Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-05-28 · Byla Nr. ATP-336-107/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-05-28Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-01-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-28
Bylos Nr.
ATP-336-107/2014
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00116-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-336-107/2014Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00116-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.; 45.4.5.; 79.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK VPP viršininko Vaido Kurmio apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-03-28 nutarimo, kuriuo R. D., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-18 Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK R. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014 m. sausio 25 d. 22 val. (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį ant užšalusio karjero ledo, susidūrė su kitu automobiliu, kuris jo nepraleido iš dešinės pusės, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, o Plungės rajono apylinkės teismas 2014-03-28 nutarimu R. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK VPP viršininkas V. Kurmis nurodo, kad apylinkės teismas nepagristai pripažino aplinkybę, jog eismo dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Tokia deklaracija užpildyta nebuvo, tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti T. B., R. D. parodymai, surašant administracinius teisės pažeidimų protokolus pateikti T. B. ir R. D. paaiškinimai.

Apelianto tvirtinimu, nei R. D., nei T. B. eismo įvykio deklaracijos, kurioje privalėjo nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir pasirašyti, neužpildė. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturėjo eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybes galėjo aprašyti ir eismo įvykio schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo, kuriame turėjo nurodyti su eismo įvykiu susijusius eismo dalyvius, transporto priemones, eismo įvykio liudininkus, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės turėjo būti patvirtintos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarė, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai į eismo įvykio vietą turėjo kviesti policiją, tačiau to nepadarė, kaip ir neužpildė eismo įvykio deklaracijos.

Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK VPP viršininko V. Kurmio manymu, ši klaidingai įvertinta aplinkybė turėjo esminę reikšmę, dėl jos buvo priimtas nutarimas administracinę teiseną nutraukti. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti iš naujo tirti Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą R. D. mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai. Prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teismo posėdyje R. D. parodė, kad įvykio vakarą 22 val. jis su T. B. automobiliais važinėjosi ant ledo. Jo automobilyje sėdėjo R. S., o T. B. automobilyje sėdėjo I. K.. Besivažinėjant abu automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu jis ir T. B. buvo blaivūs. Susidūrimo metu buvo apgadinti abu automobiliai, sužalotų asmenų nebuvo, niekas niekam pretenzijų nereiškė, todėl iš karto po eismo įvykio jokios deklaracijos nepildė. Grįžę namo, abu su T. B. išgėrė alaus. I. K. kreipėsi į medikus tik naktį, nes pradėjo skaudėti akis. Ryte užpildė eismo įvykio deklaraciją (b. l. 43–44).

Analogiškas aplinkybes R. D. nurodė iškart po įvykio ir vėliau (b. l. 4, 7). Tokie parodymai neprieštarauja ir teismo posėdyje duotiems liudytojo T. B. parodymams bei paaiškinime nurodytoms aplinkybėms (b. l. 44, 6).

Teismo posėdyje liudytoja I. K. patvirtino, kad po susidūrimo visi jautėsi sveiki, ji taip pat. Tik vėliau namuose sesuo pamatė, kad pradėjo tinti akis, todėl liepė kreiptis į gydytojus (b. l. 44).

Tokias pat aplinkybes teismo posėdyje parodė ir liudytoja R. S., ji patvirtino, kad eismo įvykio metu vaikinai buvo blaivūs (b. l. 44).

Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK KPP tyrėjos S. T. 2014-02-13 tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad I. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrinės ligonines priėmimo skyrių tik apie 1 val. Ligoninei informavus policiją apie tai, kad I. K. buvo sužalota eismo įvykio metu, 2014-01-26 02.45.52 val. alkoholio kiekio matuokliu „Lion Alcolmeter 500“ R. D. buvo nustatytas 1,09 promilės girtumas (b. l. 5).

Aptarti duomenys nepaneigia R. D., T. B., R. S. ir I. K. duotų parodymų, kad po eismo įvykio nė vienas dėl sužalojimų nesiskundė, visi jautėsi gerai, o R. D. eismo įvykio metu buvo blaivus, alkoholinius gėrimus vartojo tik po eismo įvykio.

Kelių eismo taisyklių 232 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Kad eismo įvykio deklaracija turi būti užpildyta eismo įvykio vietoje, konstatuojama Kelių eismo taisyklių II skyriuje „Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos“. Laiko, per kurį eismo įvykio deklaracija turi būti užpildyta, išimčių, kada eismo įvykio deklaracija gali būti užpildyta ne eismo įvykio vietoje, kiek laiko eismo įvykio deklaraciją užpildę asmenys privalo ją saugoti, jei nesikreipiama dėl draudimo išmokų gavimo ar kitų aplinkybių, kategoriško reglamentavimo Kelių eismo taisyklių XXX skyriuje „Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui“ nėra.

Administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 35) yra užpildyta eismo įvykio deklaracija. R. D. neneigė, kad eismo įvykio deklaraciją užpildė po eismo įvykio, iš ryto, kai paaiškėjo I. K. sužalojimo aplinkybė. Kad eismo įvykio vietoje deklaracija pildoma nebuvo, patvirtina R. D. bei T. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 54–55, 56–57).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tuojau pat po eismo įvykio niekas iš įvykyje dalyvavusių asmenų sveikatos sutrikdymu nesiskundė, visi eismo įvykyje dalyvavę asmenys vienas kitą pažinojo, eismo įvykis kilo ne tarp nepažįstančių vienas kito asmenų. Šios ir kitos eismo įvykio aplinkybės – tamsus ir vėlus paros metas, minusinė temperatūra, pustymas – tai tos išimtinės sąlygos, kai visiškam deklaracijos užpildymui eismo įvykio vieta nebuvo tinkama. Be to, norint aprašyti eismo įvykio aplinkybes, nubraižyti eismo įvykio schemą, eismo įvykio vietoje reikia turėti bent tam tinkamo popieriaus ir rašymo priemonę. Tai, kad R. D. ir T. B. eismo įvykio deklaraciją užpildė praėjus neilgam laiko tarpui po eismo įvykio, kai tapo žinoma apie I. K. sužalojimą, paties eismo įvykio deklaracijos užpildymo fakto nepaneigia. Tai, kad ši deklaracija buvo užpildyta ne eismo įvykio vietoje, esant skundžiamu Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu nustatytoms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo byloje, laikytina formaliu ir neužtraukiančiu atsakomybės pagal Kelių eismo taisykles pažeidimu.

Plungės rajono apylinkės teismas R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatė, visas teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes įvertino, ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Esant nustatytoms aplinkybėms, Plungės rajono apylinkės teismo 2014-03-28 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas.

Esant pagrindui manyti, kad reikia tirti kitus šioje byloje dar netirtus R. D. administracinės teisės pažeidimus, Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK tam turi teisę ir nepanaikinus 2014-03-28 Plungės rajono apylinkės teismo nutarimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014-03-28 nutarimą palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK VPP viršininko Vaido Kurmio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Stasys Valužis