- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-14
- Bylos Nr.
- II-76-949/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00435-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei S. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos nukentėjusiosios I. M. atstovo advokato Raimondo Simonavičiaus pateiktą skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24255371056) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėja I. M. 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24255371056), vadovaudamasi ANK 565-1 straipsnio (aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima) 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi tyrimo metu nesurinkta duomenų apie tai, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, dėl savavaldžiavimo nutraukiant vandens tiekimą.
Nutarime nurodyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2024-09-13 užregistruotas I. M. pareiškimas ROIK 0124000575506 apie tai, kad nuo 2024-09-12 jai buvo nutrauktas vandens tiekimas. Vėliau ji teikė papildomus pareiškimus/pranešimus dėl tos pačios tęstinės veiklos (ROIK 0124000584743, ROIK 0124000605247, ROIK 0124000615204, ROIK 0124000617267, ROIK 0124000619200), kad vandens tiekimas neatstatytas. Pareiškėja savo pirminiame pareiškime nurodė, jog pastate, kur ji gyvena, statybos darbus vykdo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, mano, jog jie yra atsakingi už vandens nutraukimą. Pareiškėja pateikė sutartį su įmone „Klaipėdos vanduo“, sąskaitas už paslaugas, bei kreipimosi į atsakingą asmenį dėl galimo vandens tiekimo gedimo, tačiau atvykęs darbuotojas apžiūros akte surašė patvirtinimą, jog jokio gedimo fiksuota nėra. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje dėl savavaldžiavimo pradėta administracinė teisena ROIK24255371056.
Atliekant pareiškimo tikslinimą, institucija nurodė, kad už pastato adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbus atsakingas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. B.. Bendraujant su asmeniu šis nurodė, jog jo renovuojamame pastate darbus atlieka ne viena įmonė, tačiau jie neatliko jokių veiksmų dėl ko būtų sutrikdytas vandens tiekimas. Taip pat S. B. nurodė, jog šiuo metu su I. M. jų nesieja jokie teisiniai santykiai, kuriais jie būtų įsipareigoję tiekti pastarajai vandenį ar būti už tai atsakingais. Tikslinant informaciją buvo nuvykta ir bendrauta su abejomis šalimis pastate, (duomenys neskelbtini). Nuvykus nustatyta, jog pagrindinis skaitliukas, kuris atsakingas už vandens tiekimą pareiškėjai, stovi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ribose ir yra užsuktas. S. B. nurodė, jog darbininkai jį užsuka darydami remontą, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas, nes vamzdis yra avarinės būklės. Kuris iš darbininkų reguliuoja kranelio užsukimą S. B. nurodyti negalėjo. Pagal ankstesnius pranešimus šiuo adresu, buvo nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus pagal pareiškėjos skambutį, buvo nustatytas vienas iš statybvietėje buvusių darbuotojų, A. Š.. Pabendravus su minėtu asmeniu, šis paaiškino, jog jie vandenį užsukdavo vyresniojo paliepimu, dėl avarinės būklės vamzdžio. A. Š. taip pat paaiškino, kad patalpoje kur yra sanitarinis mazgas, tai yra vandens užsukimo ir padavimo vietoje jis nebūna atsakingas vienas, kas galėjo užsukti ir vėliau atsukti vandenį nežino.
Pagal nustatytas aplinkybes, buvo priimtas sprendimas vietoje išsikviesti „Klaipėdos vanduo“ įmonės darbuotojus ir atlikti sanitarinio mazgo plombavimą, kad vanduo nebebūtų užsukinėjamas. Ginčas buvo išspręstas vietoje, pareiškėja pretenzijų nebeturėjo. Institucija, išanalizavusi ir įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą, S. B. veiksmuose neįžvelgė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Nurodė, kad pretenzijų dėl turtinės žalos nepareikšta. Pažymėjo, jog bendrasavininkiai turi teisę abu naudotis „Klaipėdos vandenų“ paslaugomis, klausimas dėl to buvo išspręstas ir pareiškėja pretenzijų neturėjo, todėl esant aptartoms aplinkybėms ir vadovaujantis ANK 565-1 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pradėtoji administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta.
Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose 2024 m. gruodžio 17 d. gautas institucijos persiųstas pareiškėjos I. M. atstovo advokato Raimondo Simonavičiaus skundas dėl Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo ROIK: 24255371056. Pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu, prašo panaikinti 2024 m. lapkričio 19 d. Institucijos priimtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK:24255371056 ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Priteisti 690,33 Eur dydžio turtinę žalą ir konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos AVPK, nes nuo 2024-09-12 jai buvo nutrauktas vandens tiekimas. Pastate, kur ji gyvena, statybos darbus vykdo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie atsakingi už vandens nutraukimą. Dėl pasikartojančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, teikė papildomus pareiškimus/pranešimus dėl tos pačios tęstinės veiklos. Taip pat pareiškimuose buvo nurodoma apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Dėl savavaldžiavimo buvo pradėta administracinė teisena, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimu pareiškėja buvo pripažinta nukentėjusiąja. 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu institucija nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 565 (1) straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes S. B. veiksmuose neįžvelgė administracinio nusižengimo sudėties, nurodė, kad pretenzijų dėl turtinės žalos neišreikšta.
Pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu ir nurodė, kad skundžiamu atveju, institucija priėmusi nutarimą ne tik, kad neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, bet jų visai nerinko, išsamiai nesiaiškino faktinių aplinkybių. Atliekant pareiškimo tikslinimą, buvo nustatyta, kad vandentiekio tiekimą pareiškėjos butui be jokios priežasties nutraukė bendrasavininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra S. B.. Kaip matyti iš medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. B. pripažino aplinkybę, kad vanduo buvo užsukinėjamas, tačiau neva tai darė dėl vamzdyno avarinės būklės. Iš esmės visai kitokias aplinkybes nurodė patalpose dirbęs darbuotojas A. Š.. Minėtas darbuotojas paaiškino, kad vanduo buvo užsukinėjamas pareiškėjos butui vyresniojo paliepimu. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėja, duodama paaiškinimus apie aplinkybes, buvo nurodžiusi, kad ji išėjusi į koridorių sutiko darbininką, kurio paklausus, ar jis užsukinėja jai vandenį, jis atsakė, jog jis galėtų atsukti vandenį, tačiau jis iš vadovo vardu S. ir dar kito žmogus su barzda gauna pastabų dėl tokio elgesio (pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas). Taip pat nurodė, kad pareiškėja, duodama paaiškinimus, buvo nurodžiusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčia atjungia jai tiekiamą vandenį dėl jiems nesumokamų pinigų, neva už pastato remontą, dėl kurių yra kilęs ginčas (2024-09-26 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas). Kas įrodo įmonės (jos vadovo) tyčinius veiksmus. Pabrėžė, kad vadovas turėjo motyvą prieš ją atlikti tyčinius veiksmus, su tikslu priversti ją su juo atsiskaityti. Tačiau, nepaisant pareiškėjos duotų paaiškinimų, Institucija, priėmusi nutarimą, net nesiaiškino šių aplinkybių. Vandens tiekimas buvo pareiškėjai nutrauktas po to, kai 2024-09-10 advokatas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. B. raštą Nr. S-132 dėl išlaidų atlyginimo. Rašte buvo nurodyta, kad pareiškėja, kaip namo bendrasavininkė nesutinka prisidėti prie fasado atnaujinimo darbų, nes juos atliekant nebuvo sušauktas susirinkimas, nebuvo gautas bendrasavininkų sutikimas dėl fasado atnaujinimo, pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantis 2024-09-26 AB „Klaipėdos vanduo“ šaltkalvio V. B. vandens apskaitos prietaisų aktas patvirtina, kad ir pakeitus skaitiklį bute, vandens spaudimas vis tiek neatsistatė.
Institucija, tirdama pareiškimą, nerinko duomenų apie būtinybę atjungti vandentiekio vamzdžius, taip pat nesiaiškino aplinkybių, kokie remonto darbai buvo atliekami, ar remonto darbai susiję su vandentiekio vamzdžių keitimu, dėl ko iškilo būtinybė atjunginėti jai vandenį. Skundžiamu atveju nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, ar vandentiekio vamzdžio užsukimas atliekamas įstatymų nustatyta tvarka. Institucija, turėdama duomenų apie užsukinėjamą vandenį, nenustatinėjo asmenų atlikusių šiuos veiksmus, jų neapklausė, nenustatinėjo asmens, kuris darbuotojams duodavo nurodymus užsukinėti vandenį bei jo neapklausė, nerinko duomenų apie objekte vykdžiusių asmenų pavaldumą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tik vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo S. B. paaiškinimais, jog neva tai jis neatliko jokių veiksmų. Nors S. B. nurodė, kad vanduo jai buvo užsukinėjamas dėl neva tai vamzdžio avarinės būklės, tačiau byloje nesurinkta duomenų, kad S. B. turi kompetencijų nustatinėti vandentiekio būklę, gedimus. Be to, tokie duoti paaiškinimai
prieštarauja byloje esančiam atsakingo asmens už vandens tiekimą apžiūros aktui, surašytam darbuotojo, kuris patvirtina, kad jokio gedimo fiksuota nebuvo. Iš esmės skundžiamas nutarimas grindžiamas vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo S. B. neprisipažinimu.
Taip pat nurodė, kad 2024-10-04 atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą namo dalį, kurioje ir rado užsuktą į jos butą einančią sklendę, kuria tiekiamas vanduo. Šalia užsuktos sklendės buvo įrengta dar viena, galimai nelegali sklendė, per kurią vandenį galimai naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios galimai neteisėtos aplinkybės buvo fiksuotos UAB „,Klaipėdos vandenys“ atsakingo asmens, kuris vietoje surašė savavališko prisijungimo aktą. Tačiau nepaisant visų aukščiau minėtų aplinkybių Institucija nusprendė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes neva tai S. B. veiksmuose nėra įžvelgiama administracinio nusižengimo požymių. Dėl ko skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Šiuo atveju institucija atliko paviršutinį medžiagos tyrimą, pateiktoje susipažinti medžiagoje nėra tame name dirbusių darbuotojų apklausų, neišreikalauta medžiaga iš AB „Klaipėdos vanduo“, neišaiškintos aplinkybės kodėl buvo užsukamas vanduo, kas tai padarė, kas atsakingas už šią veiką, ar vandens tiekimas galėjo būti nutraukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nuožiūra, neva konstatuojant vamzdyno pažeidimus.
Nors pareiškimuose buvo nurodoma apie pareiškėjai padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, bei turtinės žalos dydį, tačiau nepaisant visų šių aplinkybių, Institucijos 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo pripažinta nukentėjusiąja tik dėl moralinės žalos. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, padarė išvadą, kad pretenzijų dėl turtinės žalos neišreikšta. Tokia Institucijos išvada visiškai nepagrįsta ir prieštarauja administracinio nusižengimo byloje esantiems įrodymams (pareiškimuose nurodomos aplinkybės). Institucija net nenustatinėjo aplinkybių dėl patirtos turtinės žalos dydžio. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų pareiškėja turėjo kreiptis teisinės pagalbos, nes tik advokato pagalba policija priėmė jos pareiškimus ir pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Dėl to pareiškėja patyrė 600 Eur išlaidų. Dėl užsukto vandens tiek jai, tiek jos vaikui buvo apribota galimybė naudoti vandenį pagal jo tiesioginę paskirtį, su vaiku neturėjo galimybės praustis, ruošti maistą, dėl ko buvo priversta pirkti vandenį bei maistą. Už vandens bei maisto įsigijimą patyrė 40,89 Eur išlaidų (už vandenį - 10,59 Eur, išlaidos už maistą - 30,30 Eur). Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų sukelto streso pareiškėjai pablogėjo sveikata, dėl ko buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Išlaidos už vaistų įsigijimą sudaro 49,44 Eur (2,98 Eurt+22,92 Eur+23,54 Eur). Viso jos turtinę žalą sudaro 690,33 Eur suma. Jeigu prieš pareiškėją nebūtų atlikta neteisėtų veiksmų, šių išlaidų ji nebūtų patyrusi. Teismo prašo konstatuoti, kad pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad pareiškėja Institucijos 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiąja dėl moralinės žalos. Tiek pareiškėjai, tiek jos vaikui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat užsukinėjamo vandens buvo apribota galimybė naudotis juo pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. nusiprausti, ruošti maistą, skalbti rūbus ir pan. Nuolat patirdavo stresą, pablogėjo tiek emocinė, tiek fizinė sveikata, padažnėjo širdies plakimas, pradėjo kilti kraujo spaudimas, nuo streso prasidėjo skausmai nugaros apatinėje dalyje, dėl ko ne kartą teko kreiptis į medicininę įstaigą. Pateikė medicininius dokumentus. Aukščiau išdėstytos aplinkybės bei teikiami teismui įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala.
Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai darytina išvada, kad neatlikus visų būtinų veiksmų, nebuvo jokio teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir neteisėtas bei nepagrįstas nutarimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos I. M. skundu nesutinka ir mano, kad pareiškėjos I. M. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 31-ANR_N-1856-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24255371056 be pakeitimų.
Nurodė, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tai, kas gali būti išspręsta civilinių ginčų tvarka, neturėtų būti sprendžiama taikant baudžiamosios ar administracinės teisės normas.
Institucija įvertino administracinio nusižengimo bylos duomenis ir pripažino, kad tiesioginių, objektyvių ir patikrintų įrodymų, pakankamų padaryti neginčijamą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad padarytoje veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (Savavaldžiavimas) požymiai, nesurinkta. Nurodė, kad skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių yra pagrįsta, kas sudarė pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nurodė, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565(1) straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Todėl pareiškėjos prašymas atlyginti išlaidas advokato, kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti galėtų būti tenkinamas, tik jeigu atlyginti tokias išlaidas yra priteista teismo.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo skundą bei papildomai nurodė, kad name adresu (duomenys neskelbtini), gyvena daugiau kaip 15 metų. Niekada neteko susidurti su vandens tiekimo trikdžiais. Prieš du metus pastatą įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo įrenginėti jame butus. Tame pastate ji yra viena gyventoja su nepilnamete mergaite. Pradėjus vykdyti remonto darbus jai siųsdavo nurodymus kiek ji turi prisidėti pinigine išraiška prie namo statybos darbų. Jai siunčiamos sumos kiekvieną kartą buvo vis kitos. Kreipėsi į advokatą, nes jai situacija buvo neaiški. Su advokatu paprašė raštu pateikti projektus, projektinius sprendinius, dokumentus, įrodančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo statybą. Raštą išsiuntė 2024 m. rugsėjo 9 d., o tų pačių metų rugsėjo 12 d., 6 val. po darbo rado užsuktą vandenį. Kreipėsi į Klaipėdos vandenis, kurie nurodė, kad jokių sutrikimų iš jų nėra. Paprašė, kad atstatytų vandens tiekimą, jis nebuvo atstatytas. Neatstačius, kreipėsi į policiją, kad jai būtų atstatytas vandens tiekimas. Neturint vandens negalėjo pasidaryti nei pusryčių, nei nusiprausti. Kadangi karštas vanduo šildomas boileriu, neturėjo iš esmės nei karšto vandens, teko kreiptis į giminaičius, kad galėtų nusiprausti. Policijos pareigūnus informavus, kad vandens tiekimas neatstatytas, jai konstatuodavo, kad tai yra civiliniai santykiai. Vandens neturėjo 3 savaites, vanduo buvo tai užsukamas, tai atsukamas. Tik tyrėjos dėka buvo sukviesti visi atstovai, advokatai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas bei tą dieną jai buvo atstatytas vandens tiekimas. Po to iki šiol vandens tiekimą turi, nėra jokių sutrikimų. Jai buvo pakeistas skaitliukas, konstatuota, kad nėra vandens spaudimo, negalėjo nei skalbtis, į katilą nepaduodamas šiltas vanduo. Jai buvo pasakyta, kad dėl vandens spaudimo ji turi kreiptis į namo savininką. Ji ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra namo bendrasavininkai. Administracinius reikalus bandė spręsti su advokatu, nustatyti ribas, kur yra jos dalis, tačiau iki šiol nėra gavę atsakymo. Namas yra 1957 metų statybos, bendri įvadai, kur yra tiekiamas vanduo, praeina pro UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytas patalpas, o jos skaitliukai yra jos bute. Galimybės patekti į patalpas, kuriose yra minėtas vamzdynas, ji neturi. Dėl vandens užsukimo atliekant remonto darbus jokių pranešimų negavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jai kartais atsukdavo, tai vėl užsukdavo vandenį, bet vienas darbuotojas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas „duos jam velnių“, jei atskus vandenį. Ar darbus vykdė būtent su vandentiekiu ir ar jiems būtina buvo užsukti vandenį, pranešimų negavo. Atvykus advokatams, Klaipėdos vandenų atstovams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui buvo nustatyta, kad viena iš sklendžių buvo įrengta nelegaliai, buvo pajungtas vanduo vykdant statybos darbus. Po apžiūros jai buvo atstatytas vandens tiekimas. Pareiškėja nurodė, kad patyrė žalą dėl advokato paslaugų bei sveikatos sutrikimo. Teko vaistus gerti, nes šie įvykiai atsiliepė jos sveikatai. Neturtinė žala buvo padaryta, nes ji patyrė psichologinį skausmą, negalėjo dirbti jai pavestą darbą, turėjo spręsti kilusius klausimus dėl vandens tiekimo. Iš Klaipėdos vandenų nebuvo gauta jokių pranešimų dėl vandens tiekimo trikdžių. Vandens skaitiklis visuomet buvo prižiūrimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas T. J. nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, prašė jo netenkinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo tikslo atlikti statybos darbus apribojant pareiškėjai vandens tiekimą. Nėra logiško paaiškinimo, kodėl įmonė norėjo apriboti pareiškėjai vandens tiekimą. Sutiko, kad galėjo būti vandens tiekimo sutrikimai, tačiau jie buvo dėl statybų darbų vykdymo. Vandentiekio tinklai šiuo metu yra pakeisti naujais. Diagnostinis bandymas parodo, kad buvo atlikti vandentiekio bandymai. Daliai darbų statybos leidimas nebuvo reikalingas. Jei statybos darbų metu buvo kažkokie trukdžiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos sieja su darbų specifika, t. y. vamzdynų keitimo metu reikėjo atjungti vandens tiekimą, galbūt ne vieną kartą reikėjo tai padaryti dėl vykdomų darbų. Fiksuoti atjungimai nebuvo, tačiau teigia, kad tai buvo netyčiniai veiksmai, todėl savavaldžiavimo nebuvo, nes nebuvo subjektyviosios pusės – tyčios. Jei pareiškėja turi turtinių pretenzijų, galėtų tai ir suformuluoti. Nurodė, kad neįmanoma atjungti visai vandens tiekimo, jis buvo atjungtas tik laikinai, atjungus vis tiek reikia jį pajungti. Jei pareiškėjai atsukus vandenį jis nebėgo, tai galėjo būti susiję su atliekamais darbais, tačiau nėra susiję su tyčiniais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jų atstovų veiksmais, tam kad paveiktų vandens tiekimą pareiškėjai. Jei būtų koks nors vandens tiekimo sutrikimas, reikėtų aiškintis priežastis, tačiau tai nėra šios bylos dalykas. Negalėjo nurodyti, ar buvo keistas pareiškėjos vandentiekio vamzdynas, nes reikia remtis inžineriniais planais. Nurodė, kad pareiškėjai kilo stresas dėl statybų. Nurodė, kad bendrasavininkų santykius sureguliuoti teikiant skundus institucijoms nepavyks. Name, kur gyvena pareiškėja, anksčiau buvo (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutis. Turto bankas iš varžytynių minėtus pastatus pardavė. Tie pastatai nebuvo geros būklės, elektros instaliaciją, nuotekų tinklus reikėjo remontuoti. Dėl su pareiškimu pateiktoje nuotraukoje užfiksuotos sklendės paaiškino, jog ji labai neaiškiai nufotografuota, negalėjo pasakyti, ar ji nelegaliai įrengta. Atvykus policijos pareigūnams matė, kad sklendė nebuvo visiškai užsukta. Vėliau ji buvo užplombuota. Toks mazgas yra, bet ar jis teisėtas ar ne, niekas niekur nėra nurodęs. Šiuo metu sklendė yra įteisinama ir nubrėžiamos nuosavybės linijos. Klaipėdos vandenys atvažiavę minėtą mazgą užplombavo. Nurodė, kad, jeigu dėl planuojamų darbų galėjo būti vandens tiekimo sutrikimų, tai galbūt darbuotojai apie tai ir informuodavo I. M., tačiau tiksliai negalėjo pasakyti. Į bylą yra pateiktas jos sutikimas dėl darbų atlikimo, todėl pareiškėja turėjo žinoti, kad bus atliekami remonto darbai. Tai, kad skunde pareiškėja nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo naudotis vandeniu, o pareiškėja ne, tai nurodė, kad ši aplinkybė yra tik prielaida, ji neįrodyta. Kaip neįrodyta ir aplinkybė, kad pareiškėja iš tikrųjų negalėjo naudotis vandeniu jos nurodytu laiku. Kai buvo atvykę policijos pareigūnai, name darbavosi kiti samdomi darbuotojai, ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Jeigu tuo metu buvo kokie nors vandens tiekimo sutrikimai, tai galbūt dėl darbuotojų padarytų veiksmų. Problemų šiuo metu dėl vandens tiekimo nebėra, darbai, susiję su vamzdyno keitimu, jau yra baigti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė palaikė atsiliepimą į skundą bei jame pateiktus argumentus. Atkreipė dėmesį, kad Institucijai nuo pat pradžių buvo aišku, kad tarp asmenų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nes pareigūnams atvykus jiems buvo pasakyta, kad užsukinėjamas vanduo, nes vyksta renovacijos darbai, reikalauja pinigų iš pareiškėjos ir asmenys sprendžia civilinius santykius. Byloje nebuvo nustatyta, kad vanduo buvo atjungtas tyčia, todėl Institucija mano, kad tokie santykiai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Institucija nematė tikslo atlikti specialaus tyrimo, nes matė, kad tarp šalių susiklostę civiliniai santykiai, o policijos pareigūnai nėra statybų ekspertai ir neprivalo nustatyti pagrįstai ar nepagrįstai buvo užsukamas vandens tiekimas. Nustačius, kad pastate buvo atliekami statybos darbai, nebuvo pagrindo teigti, kad vanduo buvo užsukamas tyčia. Išvados buvo padarytos pagal byloje surinktą medžiagą. Darbininkus apklausė vieną kartą, papildomai jų neapklausė. Darbininkas nurodė, kad sklendė buvo užsukta dėl remonto darbų siekiant išvengti avarinės situacijos. Išvadas darė ne pagal vieno asmens paaiškinimus, o įvertinę visą bylos medžiagą. Viešo vandens tiekėjui užklausų Institucija nesiuntė, nes buvo prijungtas raštas, gautas iš pareiškėjos atstovo dėl vandens tiekimo.
Teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, kurį į bylą pateikė advokatas R. Simonavičius. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jame užfiksuota sklendė, kurią pasukus I. M. bute pradeda bėgti vanduo bei ją užsukus, vanduo nustoja bėgti.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikto statybos leidimo (priedas Nr. 1) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini) vykdo statybos ir kapitalinio remonto darbus. Statybos leidimas numatė, jog bus pakloti nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai. Nurodytu adresu vyko/vyksta statybos, bei remonto darbai. Ištrauka iš techninio projekto (priedas Nr. 2), patvirtina, kad pastatui (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuoti vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbai. Pareiškėjos I. M. 2024-01-29 sutikimas su techninio projekto sprendiniais patvirtina, kad I. M. davė sutikimą atlikti kapitalinį pastato (duomenys neskelbtini), remontą. Naujų vandentiekio tinklų išbandymo dokumentai patvirtina, jog nauji vandentiekio tinklai galutinai išbandyti 2024 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galutinai užbaigė vandentiekio tinklų statybos, remonto darbus (b. l. 114-127).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Šioje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą (ROIK: 24255371056), kuriuo buvo nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skundą grindžia tuo, jog policijos pareigūnai neapklausė liudytojų, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, jų visai nerinko, išsamiai nesiaiškino faktinių aplinkybių dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, bei nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Prašo nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą bei paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą ir priteisti 690,33 Eur dydžio turtinę žalą bei konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas.
ANK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
Šioje byloje buvo sprendžiama, ar yra pagrindas taikyti kaltam asmeniui atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį dėl to, kad pareiškėjai buvo nutraukiamas vandens tiekimas. ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams užtraukia administracinę atsakomybę.
ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas jokiam asmeniui nebuvo surašytas, konkretaus asmens administracinės atsakomybės klausimas byloje nebuvo sprendžiamas, todėl teismas šioje byloje vertina tik tai, ar buvo atlikti visi veiksmai, būtini sprendimui nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimti. Paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, kaip to prašoma skunde, dėl nurodytų priežasčių teismas, vadovaudamasis nei ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nei kitais ANK 642 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali.
Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, proceso dalyvių paaiškinimais, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pateikti duomenys apie galimai padarytą administracinį nusižengimą buvo įvertinti išsamiai ir visapusiškai, kitaip vertinti Institucijos priimtame nutarime padarytas išvadas nėra pagrindo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjai, gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant statybos darbus minėtame name buvo nutrauktas vandens tiekimas į jos butą. Pareiškėja nurodė, kad vandens tiekimas buvo atjungtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo S. B. nurodymu siekiant pareiškėją priversti sumokėti už namo fasado atnaujinimo darbus.
Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad formaliai vertinant situaciją, kai pareiškėja neturėjo galimybės naudoti viešai tiekiamą vandenį savo gyvenamajame būste, šių aplinkybių visuma atitinka ANK 518 straipsnio dispozicijoje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius sudėties požymius. Tačiau pažymėtina, kad siekiant asmenį pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, turi būti nustatomi ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai, be kita ko, ir asmens kaltė.
Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėja patvirtino, kad vanduo buvo užsukamas periodiškai ir statybos darbus pastate atlikęs darbininkas jai patvirtino, kad jis galėtų atsukti pareiškėjai vandenį, tačiau „ jo vadovas vardu S. ir dar kitas žmogus su barzda jam rašo velnių“. Skundžiamame nutarime yra užfiksuota, kad reaguojant į pareiškėjos I. M. skambutį ir policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas vienas iš statybvietėje buvusių darbuotojų, A. Š., priimant nutarimą yra remiamasi šio asmens nurodytomis aplinkybėmis, kurios yra užfiksuotos tik policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, tačiau šio asmens parodymai byloje neužfiksuoti pagal ANK 593 straipsnio reikalavimus. Tarp šio asmens policijos pareigūnams nurodytų aplinkybių ir pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurias, pareiškėjos teigimu, jai nurodė statybvietėje buvęs darbininkas, yra nesutapimų. Teismas pažymi, kad tokiu atveju, kai nebuvo paimti asmens rašytiniai paaiškinimai, asmuo nebuvo apklaustas kaip liudytojas, tokio asmens parodymais Institucijos priimamas nutarimas neturėtų būti grindžiamas. Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad Institucija, vertindama A. S. paaiškinimus ir konstatuodama, kad šio asmens paaiškinimų nevertina kaip patvirtinančių administracinio nusižengimo padarymo faktą, esminių proceso teisės normų pažeidimo nepadarė ir dėl netinkamo asmens paaiškinimų fiksavimo skundžiamas nutarimas nelaikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog A. S. yra asmuo, pagal savo užimamas pareigas, galintis priimti sprendimus dėl būtinumo nutraukti vandens tiekimą atliekant statybos darbus name, todėl įpareigoti Instituciją atlikti šio asmens apklausą siekiant nustatyti sprendimo dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo priėmimui reikšmingas aplinkybes netikslinga.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja I. M. į policiją dėl to, kad negali naudotis vandeniu savo namuose, kad vandens tiekimas yra nutrauktas kreipėsi keletą kartų. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad vanduo pareiškėjai nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. buvo užsukamas periodiškai, vanduo arba išvis nebėgdavo, arba bėgdavo labai silpnai. Pareiškėja apie planuojamą vandens tiekimo nutraukimą nebuvo iš anksto informuota, jokie gedimai, dėl kurių buvo negalimas vandens tiekimas, neužfiksuoti. Teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos argumentu, kad jos teisės nutraukiant jai vandens tiekimą jos apie tai iš anksto neinformavus galėjo būti pažeistos. Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad Institucija skundžiamame nutarime pagrįstai konstatavo, jog nustačius, kad name buvo atliekami statybos darbai, daryti kategorišką išvadą, kad vandens tiekimas pareiškėjai buvo nutraukiamas tyčia, siekiant pareiškėjai padaryti žalą, jai pakenkti, nepakanka. Šiuo atveju gavus informaciją apie tai, kad vandens tiekimas galėjo būti nutrauktas dėl objektyvios priežasties – dėl atliekamų statybos darbų, konstatuoti tyčinius veiksmus, sudarančius administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo sudėtį nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėja kreipėsi į policiją dėl vandens tiekimo nutraukimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja, manydama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už vandens tiekimo nutraukimą, kreipėsi į šią įmonę, prašydama/reikalaudama atnaujinti jai vandens tiekimą, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų prašiusi pateikti jai informaciją apie tai kokie darbai yra atliekami name, kada planuojama juos užbaigti, taip pat neprašė pateikti informaciją apie atliekamų darbų pobūdį, neprašė/nereikalavo, kad jai būtų užtikrintas vandens tiekimas, kad atliekant statybos darbus vanduo nebūtų užsukamas be pareiškėjos žinios, jos apie tai iš anksto neįspėjus ir su ja nesuderinus. Taigi nesiėmė priemonių, kad susidariusi situacija būtų išspręsta civilinio proceso tvarka.
Pareiškėja skunde nurodydama, kad Institucija nerinko duomenų apie būtinumą atjunginėti vandentiekio vamzdžius, taip pat nesiaiškino aplinkybių kokie remonto darbai buvo atliekami name ar jie buvo susiję su vandentiekio vamzdžių keitimu, iš esmės teigia, kad policija, tirdama aplinkybes dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, turėtų atlikti statybos darbų name tyrimą, įvertinti atliktų darbų apimtis ir padaryti išvadas dėl būtinumo atliekant tokio pobūdžio darbus nutraukti vandens tiekimą, t.y. prašo policijos atlikti veiksmus, kurių pagal savo kompetenciją ir policijai suteiktus įgaliojimus, policijos pareigūnai negali ir neprivalo atlikti. Šiuo atveju akivaizdu tai, kad nevertinant name atliktų statybos darbų, nėra galimybės padaryti kategorišką išvadą dėl to, ar buvo būtina nutraukti vandens tiekimą, ar ne. Kadangi pareiškėja jokių duomenų, patvirtinančių, kad objektyvaus pagrindo nutraukti jai vandens tiekimą dėl atliekamų statybos darbų nebuvo, tačiau vandens tiekimas jai vis tiek buvo sąmoningai nutrauktas, nepateikė, tai Institucija neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Bylos medžiaga patvirtina, kad policijos pareigūnai, turėdami informaciją apie tai, kad pareiškėja neturi galimybės naudotis geriamuoju vandeniu savo bute, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad vandens tiekimas pareiškėjai būtų atkurtas, tačiau neturėjo pareigos vertinti name atliekamų statybos darbų teisėtumą, būtinumą juos atlikti ir pan.
Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, proceso dalyvių paaiškinimais, pateiktais raštu ir žodžiu teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pateikti duomenys apie galimai padarytą administracinį nusižengimą buvo įvertinti išsamiai ir visapusiškai, kitaip vertinti Institucijos priimtame nutarime padarytas išvadas nėra pagrindo. Be to, Institucija ėmėsi aktyvių veiksmų, kad vandens tiekimas pareiškėjai būtų atnaujintas, buvo atlikti sanitarinio mazgo plombavimo darbai, situacija buvo išspręsta įvykio vietoje, konstatuota, kad pareiškėja pretenzijų tuo metu neturėjo. Byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog buvo atlikti tyčiniai veiksmai nutraukiant vandens tiekimą pareiškėjai, vandens tiekimas atstatytas, todėl pareiškėjai nepareiškus jokių papildomų pretenzijų po vandens tiekimo atkūrimo priimtas sprendimas tyrimą nutraukti.
Pareiškėja teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčia atjungė jai tiekiamą vandenį dėl nesumokamų pinigų už pastato fasado remonto darbus, dėl to kilusio ginčo, įmonės vadovui turint motyvą prieš pareiškėją atlikti tyčinius veiksmus, siekiant priversti ją atsiskaityti. Taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai nebandė aiškintis šių aplinkybių.
Teismas su tokiu pareiškėjos vertinimu, jog tarp pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus kilęs nesutarimus dėl namo remonto kaštų turėtų būti vertinamas kaip patvirtinantis motyvą tyčia užsukti vandenį pareiškėjai ir patvirtinantis savavaldžiavimo faktą nesutinka. Pažymėtina, kad I. M. yra nurodyto pastato bendraturtė. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimų policijai turinys, taip pat ir skundo teismui turinys bei skundo reikalavimai patvirtina, kad pareiškėja, pasitelkdama policijos pareigūnus, siekia išsiaiškinti situaciją dėl geriamo vandens tiekimo name ir statybos darbų atlikimo ne bendradarbiaudama tiesiogiai su kitu šio turto savininku, bet pasitelkdama policijos pareigūnus, prašydama taikyti administracinio poveikio priemones neišnaudojusi visų galimybių išspręsti kilusį ginčą civilinio proceso tvarka.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu pagrįstai nurodė, kad policijos pareigūnai nėra statybų specialistai ir neturėjo pareigos vertinti atliekamų statybos darbų ir spręsti, ar atliekant atitinkamus statybos darbus buvo būtina ar ne nutraukti vandens tiekimą visame pastate. Teismo vertinimu, Institucija nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, kad nustačius, jog pastate buvo atliekami statybos darbai nebuvo pagrindo konstatuoti, kad vandens tiekimas pareiškėjai buvo nutraukiamas sąmoningai siekiant jai pakenkti ar priversti ją atlikti tam tikrus veiksmus, o ne atlikti suplanuotus statybos darbus pastate. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pastate be kitų darbų buvo atliekami ir vandentiekio darbai, todėl daryti kategorišką išvadą dėl to, kad buvo tyčia užsukamas vanduo pareiškėjai nėra pagrindo.
Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja nurodė patyrusi 690,33 Eur turtinę žalą ir pateikė vaistų įsigijimą bei vandens ir maisto įsigijimą pagrindžiančius dokumentus, nurodė, kad buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos į advokatą dėl vandens tiekimo nutraukimo, šie duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su vandens tiekimo jai atkūrimo procesu. Teismas pažymi, kad geriamojo vandens bei maisto įsigijimo išlaidos 2025-09-14 yra susijusios su kasdienių kiekvieno žmogaus poreikių tenkinimu ir nebūtinai turi būti siejamos su geriamojo vandens tiekimo nutraukimu. Šios išlaidos, kaip ir vaistų, maisto papildų įsigijimo išlaidos nepriskirtinos prie tiesioginių vandens tiekimą užtikrinančių išlaidų, todėl nėra pagrindo jas vertinti kaip patvirtinančias esminės turtinės žalos neteisėtais veiksmais pareiškėjai padarymą. Skunde išlaidas advokato pagalbai apmokėti taip pat nepagrįstai prašoma priskirti prie tiesioginių administraciniu nusižengimu galimai padarytų išlaidų, nes išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti priskiriamos prie proceso išlaidų tuo atveju, jeigu yra priimamas sprendimas traukti kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn. Spręsdama ginčą civilinio proceso tvarka pareiškėja taip pat gali reikalauti advokato išlaidų atlyginimo, todėl šios išlaidos negali būti vertinamos kaip neteisėtais veiksmais, užtraukiančiais administracinę atsakomybę, pareiškėjai padaryta turtinė žala. Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime buvo nepagrįstai nurodyta, jog pretenzijų dėl turtinės žalos neišreikšta, nes pareiškėja pareiškime buvo nurodžiusi, jog patyrė turtinę žalą. Tačiau įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti kiti būtini savavaldžiavimo sudėties požymiai, šis nustatytas nutarimo trūkumas nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas turėtų būti naikinamas ir byla turėtų būti grąžinama tyrimą atlikusiai institucijai atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Nenustačius, kad buvo padaryta ANK uždrausta veika, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja dėl padaryto administracinio nusižengimo yra patyrusi neturtinę žalą. Ši aplinkybė turėtų būti įrodinėjama bendraturčiams sprendžiant civilinį ginčą dėl vandens tiekimo nutraukimo teisėtumo, o ne administracinio nusižengimo byloje.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pareiškėjos I. M. skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas nepagrįstai. Vien tai, kad Institucijos priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos, neleidžia skundžiamo nutarimo naikinti kaip nepagrįsto ar neteisėto, nes Institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, kurių pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos skundas atmetamas.
Atmetus pareiškėjos skundą, išlaidos už advokato teisines paslaugas šioje byloje nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24255371056), palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.