Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. (Duomenys neskelbtini), mirus pareiškėjo mamai E. D., jos sutuoktinis L. D., priėmė palikimą po sutuoktinės mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti, nes liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės į notarą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes turtas buvo registruotas VĮ Registrų centre jo vardu, tai laikė, kad turtas jam liko asmeninės nuosavybės teisėmis. Dar mamai, E. D., būnant gyvai, pareiškėjas persikėlė gyventi į tėvų namus (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol, rūpinosi tėvu po mamos mirties, ir likusiu turtu.

4. (Duomenys neskelbtini) mirus tėvui, L. D., jis palikimą priėmė paduodamas pareiškimą notarui, tačiau tėvui nepriėmus palikimo po sutuoktinės mirties, paveldėjimo dokumentai nebuvo sutvarkyti, todėl reikia nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jo tėvas, L. D. priėmė palikimą po sutuoktinės, E. D. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti ir priėmęs visus jos asmeninius daiktus, pasilikdamas, gyventi bendrame turte iki savo mirties. Šio fakto nustatymas bus pagrindas gauti paveldėjimo teisės liudijimą po tėvo mirties į visą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Byloje nustatyta, kad santuoka tarp E. D. ir L. D. sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra E. D. ir L. D. sūnus. E. D. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis L. D. mirė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje E. D. ir L. D. buvo įgiję nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pagal statinio priėmimo naudotis aktą, žemės sklypas, esantis po namu, iki šiol nėra išpirktas iš valstybės. Po E. D. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po L. D. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjas R. D..

8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

9. Byloje nustatyta, kad apie palikėjos E. D. mirties (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą faktų nėra, be to, nėra duomenų apie galimą palikėjos E. D. palikimo perėjimą valstybei. Pareiškėjas, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad tėvas L. D. iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamos faktiškai jį valdyti, naudojosi kaip savu, liko gyventi tame pačiame name, prižiūrėjo gyvenamąjį namą, mokėjo mokesčius ir pan. Kaip nurodo pareiškėjas, tėvas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes turtas buvo registruotas VĮ Registrų centre jo vardu, tai laikė, kad turtas jam liko asmeninės nuosavybės teisėmis, t. y. į notarą nesikreipė dėl nežinojimo. E. D. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą ir kokiomis dalimis pareiškėja paveldėjo praktiškai pradėjusi jį valdyti, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.

11. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad L. D. savo sutuoktinės E. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.