- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-10
- Bylos Nr.
- 2-2288/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. (A. B. ) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl sprendimų/reikalavimų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti atsakovo UAB „Vilniaus energija“ sprendimus/reikalavimus – sąskaitas Nr. G305/158853, Nr. G306/159057, Nr. G307/159255 – mokėti pagal Vandens suvartojimo normą RSN 26-90, o ne pagal vartotojo bute įrengtą ir jam nuosavybės teise priklausantį skaitiklį, taip pat sprendimą šią normą taikyti iki ieškovas neįsirengs savo bute atsakovo skaitiklio, neteisėtais bei įpareigoti jį perskaičiuoti suvartotą karšto vandens kiekį pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis. Taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašant ištirti, ar Šilumos tiekėjo ir vartojimo taisyklių 182 ir 183 punktų nuostatos, įpareigojančios vartotoją jam priklausantį karšto vandens skaitiklį parduoti (perduoti) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn, o to nepadarius, – įpareigoti karšto vandens tiekėją vartotojo bute šalia buto savininko skaitiklio įrengti tiekėjui priklausantį, neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsniui bei Civilinio kodekso 6.188 straipsniui ir 6.384 straipsnio 4 daliai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas minėto ieškinio priėmimo klausimą, 2013-08-29 nutartimi šį atsisakė priimti. Teismas, įvertinęs, kad pateiktas ieškinys pagal ieškinio dalyką (ginčo pobūdį) nepriskirtinas prie ieškinių, kuriuos, remiantis CPK 27 ir 28 straipsniais bei kitais galiojančiais įstatymais, kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, sprendė, jog šis neteismingas Vilniaus apygardos teismui. Kartu ieškovui išaiškino, kad jis su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą (CPK 137 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas, nesutikdamas su minėta nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo ją panaikinti ir ieškinį priimti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, nes pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnį, vartotojų ginčai teismingi šiam teismui.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą byloje nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.
Kaip žinia, rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae), be kita ko, reiškia tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama apylinkių bei apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 str.).
Kaip nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo pareikštas ieškinys yra teismingas apylinkės teismui, o ne apygardos teismui, todėl atsisakė šį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (CPK 27 ir 28 str.).
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį minėtu pagrindu (CPK 185 str.). Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai bei sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui (Energetikos įstatymo 34 str. 15 ir 16 d.). Todėl teisingai apeliantas nurodo, kad pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnį, ginčai, kylantys iš vartojimo teisinių santykių, teismingi Vilniaus apygardos teismui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio ir Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog ieškovo keliamam ginčui yra privaloma išankstinė skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu, visų pirma, privalėjo su skundu kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją, o nesutikdamas su šios sprendimu – su ieškiniu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą (Energetikos įstatymo 34 str. 2 d., 15–16 d.; Šilumos ūkio įstatymo 21 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė ir aiškino procesinės bei materialinės teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, kad ieškinį atsisakytina priimti tuo pagrindu, kad ieškovas į teismą kreipėsi nesilaikydamas įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 320 str., 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 4 p.). Kaip minėta, ieškovas iš pradžių turėtų kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją, o nesutikdamas su šios sprendimu – su ieškiniu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą (Energetikos įstatymo 34 str. 2 d., 15–16 d.; Šilumos ūkio įstatymo 21 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nurodant – ieškinį atsisakyti priimti, nes nesilaikyta įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.