įsipareigojimus kreditoriui pagal 2004-09-23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp AB banko Swedbank ir J. V., laiduotojo S. V. ir reikalavimą perkelti asmeniškai J. V. nuo šios bylos iškėlimo dienos visus įsipareigojimus pagal 2007-07-10 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp banko Swedbank ir J. V. ir šių prievolių nedalino (CPK 185 str., 3.109 str., 6.6 str., 6.8 str.,6.116 str.1 d.). Teismas darė išvadą, kad laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria atsakovas S. V. laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsipareigojimus pagal kredito limito sąskaitoje sutartį su juridiniu asmeniu Nr. (duomenys neskelbtini) , sudaryta ne šeimos interesais, o juridinio asmens, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini) “ interesais, todėl sutuoktinių solidarioji atsakomybė neatsiranda (CK 3.109 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti S. V. asmeniškai visus įsipareigojimus pagal 2008-04-04 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytą tarp S. V. ir AB banko „Swedbank“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, o naikinti sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų taip pat nėra pagrindo. Kadangi skundžiama tik sprendimo dalis dėl turto padalijimo ir prievolės pripažinimo asmenine, todėl kolegija tik dėl šios sprendimo dalies pasisako.

Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Turto padalijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis CK 3.118 straipsnio nuostatomis. Šiame straipsnyje nustatyti sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo, turi vadovautis pagal įstatyme nustatytą veiksmų seką: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi. Taigi pagal CK 3.118 straipsnį, dalijant sutuoktinių turtą, turi būti sudaromas jų turto balansas, nustatomos bendros, t. y. iš bendro sutuoktinių turto mokėtinos, ir asmeninės sutuoktinių skolos. Tik nustačius prievolių pobūdį galima padaryti išvadas dėl atsakomybės pagal šias prievoles ir atitinkamai išvadas dėl to, ar lieka turto, kuris gali būti padalijamas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Nagrinėjamoje byloje, kolegijos vertinimu, teismas nustatinėjo šalių įgyto turto masę ir jo vertę, dėl kurio tarp šalių ginčas nekilo. Nustatęs įgyto santuokoje turto masę, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad šalių santuokos metu, tarp ieškovės ir banko 2004 m. spalio 5 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios pagrindu buvo suteiktas 35 768 EUR kreditas, ir kurios prievolės terminas nėra pasibaigęs, atsakovas pagal šią kredito sutartį yra laiduotojas, 2007 m. liepos 10 d. tarp ieškovės ir banko sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios pagrindu suteiktas 30 000 Lt kreditas, prievolės terminas nėra pasibaigęs bei tarp banko ir atsakovo 2008 m. balandžio 4 d. sudaryta laidavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini) “ suteiktą 50 000 Lt kreditą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs santuokoje įgyto turto masę, įvertinęs prievolių pobūdį, atmetė ieškovės reikalavimą perkelti asmeniškai J. V. nuo šios bylos iškėlimo dienos visus įsipareigojimus kreditoriui pagal 2004-09-23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp AB banko Swedbank ir J. V., laiduotojo S. V. ir reikalavimą perkelti asmeniškai J. V. nuo šios bylos iškėlimo dienos visus įsipareigojimus pagal 2007-07-10 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp banko Swedbank ir J. V. ir šių prievolių nedalino (CPK 185 str., 3.109 str., 6.6 str., 6.8 str.,6.116 str.1 d.). Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 straipsnį turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamojoje byloje dalintino turto visuma privalėjo būti mažinama prievolės, kurios terminas yra suėjęs, suma. Kaip jau minėta, prievolių, sudarytų 2004-10-05 bei 2007-07-10, terminas nėra suėjęs, todėl atitinkamai šių prievolių suma mažinti dalintino turto masę, pagrindo nėra (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). Kolegijos vertinimu, laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria atsakovas S. V. laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsipareigojimus pagal kredito limito sąskaitoje sutartį su juridiniu asmeniu, pagrįstai pripažinta, jog sudaryta ne šeimos interesais (CK 3.109 str. 3 d.). Asmeninėmis laikomos prievolės, kurias sutuoktinis įgyja savarankiškai. CK 3.109 straipsnio 1 dalis pateikia sąrašą prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Prie šių prievolių yra priskiriamos ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, ar atitiko abiejų sutuoktinių interesus. Kolegija, įvertinusi, jog bankas, kaip asmuo vykdantis verslą šioje srityje, nepasirūpino ir negavo iš ieškovės sutikimo atsakovui sudarant laidavimo sutartį, bei, kad byloje nustatyta, kad paskolos sutarties pagrindu gautos piniginės lėšos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikloje, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė ir atsakovas yra solidarieji skolininkai ne tik laidavimo sutarties, bet ir CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu. Skolininkų solidarioji pareiga nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (3.109 straipsnio 2 dalis). Tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, jog šioje byloje taikytinos CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys.

CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos; turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant turtą; pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, kad pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo gali būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaikų teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog ieškovė, su kuria nustatyta šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, siekė gauti santuokoje įgytą turtą natūrą, bei, kad tokio siekio neišreikusiam atsakovui buvo priteistas kitas šalių santuokoje įgytas turtas, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai dėl CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo nepagrįsti.

Kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog neįtraukus banko į bylą atsakovu yra pažeistos procesinės teisės normos. Įrodymus, jog tarp banko ir atsakovo S. V. bei UAB „(duomenys neskelbtini) “ kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovė nebuvo įtraukta šalimi, buvo sudaryta taikos sutartis, bankas, pateikė tik apeliacinės instancijos teisme, procesiniuose dokumentuose, teiktuose šioje byloje bankas jokių reikalavimo šalims dėl prievolės, kurios terminas yra suėjęs, nepareiškė. Darytina išvada, kad pats bankas netinkamai realizavo savo procesines teises, sprendimo ar jo dalies panaikinimas ir bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo vien tuo pagrindu, jog banko, teikusio byloje atsikirtimus bei įrodymus, procesinė padėtis nebuvo nurodyta kaip atsakovo, kolegijos vertinimu, nepagrįstai užvilkins bylos nagrinėjimą ir nesudaro pagrindo šį pažeidimą laikyti esminiu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnis).

Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje reglamentuojamas šalies išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atlyginimas. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymų kvitai patvirtina, kad ieškovė patyrė 2 500 Lt su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punktą, kuriame nurodyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą rekomenduojama priteisti 1,5 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą, t.y. 1 200 Lt, bei į 8.18 punktą, kuriame nurodyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojama priteisti 0,15 minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą, t.y. 120 Lt, ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies, ieškovei J. V. priteistina iš trečiojo asmens „Swedbank“, AB 1 320 Lt atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. V. iš „Swedbank“, AB 1 320 Lt atstovavimo išlaidų.