- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-281-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00674-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. S., D. B.
- Ieškovas
- A. M., E. M.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. S. ir D. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4598-829/2021, pagal ieškovių A. M. ir E. M. ieškinį atsakovėms A. S. ir D. B., trečiajam asmeniu R. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės A. M. ir E. M. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo:
1.1. atnaujinti joms terminą palikimui, atsiradusiam po prosenelės A. P. mirties (duomenys neskelbtini), priimti;
1.2. pripažinti negaliojančiu Jurbarko rajono notarų biuro notarės R. P. 2010 m. sausio 15 d. A. S. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RP-193;
1.3. pripažinti negaliojančiu Jurbarko rajono notarų biuro notarės R. P. 2010 m. sausio 15 d. D. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RP-195;
1.4. atsakovėms prašant taikyti ieškinio senatį ir teismui manant, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, jo praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir ieškinio senaties terminą atnaujinti.
2. Ieškovės taip pat pateikė teismui pakartotinį prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki įsiteisės procesinis sprendimas kitoje civilinėje byloje Nr. A2-5515-876/2021 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 ( CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi prašymą tenkino ir civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų civilinėje byloje Nr. A2-5515-876/2021 priimtas procesinis sprendimas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovės E. M. ir A. M. yra A. M. dukros, kuris yra G. M. (mirusios (duomenys neskelbtini)) sūnus ir turto palikėjos A. P. (mirusios (duomenys neskelbtini)) anūkas. Civilinėje byloje Nr. A2-5515-876/2021 ieškovės E. M. ir A. M. prašo atnaujinti joms terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 ir šią bylą atnaujinti dviem pagrindais – dėl neįtrauktų į procesą asmenų ir padarytos teisės taikymo klaidos. Civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 buvo nagrinėjamas palikėjos A. P. sūnaus J. P. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuris buvo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, o šį terminą jam atnaujinus, jis priėmė savo motinos palikimą. Ieškovių nuomone, jų įstatyminiai atstovai turėjo būti informuoti apie šį teisminį procesą ir įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis. Bylą išnagrinėjęs teismas iš esmės netyrė jokių reikšmingų termino praleidimo aplinkybių, o nuo J. P. priklausančias aplinkybes nepagrįstai vertino kaip svarbias, todėl padarė teisės taikymo klaidą.
5. Nagrinėjamojoje byloje ieškovės prašo atnaujinti joms terminą palikimui priimti, atsiradusiam po prosenelės A. P. mirties. Šį reikalavimą ieškovės grindžia tuo, kad palikimo atsiradimo momentu jos buvo nepilnametės, savarankiškai savo teisėmis disponuoti negalėjo, o jų interesais įstatyminiai atstovai palikimo priėmimo veiksmų neatliko. Todėl, ieškovių teigimu, pirmos eilės įpėdinis J. P. palikimą priėmė nesąžiningai ir nepagrįstai, kas turėtų būti nustatinėjama civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008, kurioje procesą jos prašo atnaujinti. Tuo pagrindu ieškovės prašo pripažinti negaliojančiais ir atsakovėms išduotus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sutiko su ieškovių atstovo pozicija, kad minėtų aplinkybių teismas negali nustatyti šioje byloje, kadangi jos bus nustatinėjamos prašomoje atnaujinti byloje, todėl sprendė, kad egzistuoja privalomas bylos stabdymo pagrindas, numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovės A. S. ir D. B. (toliau – apeliantės) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį ir ieškovių prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Civilinė byla Nr. A2-5515-876/2021 dėl proceso atnaujinimo pačių ieškovių prašymu yra sustabdyta dėl dar kitos civilinės bylos, kurioje atsakovės net nedalyvauja, be to, minėta civilinė byla sustabdyta neišsprendus klausimo (prašymo) dėl proceso atnaujinimo. Procesas toje byloje net nėra atnaujintas, o proceso atnaujinimo institutas tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje yra laikomas itin išimtine įsiteisėjusių teismo sprendimų kontrolės forma, taip pat egzistuoja ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, liudijančios apie ieškovių civilinėje byloje Nr. A2-5515-876/2021 pareikšto reikalavimo perspektyvas, t. y. kad preliminariu vertinimu procesas net negalės būti atnaujintas.
6.2. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp šių civilinių bylų egzistuoja priešingas ryšys. Tik išnagrinėjus šią civilinę bylą bei joje ieškovių pareikštus reikalavimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo taps aišku, ar ieškovės apskritai turi teisę kreiptis dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 atnaujinimo. Tai reiškia, kad ryšys tarp šios civilinės bylos ir kitos civilinės bylos Nr. A2-5515-876/2021 yra priešingas ir kad pirmiausia turi būti nagrinėjama būtent ši civilinė byla.
6.3. Jei šioje byloje ieškovių ieškinys teismo bus atmestas, ieškovės bus negrįžtamai praradusios teisę į dalį A. P. palikimo. Tokiu atveju civilinėje byloje Nr. A2-5515-876/2021 jos net neturės reikalavimo teisės ir teisinio suinteresuotumo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės A. M. ir E. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog tai, ar pirmosios eilės įpėdinis J. P. palikimą priėmė nesąžiningai ir nepagrįstai turėtų būti nustatinėjama civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008. Teismas taip pat konstatavo, kad būtent tuo pagrindu ieškovės prašo pripažinti negaliojančiais ir atsakovėms išduotus paveldėjimo teisės liudijimus. Todėl šios aplinkybės leido nutartį priėmusiam teismui spręsti, kad egzistuoja privalomas bylos stabdymo pagrindas.
7.2. Atsakovės yra įtrauktos į bylą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008. Nutartis dėl civilinės bylos Nr. A2-5515-876/2021 sustabdymo iki bus išspręstas klausimas dėl ieškovių tėvo paskelbimo mirusiu kitoje civilinėje byloje nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo.
7.3. Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 ir teismui atsisakius J. P. atnaujinti terminą po A. P. mirties atsiradusiam palikimui priimti, jokio ginčo dėl minimų paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo nekiltų, nes ginčijamais paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimais atsakovės paveldėjo ne J. P., bet jo motinai A. P. priklausiusį turtą.
7.4. Ieškovių tėvas A. M. turėjo būti įtrauktas į civilinę bylą Nr. 2-196-523/2008 kaip asmuo, galintis paveldėti A. P. turtą atstovavimo teise kartu su pirmos eilės paveldėtojais, nes jo motina, t. y. J. P. sesuo G. M., mirė ankščiau nei A. P.. Taigi, kol A. M. nėra paskelbtas mirusiu, ieškovės negali priimti jo palikimo ir būti jo teisių perėmėjomis civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008. Priėmusios palikimą po savo tėvo A. M. paskelbimo mirusiu (mirties) pareiškėjos galės pretenduoti į A. P. turėtą turtą ne tik kaip savarankiškos trečios eilės įpėdinės, bet ir kaip pirmos eilės įpėdinio paveldint atstovavimo teise teisių perėmėjos. Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia skundo argumentus dėl ieškovių teisinio suinteresuotumo nebuvimo ir negalėjimo paveldėti A. P. turėtą turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.) ir tokių pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, sustabdytas šios bylos nagrinėjimas iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas kitoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013). CPK 162³ – 167 straipsniuose yra reglamentuojama bylos sustabdymo tvarka ir sąlygos. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima išnagrinėti, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisinis pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal šį punktą yra tik tada, jei tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovių prosenelė A. P., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus – dukrą G. M. (P.) ir sūnų J. P..
12. Ieškovių senelė G. M., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo du sūnus – ieškovių tėvą A. M., kuris nuo 2007 m. yra dingęs be žinios, ir V. M., kuris yra miręs.
13. A. P. testamento nebuvo sudariusi. Jos mirties dieną ieškovės buvo nepilnametės – E. M. buvo 10 metų, A. M. – 8 metai.
14. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008, vienam iš palikėjos vaikų – J. P. atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po jo motinos A. P. mirties, priimti. Ieškovės į minėtos bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis nebuvo įtrauktos.
15. Minėto teismo sprendimo pagrindu po A. P. mirties palikimą 2008 m. kovo 4 d. priėmė jos sūnus J. P., tačiau jam paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, kadangi (duomenys neskelbtini) jis mirė.
16. Paveldėjimo teisės liudijimai 2010 m. sausio 15 d. išduoti J. P. teisių perėmėjoms – atsakovėms A. S. ir D. B., kurios yra palikėjo J. P. pusseserės.
17. Ieškovės nurodo, kad susipažinus su civilinės bylos Nr. 2-196-523/2008 medžiaga paaiškėjo, jog apie šios bylos iškėlimo faktą ieškovės ir jų įstatyminė atstovė R. M. informuotos nebuvo, byloje nedalyvavo ir dėl joje spręstų klausimų pasisakyti negalėjo. Jos taip pat nebuvo informuotos apie paveldėjimo bylą. Be to, J. P. 2008 m. kovo 4 d., pateikdamas pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, nurodė, kad „daugiau įpėdinių nėra“. Ieškovių vertinimu, įsiteisėjusi nutartis, kuria pirmesnės eilės įpėdiniui buvo visiškai nepagrįstai atnaujintas terminas palikimui priimti, užkerta joms galimybę realizuoti savo, kaip įstatyminių įpėdinių, teisę paveldėti prosenelės turtą, nes prosenelės palikimą paveldėjo iš esmės pašaliniai asmenys.
18. Todėl ieškovės 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamos atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 (užvesta civilinė byla Nr. A2-5515-876/2021, dabartinis bylos Nr. A2-160-443/2022) ir įtraukti jas į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis.
19. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinę bylą Nr. A2-5515-876/2021 sustabdė iki įsiteisės procesinis sprendimas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-5567-523/2021 dėl fizinio asmens A. M. pripažinimo mirusiu. Teismas pažymėjo, kad nors J. P., pateikdamas pareiškimą notarui, nurodė, jog daugiau įpėdinių nėra, tačiau pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad A. P. turėjo dukrą G. M., kuri palikėjos mirties dieną buvo mirusi, todėl jos sūnus A. M. įgijo teisę paveldėti atstovavimo teise remiantis CK 5.12 straipsnio nuostatomis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Tai reiškia, kad E. ir A. M. galėtų reikšti reikalavimus dėl paveldėjimo atstovavimo teise, jei būtų duomenų apie jų tėvo A. M. mirtį. Teismas taip pat nurodė, kad A. ir E. M. tėvo A. M. mirties faktas nėra nustatytas. Todėl tik nustačius A. M. mirties faktą, teismas galėtų spręsti dėl pareiškėjų subjektinės teisės reikšti reikalavimus dėl A. P. turto paveldėjimo.
20. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. yra iškelta civilinė byla Nr. e2YT-164-523/2022 (buvęs Nr. e2YT-5567-523/2021) pagal pareiškėjų E. M. ir A. M. pareiškimą dėl A. M. paskelbimo mirusiu. Pareiškime nurodyta, jog apie pareiškėjų tėvo A. M. buvimo vietą jo gyvenamojoje vietoje jokių žinių nėra nuo 2007 metų pradžios. Teismo posėdis šioje byloje paskirtas 2022 m. vasario 21 d. 9.30 val.
21. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovės yra palikėjos A. P. trečios eilės įpėdinės ir siekia priimti palikimą, prašydamos atnaujinti joms terminas palikimui priimti. Teismui šioje byloje nusprendus tenkinti ieškinį, ieškovės, kaip trečios eilės įpėdinės, įgis subjektinę teisę priimti palikimą po jų prosenelės mirties.
22. Civilinėje byloje Nr. A2-160-443/2022, kurioje prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-196-523/2008, ieškovės nurodo, kad pirmos eilės įpėdinis J. P. palikimą priėmė nesąžiningai ir nepagrįstai, nes neinformavo teismo ir notaro apie galimus kitus įpėdinius, kad byla buvo išnagrinėta neįtraukus į ją ieškovių kaip suinteresuotų asmenų. Pažymėtina, kad nei palikimo atsiradimo metu galiojusiame 1964 m. CK, nei šiuo metu galiojančioje CK 5 knygoje nenustatyta pareiga įpėdiniui, kai atsiranda palikimas, nurodyti teismui ar notarui visus kitus galimus įpėdinius, nes palikimą priimti įpėdinis turi teisę, bet ne pareigą.
23. CK 5.12 straipsnyje nustatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinė byla Nr. A2-160-443/2022 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008, kurioje J. P. buvo atnaujintas terminas palikimui priimti po jo motinos A. P. mirties, yra sustabdyta, teismui konstatavus, jog tik nustačius A. M. mirties faktą, teismas galėtų spręsti dėl pareiškėjų A. M. ir E. M. subjektinės teisės reikšti reikalavimus dėl A. P. turto paveldėjimo. Tai reiškia, kad minėtoje byloje dėl proceso atnaujinimo pareiškėjoms subjektinė teisė reikšti reikalavimus dėl palikimo priėmimo į prosenelės turtą vadovaujantis CK 5.12 straipsnio pagrindu atsirastų tik tuo atveju, jeigu civilinėje byloje Nr. e2YT-164-523/2022 ieškovių tėvas A. M. būtų paskelbtas mirusiu.
25. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. CPK 163 straipsnio 3 punkto, t. y. privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo, pagrindu nagrinėjama byla sustabdoma ne tada, kai yra prielaidos manyti, kad kyla kitas teisinis ginčas, o tada, kai kita civilinė byla jau iškelta, o sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje. Pagrindas konstatuoti, kad išnagrinėti civilinės bylos negalima tol, kol bus išnagrinėta kita byla, yra tada, jeigu tam tikri faktai, kurie reikalingi nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti, yra nustatinėjami kitoje byloje ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali šių faktų nustatyti. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. apžvalga dėl privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo (CPK 163 straipsnis), Teismų praktika Nr. 32).
26. Minėta, kad pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ieškovės grindžia argumentais, jog teismas nepagrįstai atnaujino J. P., kaip pirmos eilės įpėdiniui, terminą palikimui priimti po A. P. mirties, nes į minėtos bylos procesą suinteresuotais asmenimis nebuvo įtrauktas ieškovių tėvas ir jo brolis V. M.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 19, 24 punktuose jau nurodė, jog E. ir A. M. galėtų reikšti reikalavimus dėl paveldėjimo atstovavimo teise, jei būtų duomenų apie jų tėvo A. M. mirtį, ir tik tuomet joms atsirastų subjektinė teisė reikšti reikalavimus dėl palikimo priėmimo į prosenelės turtą vadovaujantis CK 5.12 straipsnio pagrindu. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės prašo atnaujinti terminą palikimui po prosenelės mirties priimti vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Tai reiškia, kad abejose bylose reikalavimai dėl termino atnaujinimo palikimui priimti yra grindžiami skirtingais įstatyme įtvirtintais pagrindais, todėl abi civilinės bylos tarpusavyje nėra susijusios ir byloje dėl proceso atnaujinimo nustatytos aplinkybės neturės jokios reikšmės nagrinėjamai bylai.
27. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje Nr. A2-160-443/2022 nenustatytas tiesioginis prejudicinis ryšys, todėl nėra teisinio pagrindo šios nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymui. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias privalomus bylos sustabdymo pagrindus, todėl skundžiama 2021 m. gruodžio 14 d. teismo nutartis panaikinama ir ieškovių prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.