Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-976-393/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-13
Bylos Nr.
1-976-393/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26406-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-976-393/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26406-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.5.4.1; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 13 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavi­nimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. G. 2019 m. birželio 23 d. apie 20 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo artimajam giminaičiui – sūnui D. G. įrėmęs peilį į kaklą ir sakydamas, ar nori gyventi, o šiam išmušus peilį iš rankos, tęsiant nusikalsta­mą veiką, pasiėmęs iš garažo bei laikydamas vienoje rankoje kardo imitaciją metaline geležte, o kitoje – durklo imitaciją metaline geležte ir artindamasis link nukentėjusiojo bei šaukdamas, kad papjaus, grasino jį nužudyti, dėl ko nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasi­ni­mas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis V. G., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. birželio 23 d. vakare sodybos kieme su sūnumi D. G. gėrė degtinę. Išgėrė nemažai, abu buvo neblaivūs. Dėl ko su sūnumi susikivirčijo, neprisi­me­na. Sėdėjo prie stalo, ant jo buvo peilis. Supykęs ant sūnaus paėmė peilį ir juo jam pagrasino. Sūnaus sužaloti nenorėjo, norėjo tik pagrasinti, kad jo klausytų. Vėliau sūnus peilį iš jo rankos išmušė. Dėl girtumo visų aplinkybių neprisimena. Gali būti, kad viskas buvo taip, kaip pasakojo sūnus ir žmona. Kai sūnus išmušė iš rankos peilį, nuėjo į kambarį, po to vėl išėjo į kiemą, nuėjo į garažą ir pasiėmė suvenyrinius durklą ir kardą. Ką konkrečiai sakė sūnui dėl girtumo neprisimena, buvo piktas, jam pagrasino. Dėl to, ką padarė, labai gailisi, blaivus taip tikrai būtų nesielgęs. Sūnaus atsiprašė, jis jam atleido. Dirba (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną 7 val. ryte iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena, važiuoja į darbą, grįžta apie 18 val., todėl negali atlikti viešųjų darbų ir prašo jų neskirti. Konflikto su sūnumi nebūtų buvę, jeigu ne alkoholis, priklausomybės alkoholiui neturi, gali nevarto­ti alkoholio, kai to nori, nuo alkoholizmo nesigydo (b. l. 120–121, 127–128).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- nukentėjusiojo D. G. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1, 74–75, 79–80), iš kurių matyti, kad 2019 m. birželio 23 d. su tėvu V. G. sodybos kieme gėrė degtinę, išgėrė gal tris butelius 0,7 litro talpos. Apie 20 val. 40 min., besėdint lauke prie stalo, pasakė tėvui, kad eina miegoti, buvo jau smarkiai neblaivus. Tada tėvas paėmė nuo stalo peilį, prikišo jį jam prie kaklo ir sakė, ar nori gyvent. Supykęs, kad tėvas pradėjo jam grasint, atsistojo, kaire ranka sudavė tėvui per ranką, kurioje jis laikė peilį, ir jį išmušė. Tada tėvą parvertė ant žemės, sakė, kad apsiramintų. Iš namo išėjo motina, kuri tėvą nuvedė į kambarį. Jis liko lauke. Po kelių minučių tėvas per kitas duris išėjo iš namo, nuėjęs į garažą pasiėmė suvenyrinius durklą ir kardą, išėjęs iš garažo rėkė, kad jį papjaus. Išsigandęs paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad tėvas grasina jį papjauti. Kairės rankos riešą įsipjovė numušdamas peilį, tėvas jam riešo neįpjovė. Įpjovimas buvo nedidelis, kraujas nebėgo, jį pastebėjo ne iš karto, o tik tada, kai po įvykio atvyko į policiją rašyti pareiškimo. Tėvas nėra agresyvus, taip nutiko tik dėl to, kad buvo neblaivus. Šiuo metu tėvas alkoholio negeria. Nemano, kad jis turi priklausomybę alkoholiui, nes, kai nori, gali negerti. Tėvas jo atsiprašė, tai priėmė kaip neturtinės žalos atlyginimą, o turtinės žalos nepatyrė. Ieškinio nereiškia;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 16–21), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme, kur maždaug už 1 metro nuo gyvenamojo namo durų, į vakarų pusę, stovi suolas ir stalas. Ant stalo krašto yra peilis rudos spalvos kriaunomis, peilio ilgis 223 mm, geležtės ilgis 117 mm, geležtės plotis 19 mm, rankenoje yra dvi kniedės; šalia peilio yra lentelė, ant kurios supjaustyta dešra ir duona. Taip pat ant stalo yra trys žiebtuvėliai, plastikinis indelis su nuorūkom, plastikinis butelis, rankšluostis ir arbatos pakeliai;

- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 52-(177)-IS1-188 (b. l. 35–37), iš kurios matyti, kad tyrimui pateiktas į kardą panašus objektas yra pramoniniu būdu pagamintas suvenyrinis gaminys (kardo imitacija), pagamin­tas pagal japonų samurajų „katana“ tipo kardų pavyzdžius ir šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tyrimui pateiktas peilis yra pramoniniu būdu pagamintas suvenyrinis peilis (durklo imitacija), pagamintas pagal durklų pavyzdžius ir šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriski­ria­mas;

- apžiūros protokolu (b. l. 52–53), kuriuo apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, matyti, kad D. G. kviečia policiją, nurodo, kad tėvas nori jį papjaut;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo (b. l. 66), iš kurio matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu 2019 m. birželio 23 d. 21 val. 3 min. D. G. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, 21 val. 21 min. V. G. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas;

- liudytojos R. G. parodymais (b. l. 92–93, 97–98), iš kurių matyti, kad V. G. yra jos sutuoktinis, D. G. – sūnus. 2019 m. birželio 23 d. apie 19 val. jie sodybos kieme pradėjo vartoti alkoholį, ji prie jų nebuvo. Apie 20 val. 40 min., būdama kambaryje, kieme išgirdo triukšmą. Išėjusi į kiemą pamatė, kaip jos vyras eina link namo ir šaukia, kad papjausiu, tu čia negyvensi. Suprato, kad jis šaukia ant sūnaus D. Dėl ko jie susipyko, nežino. Paėmė vyrą už parankės ir nuvedė į kambarį. Jis pradėjo kumščiais daužyti ir spardyti sienas, šaukė, kad D. čia negyvens, jis jį užmuš, papjaus. Pasakė, kad eina į garažą, pasiims peilį ir papjaus D. Ji iš pradžių juo netikėjo. V. išėjo per kitas duris ir nuėjo į garažą. Išėjo iš jo rankose laikyda­mas peilius, panašius į kardą ir durklą, ir jais mojavo. Tuo metu ji su sūnumi buvo sodybos kieme. Pamatę ateinantį V. su peiliais, kuris šaukė, kad D. papjaus, išsigando ir bėgo link gatvės. Bėgdami skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį;

- informacija apie asmens duomenis (b. l. 145–146), iš kurios matyti, jog D. G. yra V. G. sūnus.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta. Kadangi kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusįjį, kuriam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašomais skirti draudimais, įpareigojimais, baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 167–169, 171).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis V. G. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojin­gumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (b. l. 148–149); galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 153–154); dirba (b. l. 155); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (b. l. 160), gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad visuomenėje elgiasi tinkamai, gerai sutaria su kaimynais, seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 164).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinanti aplinky­bė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalsta­mos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuo­jančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma artima minimaliai laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis grasino nužudyti savo artimąjį giminaitį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisė­jus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. bei uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdy­mo metu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. bei uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, V. G. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 m. birželio 24 d., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 (keturis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėji­mo.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti V. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavi­mo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžia­masis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irma Blekaitienė