Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

1.1.3.4.; 1.1.14.; 1.2.4.6.1.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.;2.1.4.6.1.; 2.1.4.6.2.;

2.1.4.7.; 2.1.4.9.; 2.1.4.10.2.; 2.1.4.11.1.; 2.1.4.12.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.3.

2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.14.; 2.3.5.1.; 2.10.1.; 2.10.2.; 2.10.3.; 2.10.7.; 2.10.8.; 2.10.9.; 2.10.11.; 2.10.14.; 2.11.1.; 2.11.2.; 2.11.6.; 2.11.8.; 2.11.9.; 2.11.10.; 2.11.13.

2017 m. balandžio 6 d.

sekretoriaujant Robertai Armonaitei, Jelenai Zavadzkienei, Ugnei Rėkutei ir Monikai Maldauskaitei,

nukentėjusiajai, privataus kaltintojai, civilinei ieškovei T. Ž. ir jos įgaliotai atstovei advokatei Svetlanai Antoniuk,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyv. Vilniaus r., Kalviškių k., (duomenys neskelbtini), neteistai, kaltinamai padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 9 d., apie 20 val., Vilniaus r., Kalviškių k., (duomenys neskelbtini) esant ginčui dėl name bendro naudojimo durų tvarkos A. N. tyčia pastūmė savo kambario duris ir jais trenkė nukentėjusiajai T. Ž. į galvą, griebė už ranką ir apdraskė nagais, padarydama šiai nukentėjusiajai fizinį skausmą, poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, daugybinius linijinius odos nubrozdinimus dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą kairės alkūnėje ir odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą (b.l. 1-3).

N. T. Ža. (toliau-nukentėjusioji) teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2015-08-09 jos visą dieną nebuvo namuose. Su dukra ir žentu nuvažiavo į Vilniaus r., Kalviškių k., o vakare ji grįžo namo, buvo blaivi. Ji paėmė raktus ir pradėjo rakinti namo bendrojo naudojimo duris. Tuo metu išbėgo A. N., pradėjo rėkti ant jos kodėl ji rakina duris, griebė jai už rankos ir nagais ją apdraskė. Po ko A. N. pastūmė savo kambario duris ir su durimis trenkė jai galvą. Jai dėl to buvo sukeltas fizinis skausmas ir ant galvos atsirado kraujosruva. Ji paskambino dėl įvykio policijai. Policijos pareigūnai negalėjo atvažiuoti, kad jai atvažiuoti parašyti pareiškimą. Kitą dieną pati nuvyko į policiją parašyti pareiškimo. Po to ji nuvažiavo padaryti jai padarytų kūno sužalojimų teismo medicinos tyrimą. Dėl šio įvyko policijoje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminė tyrimą. Ji prašo nubausti A. N. ir priteisti iš jos turėtą žalą (b.l. 41, 43-44, 83-84).

L. S. K. parodė, kad A. N. jos paprašė paliudyti apie jos ir T. Ž. konfliktą. Konfliktas įvyko 2015-08-09. Jai paskambino Ana ir pasakė, kad ją užsipuolė kaimynė T. Ž. ir parašė atvažiuoti. Ji su vyru pas Aną nuvažiavo per 15 min. Kai jie atvažiavo Ana buvo kambaryje, gėrė raminamuosius vaistus. T. Ž. bėgiojo po koridorių, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo išgėrusi, jautėsi alkoholio kvapas. Jie pas Aną buvo iki 10.30 val. vakaro. Visą laiką T. Ž. bėgiojo, keikėsi. Ana skambino policijai, pranešė, kad kaimynė Aną užpuolė. T. Ž. nesiskundė dėl sumušimo. Ji paties konflikto nematė. A. N. sakė, kad jos kaimynė ją užpuolė (b.l. 55, 57).

Analogiškus parodymus davė liudytojas L. K. (b.l. 54, 57-58).

Liudytoja L. T. parodė, kad T. Ž. ir A. N. yra kaimynės. Viskas įvyko 2015-09-08. Apie 7:15 val. išgirdo riksmą koridoriuje. Atidarė duris ir išgirdo A. N. balsą, riksmą ir kuri bėgiojo koridoriuje ir rėkė. T. Ž. negirdėjo. M. T. Ž. dukrą- J. Ž.. Kitą dieną, ryte su T. Ž. susitiko virtuvėje ir paklausė, koks buvo konfliktas ir dėl ko. T. Ž. paaiškino, kad atvažiavo namo, užėjo. Namo koridoriuje gyventojų kambarių duris pas visus jos atsidaro į vidų, o pas A. N. į koridorių. T. Ž. pasakojo apie įvykį, kad pastaroji atidarė namo bendro naudojimo duris, o A. N. atidarė savo kambario duris ir prasidėjo konfliktas. T. Ž. pasakė, kad A. N. trenkė T. Ž. su durimis. Kitą dieną ji matė, kad pas T. Ž. buvo dešinė ranka apdraskyta ir sužalojimai buvo ant kaktos. Iki įvykio nebuvo matomų sužalojimų pas T. Ž.. Buvo iškviesta policija. A. N. konfliktiškas žmogus. Ji visada ieško priežasčių susipykti su visais gyventojais (b.l. 70-73).

Liudytoja J. Ž. parodė, kad ji yra T. Ž. dukra. 2015-08-09 ji buvo namie ir mama paskambino, nes buvo susitarę dėl suknelės nuomos važiuoti. Mama atvažiavo iš kaimo ir paskambino, jie susitiko kieme, ji buvo visiškai sveika. Po to mama paskambino apie 9:30 ir pasakė, kad A. N. ją sužalojo. Ji, sesė ir jos vyras nuvažiavo ir mama buvo labai susinervinusi ir pas mamą buvo ant dešinės rankos nubrozdinimai (rodo virš alkūnės), ant kaktos buvo kraujosruva. Mama pasakė, kad kai A. N. apdraskė visą ranką ir su durimis trenkė į kaktą. Kraujosruva atsirado, kai A. N. atidarė duris ir trenkė per galvą į kaktą. Mama paskambino policijai, bet ji pasakė, kad kitą dieną tegul nuvažiuoja ir parašo pareiškimą. Konfliktus daugiausiai provokuoja A. N. (b.l. 69, 73-74).

L. V. P. parodė, kad 2016-08-09 apie 20 val. vakaro skambino T. Ž., nes ji atrakindavo duris einant namo. Tuo metu prasidėjo konfliktas, girdėjosi balsas „Ana ką tu darai?“. Po kokios pertraukos T. Ž. jam paskambino ir pasakė, kad A. N. apdraskė ranką ir sumušė kaktą su durimis. Antrą dieną T. Ž. jam parodė sužalojimus pasakydama, kad A. N. nubrozdino ranką ir stumdama duris trenkė į kaktą. Jis matė pas T. Ž. ant rankos virš alkūnės nubrozdinimus, o ant kaktos-kraujosruvą o pas atsirado, nes stūmė su durimis. T. Ž. nesakė už ką pastaroji buvo sumušta (b.l. 68, 74-75).

Iš byloje, esančio T. Ž. 2016-03-03 privataus kaltinimo skundo nustatyta, kad A. N. 2015-08-09, apie 20 val., Vilniaus r., Kalviškių k., (duomenys neskelbtini) griebė jai už ranką, apdraskė nagais, patraukė savo kambario duris ir pastūmė į galvą (b.l. 1-3).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusios ir teismo medicinos eksperto S. C. parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusios kūne konstatuoti poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, daugybiniai linijiniai odos nubrozdinimai dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva kairės alkūnėje, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje ir kurie galėjo būti padaryti 2015-08-09 mažiausiai penkių trauminių poveikių pasėkoje, kontaktuojant su kietu daiktu paviršiumi ar daiktais paviršiais. Kraujosruvos gali atsirasti po valandos ir neatmetama, kad ir ankščiau (b.l. 7-8, 52-53, 90, 100-101).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus kompaktinėje laikmenoje esančiu telefonų pranešimų apie 2015-08-09 įvykį garso įrašu kuris buvo perklausytas teismo posėdyje nustatyta, kad A. N. ir nukentėjusioji apie įvykį pranešė policijos įstaigai. A. N. atsisakė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusioji pranešė, kad jai A. N. sudavė į kaktą ir ji patyrė kūno sužalojimą (b.l. 80-81, 83-84).

Ambulatorinės pirminės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-72/2016, konstatuojama, kad A. N. 1986 m. bandė žudytis vaistais, tokio poelgio priežastys neįvardintos, tačiau 1987 m., išryškėjus neadekvačiam elgesiui, motinos iniciatyva buvo hospitalizuota į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, įtariant reakcinę psichozę. Stebėjimo ir gydymo metu klinikiniame vaizde konstatuotas depresinis - paranoidinis sindromas: psichomotorinis sulėtėjimas, apsunkintas kontaktas dėl negatyvizmo (priešiškumo), nerimas, įtampa, baimė, ilgainiui išryškėjo persekiojimo kliedesiai, objektyviai, stebint elgesį, įtartos klausos haliucinacijos, nors pati aktyviai to neišsakė; psichologiniame tyrime, išryškėjo stokojantis kryptingumo mąstymas, nepakankamai adekvatūs sprendimai, pseudoabstrakčios, tolimos, tiek turinio atžvilgiu, tiek emociškai neadekvačios asociacijos. Diagnozuota šizofrenija, priepuolinė - progredientinė eiga, depresinis - paranoidinis sindromas. Po šio stacionaraus gydymo apie 9 metus jautėsi gerai: dalyvavo darbinėje veikloje, sukūrė šeimą, pagimdė sūnų, tačiau 1996 m. vėl išryškėjo psichozinė simptomatika: kliedesinė aplinkos interpretacija, santykio ir persekiojimo kliedesiai, klausos haliucinacijos, paralogiškas, rezonieriškas mąstymas, emocinis neadekvatumas, depersonalizacija („pasikeitė jausmai, mintys“), ambitendencija, ambivalencija (tuo pačiu metu kyla dvi priešingos mintys, priešingi veiksmai), pakartotinai gydyta psichiatrijos ligoninėje, dgn.: ta pati. 1999 m. vėl buvęs psichozės epizodas su išreikšta depresine simptomatika, savęs apkaltinimo, santykio kliedesiais, suicidiniu bandymu (gėrė nagų lako nuėmėją), kritikos savo būsenai stoka, iš ligoninės buvo savavališkai pasišalinusi, patvirtina lėtinio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos diagnozė. Po minėto stacionaraus gydymo 2000 - 2016 m. laikotarpiu toliau stebėta psichiatrų ambulatoriškai, tęstas pastovus palaikomasis gydymas antipsichoziniais vaistais ir antidepresantais. Stebėjimo metu aktyvi psichopatologija - suvokimo sutrikimai ar kliedesiai nenustatyti. Pastaraisiais metais psichikos būsenoje vyravo depresinė simptomatika, kuri vertinta, kaip pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Šiuo metu klinikiniame vaizde stebimas nenuoseklus, neproduktyvus mąstymas, vidinė įtampa, nerimas, emocijų monotoniškumas, pažeminta nuotaika. Ekspertizės metu tiriamajai pasakojant apie byloje nagrinėjamą įvykį, įtariama, jog yra interpretacinės santykio pervertinimo idėjos nukentėjusiosios ir kitų kaimynų atžvilgiu, neatmetama, kad tai gali siekti kliedesinį lygį, tačiau dėl tiriamosios uždarumo, gynybiškumo, vengimo pasakoti apie savo išgyvenimus, atkaklaus veikos neigimo, nepavyko išsiaiškinti šios veikos padarymo motyvų (bylos duomenimis, liudytojų parodymai apie byloje nagrinėjamą įvykį yra prieštaringi). Psichologiniame tyrime stebimi šizofrenijos spektro susirgimams būdingi mąstymo ypatumai (nuoseklumo ir kryptingumo stoka, įvairiaplanių sprendimų požymiai, polinkis rezonuoti, laisvi asociaciniai ryšiai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. N. diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija (F20.0), dėl kurio baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ji negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b.l. 109-110, 111, 113-114, 116, 122, 126-129).

Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktą Nr. 78TPK-72/2016 patvirtino teismo posėdyje apskausta teismo psichiatrė ekspertė Z. K. (b.l. 153).

A. N. padaryta baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje uždrausta veika įrodyta nukentėjusios T. Ž. 2015-08-10 pareiškimu ir 2015-12-15 skundu paduotais Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK medžiagos Nr. 57-At-00962-15 dokumentais, kuriais remiantis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus r. apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylomis Nr. II-22-834/2016 ir II-88-927/2015 ir kita bylos medžiaga (b.l. 4-6, 9-15, 40, 61, 62, 78-79).

Teismas daro išvadą, jog surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog A. N. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios T. Ž., liudytojų L. T., J. Ž. ir V. P. bei teismo medicinos eksperto S. C. parodymai. Nors teisme A. N. iki atliekant ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę apklausta kaip kaltinamoji savo kaltę dėl nukentėjusios pareikšto kaltinimo, neigė, tačiau byloje surinkta pakankami įrodymų leidžiančių konstatuoti, jog A. N. vartojo fizinį smurtą T. Ž. atžvilgiu. 2015-08-11 specialisto išvada Nr. G2632/15(01) ir teisme duoti teismo medicinos eksperto S. C. parodymais nustatyta, kad T. Ž. padaryti poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, daugybinei linijiniai odos nubrozdinimai dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, paveikus kietu buku, ribotą pavirši turinčiu daiktu, galimai nurodytu laiku (2015-08-09) ir kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, jog buvo pavartotas smurtas jos atžvilgiu. Apie patirtą smurtą nukentėjusioji pasakojo liudytojams L. T., J. Ž. ir V. P. bei telefonu pranešė Bendrojo pagalbos centrui, o taip pat nurodė policijos įstaigai pareiškime ir skunde. Šie liudytojai matė ant nukentėjusios kūno sužalojimus. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais duotais teismo posėdžio metu ir privataus kaltinimo skunde nurodytomis duomenims. Teismas atmeta parodymus liudytojų S. K. ir L. K., kadangi pastarieji nematė įvykio. Teismas nevertina A. N. parodymus duotus kaltinamosios apklausos metu, kadangi kaip nustatyta iš ambulatorinės pirminės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-72/2016 pagal jos psichikos būseną laikytina, kad ji duodama parodymus negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. N. T. Žaselienei keršyti ir apkalbėti A. N. kaltinant 2015-08-09 fiziniu smurto panaudojimu už tai, kad pagal A. N. privataus kaltinimo skundą T. Ž. Vilniaus r. apylinkės teismo 2006-04-19 nuosprendžiu buvo nuteista, nes nuo minėto nuosprendžio paskelbimo iki 2015-08-09 praėjo daug laiko. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog A. N. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarė būdama nepakaltinama (baudžiamojo kodekso 17 straipsnis). Atsižvelgiant į Vilniaus r. apylinkės teismo 2017-03-24 nutartį byloje pradėti procesą taikyti priverčiamasis medicinos priemones ir ambulatorinės pirminės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės aktą, A. N. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės- ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas), (b.l. 36-37, 92-99, 104-108, 142-143).

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 262,74 ir 12, 74 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 27-30, 40). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kurią padarė nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimas, nes nėra visų jo sudėties požymių – nėra vieno iš subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių – subjekto, nes nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas ir toks asmuo nėra kaltinamasis. Baudžiamojo proceso normos numato tik žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, išieškojimo tvarką. Šiuo atveju A. N. nėra kaltinamoji, jos atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnį nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas kaltinamojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių teismas negali spręsti nukentėjusios pareikšto civilinio ieškinio klausimo, nes tokios galimybės nenumato Baudžiamojo proceso kodeksas. Narinėjamoje byloje nustatyta, jog A. N. pavojingų veikų padarymo metu negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jos veikomis padarytos žalos išieškojimo klausimas gali būti sprendžiamas teisme tik civilinio proceso tvarka. Dėl paminėtų priežasčių T. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo paliktinas nenagrinėtas ir todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo tikrinti A. N. veiksnumo duomenis (b.l. 27-30).

Byloje yra advokatės S. A. teismui pateikti 2016 m. ir 2017 m. pinigų priėmimo kvitai kuriais konstatuojama, kad nukentėjusioji turėjo 700 Eur išlaidų kurias pastaroji sumokėjo šiai advokatei už suteiktą teisinės pagalbą nukentėjusiąją atstovaujant nagrinėjamoje byloje. Byloje yra advokato V. M. teismui pateikti 2016 m. pinigų priėmimo kvitai kuriais konstatuojama, kad A. N. turėjo 500 Eur išlaidų kurias pastaroji sumokėjo šiam advokatui už suteiktą teisinės pagalbą A. N. ginant nagrinėjamoje byloje. Advokatai teismo posėdyje prašė nukentėjusios ir A. N. šias turėtas išlaidas išieškoti (b.l. 48-51, 56, 135-139). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnį, 392 straipsnio 3 dalį nagrinėjant baudžiamąją bylą priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese nenumatytas proceso išlaidų išieškojimo teisinis reguliavimas, todėl advokatų prašymai dėl procesų išlaidų išieškojimo paliktini nenagrinėti. Klausimas dėl minėtų proceso išlaidų išieškojimo gali būti sprendžiamas teisme tik civilinio proceso tvarka (b.l. 48-51, 56, 135-139).

Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK medžiagos Nr. 57-At-00962-15 dokumentai, kuriais remiantis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir proceso dalyvių duomenys grąžintini Vilniaus apskrities VPK Dokumentų valdymo skyriui (b.l 79).

Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme-Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-22-834/2016 ir II-88-927/2015 ir baudžiamoji byla Nr. PK-113-298/2006 grąžintini šio teismo archyvui.

Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentas turintis reikšmės bylai nagrinėti teisme-bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus kompaktinėje laikmenoje esantys telefonų pranešimų apie 2015-08-09 įvykį garso įrašas saugomas byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 80-81).

Nutartis 20 d. laikotarpiu nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka pagal baudžiamojo proceso kodekso 404 straipsnį, baudžiamojo proceso kodekso VI dalyse nustatytas taisykles, o taip pat skundžiama kasacine tvarka pagal baudžiamojo proceso kodekso kodekso VIII dalyse nustatytas taisykles, pagal A. N. artimojo giminaičio, šeimos nario, gynėjo, nukentėjusios, jos įgalioto atstovo ar prokuroro skundus (civilinio kodekso 6.276, baudžiamojo proceso kodekso 94, 106, 307, 403- 404 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1) punktu, 2 dalies 1) punktu, 4 dalimi ir 404 straipsniu,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. N. pripažinti padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, esant nepakaltinamai ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Taikyti A. N. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Civilinio ieškovo T. Ž. civilinį ieškinį dėl 262,74 ir 12, 74 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis, 307 straipsnio 6 dalis, 403 straipsnio 4 dalis).

A. S. Antoniuk ir V. M. prašymus dėl procesų išlaidų išieškojimo palikti nenagrinėtus.

Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai nagrinėti teisme- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK medžiagos Nr. 57-At-00962-15 dokumentus, kuriais remiantis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir proceso dalyvių duomenis grąžinti Vilniaus apskrities VPK Dokumentų valdymo skyriui.

Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai nagrinėti teisme-Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylas Nr. II-22-834/2016 ir II-88-927/2015 ir baudžiamąją bylą Nr. PK-113-298/2006 grąžinti šio teismo archyvui.

Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai nagrinėti teisme-bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus kompaktinėje laikmenoje esantį telefonų pranešimų apie 2015-08-09 įvykį garso įrašą saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nutartį išsiųsti arba įteikti susipažinti A. N. motinai M. K..

Nutarčiai įsiteisėjus jos nuorašą išsiųsti VšĮ „Vilniaus rajono centrinės poliklinika“ Psichikos sveikatos centrui.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.