- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- I-1064-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05250-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- E. D., K. K., E. K., L. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
- Kategorijos
- 1.16.5Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos
- 3.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. D., K. K., E. K. ir L. B. skundus atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas E. D. su 2013 m. spalio 14 d. skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos: nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę kategoriją; 0,06 proc. delspinigių nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Pareiškėja K. K. su 2013 m. lapkričio 27 d. skundu (b. l. 36-42), kurį patikslino (b. l. 47-53), kreipėsi į teismą (skundas teisme gautas 2013 m. lapkričio 29 d.), prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį buvo privalu mokėti, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt, bei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendime priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pareiškėjas E. K. su 2013 m. lapkričio 28 d. skundu (b. l. 93-96) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt, susidariusią tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį buvo privalu mokėti. Pareiškėjas L. B. su 2013 m. gruodžio 31 d. skundu (b. l. 129-132) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos nuo 2009 m. gegužės 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt, susidariusią tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį buvo privalu mokėti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimuose į pareiškėjų skundus (b. l. 9-14, 59‘-63, 73-77, 103-108, 139-144) prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad pareiškėjų reikalaujama priteisti darbo užmokesčio dalis neišmokėta ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė yra valstybinė įstaiga, kuri privalo vykdyti įstatymus ir poįstatyminius aktus, todėl skaičiuodama ir mokėdama pareiškėjams darbo užmokesčius, veikė teisėtai ir taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Mano, kad įstatymų leidėjui tenka prievolė spręsti dėl pareiškėjams priklausančios neišmokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo sąlygų, būdo, laikotarpio.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai K. K., E. K. ir L. B. pateikė pareiškimus dėl skundų atsisakymo (b. l. 179, 178, 180).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundų ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelė, b. l. 18-19). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimuose ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016.
Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo E. D. reikalavimo – 0,06 proc. delspinigių.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo E. D. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme gauti pareiškėjų K. K., E. K. ir L. B. pareiškimai „Dėl skundo atsisakymo“ (b. l. 179, 178, 180), kuriuose nurodoma, kad atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-1327/2014 (naujas Nr. A-668-602/2016) bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 str., pareiškėjai atsisako skundų šioje administracinėje byloje Nr. I-1064-815/2016.
Vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai atsisakė skundo šioje administracinėje byloje, o priežasčių, dėl kurių teismas neturėtų priimti pareiškėjų skundo atsisakymo, nėra, skundų administracinėje byloje Nr. I-1064-815/2016 atsisakymas priimamas, byla pagal pareiškėjų skundą nutraukiama, išaiškinant pareiškėjams, kad vadovaujantis ABTĮ 102 straipsnio 3 dalimi, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsnio 3 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priimti pareiškėjų K. K., E. K. ir L. B. skundų atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo atsisakymą ir administracinę bylą Nr. I-1064-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05250-2013-1) dalyje dėl pareiškėjų K. K., E. K. ir L. B. skundų nutraukti.
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.