Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ skundu prašo panaikinti: 1) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos 2021-09-21 privalomąjį nurodymą Nr. (15.3)-PN-584; ir 2) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-10-15 sprendimą Nr. (3.0)-AD5-20156 „Sprendimas dėl 2021-09-21 privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-584“.

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad Inspekcija atliko Pareiškėjo eksploatuojamos (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės (toliau tekste – (duomenys neskelbtini) HE) planinį patikrinimą (toliau tekste - Patikrinimas). Atlikus Patikrinimą, buvo surašytas 2021-09-21 Patikrinimo aktas Nr. (15.3)-PA-5019 (toliau tekste - Patikrinimo aktas). Dar iki atlikto Patikrinimo 2020-07-01 raštu Nr. 02/20-07-01 Lietuvos hidroenergetikų asociacija pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai ir Departamentui nuorodą – http://hidro.lt/duomenys/ ir informavo, kad hidroelektrinių savininkai, Lietuvos hidroenergetikų asociacijos nariai, tvenkinių vandens lygių duomenis nuo 2020-06-01 viešai pateikia Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje http://hidro.lt (toliau tekste – Raštas).

Vadovaujantis Patikrinimo akto išvadomis 2021-09-21 Inspekcija surašė bei pateikė Bendrovei Nurodymą: „Pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodą į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių LAND 2-95) patvirtinimo pakeitimo“ (toliau tekste – Įsakymas Nr. D179) 3.5. p. (tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys realiu laiku turi būti pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failu formatu ir būtų viešai prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/, kaip tai nustatyta Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje, vadovaujantis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) 42.1 papunktyje (Įsakymu Nr. D1-179 buvo pakeistos Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės (LAND 2-95), toliau tekste vadinamos - Tipinėmis taisyklėmis)“.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Nurodymu, kreipėsi į Departamentą su skundu dėl minėto Inspekcijos Nurodymo panaikinimo. Departamentas Sprendimu Pareiškėjo skundo netenkino ir Inspekcijos Nurodymą paliko nepakeistą. Departamento Sprendimas iš esmės paremtas šiais argumentais: 1) Raštu pateikta nuoroda nesudaro pagrindo teigti, kad Nurodymas yra įvykdytas, kadangi Aplinkos apsaugos agentūrai pateikta nuoroda į vandens lygių duomenis, pagal kurią pasiekiama tik viena vandens lygio reikšmė realiu laiku (prisijungimo metu), o kiti vandens lygių duomenys, nurodyti Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunktyje (matuojami kas valandą ir viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu, prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus), pasiekiami tik sumokėjus nustatyto dydžio mokestį; 2) atsižvelgiant į žodžio „viešas“ reikšmes, minėtos internetinės svetainės duomenys, kai vandens lygių istorijos duomenys gali būti prieinami tik sumokėjus atitinkamą mokestį ar pareigūnams jungiantis su vartotojo vardu ir slaptažodžiu (t. y. yra prieinami tik ribotam ratui subjektų), yra viešai neprieinami (neskelbiami), todėl Raštu teiktos nuorodos į internetinę svetainę neatitinka Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunkčio ir 42¹ punkto reikalavimų; 3) Nurodyme nurodytos faktinės aplinkybės, teisės normos, kurių pagrindu jis duotas, todėl nesutiktina su skundo argumentu, jog Nurodymas neatitinka AAVKĮ 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų; 4) sutiktina su tuo, kad Pareiškėjui nebuvo išsiųstas Klausimynas, kurį jo atstovas pasirašė ir nurodė nesutikimo motyvus dėl pareigūno Klausimyne nurodytų pastabų, kartu su Patikrinimo aktu, tačiau Inspekcijoje yra Pareiškėjo pasirašytas Klausimynas su pastabomis. Jis tik per klaidą nebuvo pridėtas prie Patikrinimo akto ir išsiųstas Pareiškėjui. Pareigūnui surašiusiam Patikrinimo aktą ir davusiam Nurodymą apie Pareiškėjo nurodytas Klausimyne pastabas buvo žinoma, kadangi Pareiškėjas pateikė jam jas el. paštu.

Pareiškėjo vertinimu, priimant Sprendimą bei Nurodymą buvo netinkamai įvertinta Raštu pateikta informacija, buvo pažeisti pamatiniai viešojo administravimo ir teisinės valstybės principai, Pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, netinkamai interpretuotos Tipinių taisyklių priedo 42.1. ir 42¹ p. nuostatos, dėl ko Sprendimas bei Nurodymas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.

Nurodymas yra neteisėtas, kadangi buvo surašytas neteisėto ir neobjektyvaus Patikrinimo akto pagrindu. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. AD1-378 „Dėl ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklės (toliau tekste – Patikrinimų taisyklės) reglamentuoja patikrinimų tvarką ir įpareigoja užpildyti kontrolinį klausimyną. Kaip matyti iš Patikrinimo akto, Patikrinime dalyvavo Pareiškėjo gamybos vadovas D. M. ir pareigūnui pildant Klausimyną pateikė paaiškinimus dėl Klausimyno klausimų įvertinimo, prašydamas juos įrašyti į Klausimyną ir pridėti prie Patikrinimo medžiagos. Pareiškėjo atstovo pastabos į Klausimyną buvo įrašytos, Klausimyną Pareiškėjo atstovas pasirašė, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, toks Klausimynas su Pareiškėjo atstovo pastabomis prie Patikrinimo akto nebuvo pridėtas. Tai patvirtino ir pats Departamentas skundžiamame Sprendime. 2021-09-21 el. paštu Pareiškėjui buvo pateiktas visiškai kitas (suklastotas) Klausimynas be Pareiškėjo atstovo pastabų ir Pareiškėjo atstovo nepasirašytas. Taigi, nors atliekant Patikrinimą Pareiškėjo atstovas dalyvavo, tačiau prie Patikrinimo akto pridėto Klausimyno Pareiškėjo atstovas nepasirašė, dėl ko Pareiškėjui nebuvo užtikrintos aukščiau paminėtos Patikrinimų taisyklėse įtvirtintos teisės, t. y. nebuvo suteikta teisė teikti nuomonę, pastabas, paaiškinimus dėl atliekamo Patikrinimo ir Patikrinimo akte nurodytos informacijos, nebuvo užtikrinta teisė į objektyvų Patikrinimą, o pareigūnas S. N. nesilaikė LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 str. 5 p. bei Patikrinimų taisyklėse numatytų pareigų ir procedūrų bei viršijo suteiktus jam įgaliojimus. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad pareigūno, surašiusio Patikrinimo aktą, veiksmai buvo tyčiniai, padaryti tikslu eliminuoti iš Patikrinimo akto išvadų bet kokias Pareiškėjo atstovo pastabas. Šioje situacijoje Departamentas pripažino, kad buvo padarytas pažeidimas. Ir nors skundžiamame Sprendime Departamentas teigia, kad „Pareigūnui surašiusiam Patikrinimo aktą ir davusiam Privalomąjį nurodymą apie Pareiškėjos nurodytas Klausimyne pastabas buvo žinoma, kadangi Pareiškėja pateikė jam jas el. paštu“ bei, kad „Departamento Marijampolės AAI yra Pareiškėjos pasirašytas Klausimynas su pastabomis“, tačiau žemiau nurodomų faktinių aplinkybių seka leidžia daryti išvadą, kad duodant Nurodymą į Pareiškėjo pastabas nebuvo atsižvelgta ir jos apskritai nebuvo įvertintos: 1. Pareiškėjo atstovas pastabas Inspekcijai pateikė el. laišku, siųstu pareigūnui jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2021-09-21 22:11 val., t. y. jau po pareigūno darbo valandų, vadinasi, jau esant surašytam 2021-09-21 Privalomajam nurodymui Nr. (15.3)-PN-584; 2. Departamentas 2021-11-03 savo atsakyme į Pareiškėjo skundą nurodė: „Gavus Skundą, šis Klausimynas, buvęs S. N. žinioje, pridėtas prie Patikrinimo akto“. Pareiškėjo skundas Departamente gautas 2021-10-05, vadinasi, Klausimynas su Pareiškėjo atstovo pastabomis buvo pridėtas tik po 2021-10-05, t. y. jau esant surašytam 2021-09-21 Privalomajam nurodymui Nr. (15.3)-PN-584. Taigi, skundžiamas Nurodymas buvo surašytas būtent neteisėto Patikrinimo akto, kurį surašant buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, lėmę ginčijamuose Nurodyme ir Sprendime užfiksuotų duomenų neteisingumą bei nepagrįstumą, pagrindu. Be to, patikrinimą įforminančio dokumento antrasis egzempliorius išsiunčiamas registruotu laišku tik tada, kai patikrinimą įforminantis dokumentas surašomas ne tikrinamo fizinio asmens ar juridinio asmens veiklos vietoje, kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti surašyto patikrinimą įforminančio dokumento arba kai šie asmenys atsisako jį pasirašyti. Nagrinėjamu atveju pareigūnas Pareiškėjo atstovui dalyvaujant Patikrinime patikrinimą įforminančio dokumento antrojo egzemplioriaus pasirašytinai Pareiškėjo atstovui neįteikė ir informacijos apie Pareiškėjo atstovo atsisakymą jį pasirašyti į patikrinimą įforminantį dokumentą neįrašė. Taigi, skundžiamas Nurodymas neatitinka privalomajam nurodymui bei administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, kadangi atliekant Patikrinimą buvo padaryti procedūriniai Pareiškėjo veiklos patikrinimo pažeidimai (ir šiuos pažeidimus nustatė pats Departamentas) ir jie yra esminiai, lėmę Nurodyme užfiksuotų duomenų neteisingumą bei nepagrįstumą.

Nurodymas Inspekcijos buvo duotas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 9 p. pagrindu bei remiantis Patikrinimo akto išvadomis, kad Pareiškėjas nepateikė Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodos į eksploatuojamos (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės vandens lygių matavimų duomenis, kaip tai numatyta Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunktyje. Skundžiamame Departamento Sprendime Departamentas teigia, kad kadangi Aplinkos apsaugos agentūrai pateikta nuoroda į vandens lygių duomenis, pagal kurią prieinama tik prie vienos vandens lygio reikšmės realiu laiku (prisijungimo metu), o kiti vandens lygių duomenys, nurodyti Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunktyje (matuojami kas valandą ir viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu, prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienerius metus), prieinami tik sumokėjus nustatyto dydžio mokestį, nuorodos – http://hidro.lt/duomenys/ pateikimas nesudaro pagrindo teigti, kad Nurodymas yra įvykdytas.

Nurodymas yra naikintinas dėl to, kad jam duoti nebuvo LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 9 p. įtvirtinto pagrindo, atitinkamai nesutiktina ir su Departamento skundžiamame Sprendime dėstomais argumentais, kadangi: pirma, Pareiškėjas apskritai nėra padaręs Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimų pažeidimų, Patikrinimo akte nėra jokių įrodymų, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas. Antra, Pareiškėjas Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. ir 42¹ p. reikalavimus yra įvykdęs ir vykdo esamuoju momentu (t. y. realiu laiku viešai teikia (saugo) vandens lygių duomenis). Šiuo atveju Departamentas netinkamai traktuoja Nurodymo bei Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. ir 42¹ p. nurodytų pareigų įvykdymo apimtį. Tipinių taisyklių priedo 42.1. punkto reikalavimas turi būti analizuojamas bei aiškinamas dviem aspektais, t. y. ne tik turi būti aiškinama sąvokos „viešas pateikimas“ reikšmė, bet turi būti aiškinama sąvoka „viešas pateikimas“ Tipinių taisyklių priedo 42.1. punkte pateikiamų kitų sąvokų kontekste. Įsakymo Nr. D1-179 3.5. p. reglamentuota: „pirmą kartą HE Savininkai iki 2020 m. birželio 1 d. pateikia ar patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje“. Tipinių taisyklių priedo 42 ir 42.1. p. reglamentuota, kad jei prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta HE, jos savininkai privalo užtikrinti, kad: „vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. Šie duomenys pateikiami pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą“. Tipinių taisyklių priedo 42¹ p., reglamentuota: „HE Savininkai pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje“. Taigi, remiantis pastarosiomis trimis teisės aktų nuostatomis, hidroelektrinės savininkas privalo užtikrinti tris sąlygas: i) jog vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; ii) Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus (čia nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai); iii) Aplinkos apsaugos agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, pirmą kartą tai turi būti padaryta iki 2020-06-01. Nors Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. nuostata įpareigoja HE savininkus pateikti ir (ar) patikslinti nuorodas tik į viešai skelbiamus vandens lygių duomenis (t. y. iii) sąlyga), tačiau Inspekcija nepagrįstai šią nuostatą apjungia su Tipinių taisyklių priedo 42.1. punkto nuostatos dalimi (t. y. ii) sąlyga), įpareigojančia HE savininkus saugoti duomenis ne trumpiau kaip vienus metus ir nepagrįstai išplečia jos apimtį, reikalaudama ir ne trumpiau kaip vienus metus saugomus/prieinamus duomenis saugoti/būti prieinamus viešai. Svarbu akcentuoti, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtinta, kad „viešai“ turi būti pateikiami (saugomi) matavimo duomenys tik realiu laiku, tačiau sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai, nėra įtvirtinta. Taigi, atitinkamai, informacijos (duomenų) prieinamumas (saugojimas) ne trumpiau kaip vienus metus negali būti prilyginamas informacijos (duomenų) prieinamumui (saugojimui) ne trumpiau kaip vienus metus „neatlygintinai“ ar informacijos (duomenų) prieinamumui (saugojimui) ne trumpiau kaip vienus metus „viešai“. Pažymėtina ir tai, kad Tipinių taisyklių priedo 421 p. įtvirtintas reikalavimas pateikti ir (ar) patikslinti nuorodas į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Taigi, kadangi Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. įtvirtina tris skirtingas sąvokas, darytina išvada, kad tiek logine, tiek gramatine prasme Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. sąvoka „viešai skelbiami“ galėtų būti siejama su Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtinta sąvoka „realiu laiku viešai pateikiami (saugomi)“, kadangi, kaip buvo minėta, Tipinės taisyklės reikalavimą „viešai“ pateikti (saugoti) nustato tik realiu laiku fiksuojamiems duomenims, bet ne trumpiau kaip vienus metus prieinamiems (saugomiems) duomenims. Pareiškėjas yra įvykdęs visas tris aukščiau minėtas sąlygas ir apie tai yra informavęs Atsakovą. Vandens lygių (duomenys neskelbtini) HE tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/). Šie duomenys pateikiami pagal Tipinių taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Aplinkos apsaugos agentūrai nuoroda į viešai skelbiamus vandens lygių duomenis yra pateikta. Duomenys yra prieinami (saugomi) internete. Kadangi Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimus Pareiškėjas yra įvykdęs, Atsakovui neegzistavo Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 9 p. įtvirtintas teisinis pagrindas apskritai duoti Nurodymą.

Pareiškėjas duomenis interneto svetainėje www.hidro.lt nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/ skelbia realiu laiku viešai ir šie duomenys yra pasiekiami neatlygintinai (tą patvirtina ir pats Atsakovas skundžiamame Sprendime, nurodydamas, kad „Aplinkos apsaugos agentūrai pateikta nuoroda į vandens lygių duomenis, pagal kurią pasiekiama tik viena vandens lygio reikšmė realiu laiku (prisijungimo metu)“, t. y. realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą pamatuoti ir registruoti vandens lygių tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe duomenys, kaip tai numato Tipinių taisyklių 42.1. punktas.

Nei Įsakymo Nr. D1-179 3.5. p. nuostata, nei Tipinių taisyklių 42.1. p. ar 42¹ p. nuostata nenumato HE savininkui privalomos sąlygos užtikrinti, kad tvenkinio vandens lygių duomenys realiu laiku viešai būtų prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/. Interneto svetainę http://vanduo.gamta.lt/ administruoja Aplinkos apsaugos agentūra, dėl ko Pareiškėjas negali užtikrinti, kad jo pateikiama informacija minėtoje interneto svetainėje būtų tinkamai skelbiama ar saugoma. Tai priklauso tik nuo Aplinkos apsaugos agentūros. Taip pat ir prieigą prie minėtos interneto svetainės bei vandens lygio duomenų teikimo atlygintinumą tretiesiems asmenims lemia būtent Aplinkos apsaugos agentūros, o ne Pareiškėjo sprendimai. Dėl šių priežasčių minėtas Tipinių taisyklių priedo 42¹ punkto reikalavimas ir suformuluotas taip, kad HE savininkai pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Pati formuluotė, kad duomenys skelbiami vienoje vietoje, o kitam subjektui tik perduodama nuoroda į ten, kur jie skelbiami, yra akivaizdi iš Tipinių taisyklių nuostatos gramatinės ir loginės formuluotės. Kai HE savininkas yra privatus juridinis asmuo, o Tipinės taisyklės reikalauja teikti nuorodas į HE interneto svetaines, akivaizdu, kad tai nėra reikalavimas duomenis laikyti valstybės įstaigos sukurtoje ar administruojamoje interneto svetainėje. Vadovaujantis Tipinių taisyklių 42² punktu, Aplinkos apsaugos agentūra interneto svetainėje skelbia HE internetinės svetainės nuorodas, kuriose skelbiami vandens lygių duomenys, atitinkamai, darytina išvada, kad agentūra, turėdama informaciją apie (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandens lygius, galimai sąmoningai (vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos rašte „Dėl išaiškinimo“ išdėstyta pozicija ) neskelbia agentūros interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) HE internetinės svetainės nuorodos, tuo pažeisdama Tipinių taisyklių nuostatas.

Patikrinimo akte surašytos neobjektyvios ir neteisėtos išvados, kad “viešai vandens lygių svyravimų duomenys nėra prieinami” ir “vandens lygių svyravimų tvenkinyje ir žemutiniame bjefe duomenys viešai nepateikiami”. Tokias išvadas paneigia interneto svetainėje http://hidro.lt/duomenys/ esanti informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio vandens lygių duomenys, matuojami kas valandą, yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje ir jie yra pasiekiami neatlygintinai ir neprisijungus visiems to norintiems (https://hidro.lt/duomenys/).

Apibendrinant pabrėžtina, kad Inspekcija neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti Pareiškėją užtikrinti reikalavimų, kurie nėra įtvirtinti teisės aktuose, vykdymą. Akivaizdu, kad Atsakovo Sprendimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais, kurie nėra niekaip susiję su taikytinų teisės aktų reikalavimų vykdymu. Atitinkamai, Patikrinimo akte nurodyti pažeidimai, t. y., kad „viešai vandens lygių svyravimų duomenys nėra prieinami“ ir “vandens lygių svyravimų tvenkinyje ir žemutiniame bjefe duomenys viešai nepateikiami” konstatuoti nepagrįstai. Taigi, Nurodymu Atsakovas išplėtė Įsakymo Nr. D1-179 3.5. p. bei Tipinių taisyklių priedo 42.1., 42¹ p. nuostatų apimtį.

Pareiškėjo vertinimu, informacijos pateikimas „viešai“ negali būti lyginamas su informacijos pateikimu „neatlygintinai“. Nepaisant to, jog įstatymai konkrečiai nereglamentuoja bendrinės sąvokos „viešas skelbimas“, šių žodžių prasmė analizuotina, vertinant artimiausius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Informacijos viešą skleidimą reglamentuoja LR Visuomenės informavimo įstatymas, kuris nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Pastarojo įstatymo 2 str. 75 d. reglamentuota, jog Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. To paties įstatymo 6 str. 6 d. reglamentuota, jog valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu (kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos pateikimo sąnaudas. Tuo tarpu, remiantis to paties straipsnio 7 d., kitos įstaigos ir įmonės, taip pat politinės partijos, politinės organizacijos, profesinės sąjungos, asociacijos ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka. Taigi, pastarosios LR Visuomenės informavimo nuostatos suponuoja, jog viešoji informacija privalo būti nemokama tik tais atvejais, kai ją teikia valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (su išimtimi dėl mokesčio už paslaugos teikimą ėmimo), tuo tarpu, privatiems juridiniams asmenims nėra numatyta reikalavimo teikti viešąją informaciją apie savo veiklą nemokamai, kas taip pat reiškia, jog viešos informacijos atlygintinumas savaime neapsprendžia tokios informacijos viešumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018-08-07 sprendime byloje C-161/17 yra nurodęs, jog kad kūrinys būtų laikomas „paskelbtu“, pakanka, be kita ko, kad jis būtų pateiktas visuomenei tokiu būdu, kad ją sudarantys asmenys turėtų galimybę su juo susipažinti, o tai, ar jie šia galimybe pasinaudojo, lemiamos reikšmės neturi <...> sąvoka „viešas“ susijusi su neribotu potencialių adresatų skaičiumi, be to, apima pakankamai didelį asmenų skaičių <...>. Nepaisant to, kad pastarasis išaiškinimas pateiktas aiškinant Europos Parlamento ir Tarybos 2001-05-22 Direktyvą 2001/29/EB, kuri skirta suderinti autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje aspektus, manytina, kad atitinkamu išaiškinimu ir jo gairėmis galima vadovautis, sprendžiant dėl bet kokios kitos informacijos viešo paskelbimo. Remiantis aukščiau paminėtu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje Nr. C-161/17, galima daryti išvadą, jog „viešu paskelbimu“ laikytina situacija, kurios pagrindu pakanka, kad informacija būtų pateikta visuomenei, t. y. neribotam potencialių adresatų skaičiui, tokiu būdu, kad asmenys turėtų galimybę su tokia informacija susipažinti, nepaisant to, ar jie tokia galimybe pasinaudoja. Atitinkamai, vertinant, kad Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje realiu laiku viešai pateikiamus hidroelektrinių vandens lygių matavimų duomenis gali pasiekti neribotas skaičius asmenų neatlygintinai, o prieiga prie išsamių (saugomų) duomenų suteikiama neribotam skaičiui asmenų, tik su sąlyga, kad tokia galimybe jie naudojasi prisijungdami ir/ar atlygintinai, manytina, kad prisijungimo ar atlygintinumo sąlyga savaime nedaro tokios informacijos viešai neprieinama. Be to, svarbu akcentuoti, kad ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės patikrinimus vykdantiems pareigūnams prieiga prie išsamių (saugomų) duomenų suteikiama neatlygintinai, suteikiant jiems prisijungimus prie duomenų. Bet kuriuo atveju, svarbu akcentuoti, kad Tipinėse taisyklėse įtvirtinta, kad „viešai“ turi būti pateikiami (saugomi) matavimo duomenys tik realiu laiku. Tuo tarpu Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai. Taigi, atitinkamai, informacijos (duomenų) prieinamumas (saugojimas) ne trumpiau kaip vienus metus negali būti prilyginamas informacijos (duomenų) prieinamumui (saugojimui) ne trumpiau kaip vienus metus „neatlygintinai“ ar informacijos (duomenų) prieinamumui (saugojimui) ne trumpiau kaip vienus metus „viešai“. Duomenų pateikimas „realiu laiku“ sietinas su jų pateikimu valandos intervalu, kai duomenys kas valandą yra matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis. Taigi, hidroelektrinės savininkas turi pareigą realiu laiku kas valandą pateikti vandens lygių duomenis viešoje nuorodoje. Šiuo atveju Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje www.hidro.lt/duomenys/ teikiami duomenys yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) ir jie yra pasiekiami neatlygintinai. Pažymėtina, kad realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą pamatuoti ir registruoti vandens lygių tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe duomenys, kaip tai numato Tipinių taisyklių priedo 42.1. punktas. Atitinkamai, remiantis aukščiau išdėstyta teisės aktų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimo analize, manytina, kad sąvoka „viešas“ nereiškia būtinumo informaciją teikti neatlygintinai, dėl ko, informacijos pateikimas atlygintinai neapibrėžtam subjektų ratui (į kuriuos nepatenka ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės patikrinimus vykdantys pareigūnai) laikytinas viešu informacijos pateikimu. Tuo tarpu vandens lygių duomenų pateikimas (saugojimas) nuorodoje www.hidro.lt/duomenys/ atitinka Tipinių taisyklių reikalavimą „pateikti informaciją realiu laiku viešai“ bei „būti prieinamiems (saugomiems) ne trumpiau kaip vienus metus“, dėl ko Pareiškėjo nuorodos www.hidro.lt/duomenys/ pateikimas Aplinkos apsaugos agentūrai pripažintinas tinkamu Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimo įvykdymu.

Nagrinėjamu atveju, Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. bei 42¹. p. prieštarauja teisėkūroje taikomiems aiškumo ir proporcingumo principams, reiškiantiems, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, o pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas 3 str. 2 d. 2 p. ir 6 p.), kadangi šiuo atveju akivaizdu, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. bei 42¹. p. suformuluoti neaiškiai, netiksliai ir dviprasmiškai ir sukelia HE savininkams administracinę naštą. Pareiškėjo vertinimu, visi neaiškumai, kylantys iš netiksliai ir dviprasmiškai suformuluotos teisės normos, turi būti aiškinami ūkio subjekto, kurio atžvilgiu teisės norma taikoma (Pareiškėjo), naudai, priešingu atveju būtų pažeidžiami konstitucinis teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų - teisinio saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d. ir 2003 m. liepos 4 d. nutarimai). Pažymėtina, kad viešosios teisės normomis reguliuojamų teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų turinys negali būti priklausomas nuo norminio reguliavimo nuostatų vertinimo pasikeitimų konkrečiomis sąlygomis bei konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-07-02 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A5-367/2004). Inspekcija ir Departamentas ginčo situacijoje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos rašte „Dėl išaiškinimo“ nurodyta pozicija, kurioje tvirtinama, kad aiškinant Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtintą reikalavimą turi būti vadovaujamasi Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašu, patvirtintu 1999-10-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1175 (toliau tekste – Tvarkos aprašas), kurio 26 punkte numatyta: „Institucijų turima ar joms skirta informacija yra nemokama“.

Pareiškėjas pažymi, kad Tvarkos aprašo 27 p. reglamentuota: „Pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai)“. Taigi, Tvarkos aprašas numato galimybę reikalauti iš pareiškėjo padengti informacijos teikimo sąnaudas. Pakartotina, kad tokią teisę numato ir Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 6 d., 7 d. Taigi, ginčo situacija negali būti interpretuojama išimtinai remiantis Departamento pozicija, kad internetinės svetainės (www.hidro.lt/duomenys/) duomenys, kai vandens lygių istorijos duomenys gali būti prieinami tik sumokėjus atitinkamą mokestį ar pareigūnams jungiantis su vartotojo vardu ir slaptažodžiu, yra viešai neprieinami (neskelbiami), ir Tvarkos aprašo 26 punktu, eliminuojant aktualų 27 punktą ir įstatymo numatytą galimybę imti mokestį už duomenų teikimą. Duomenis „viešai pateikti“ ir „padaryti prieinamais“ yra du skirtingi dalykai. Kaip matyti, Tipinių taisyklių priedo 42.1 punkte taip pat yra išskiriamos šios dvi sąvokos: „realiu laiku viešai pateikiami (saugomi)“ ir „prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus“. Duomenų „padarymas prieinamais“ interneto svetainėje reikalauja papildomų sąnaudų – t. y. kaupti duomenis reikalingi serveriai, programinė įranga, jų priežiūra, administravimas, taip pat personalo resursai informacijos apdorojimui ir pateikimui ir t.t. Pažymėtina, kad Teisingumo teismas yra išaiškinęs, kad: „2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB 5 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad mokestis už konkrečios rūšies informacijos apie aplinką pateikimą <...> gali apimti bendras išlaidas už šios institucijos darbuotojų darbo laiką, sugaištą atsakant į individualius prašymus suteikti informaciją, į kurias tinkamai atsižvelgta nustatant šį mokestį, jeigu minėto mokesčio bendras dydis neviršija priimtino dydžio“ (2015-10-06 Teisingumo teismo sprendimas byloje C-71/14). Departamentui tapatinant šias sąvokas išeina, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1 bei 421 p. paneigiama Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 6 d., 7 d. įtvirtinta atlygintinumo už informacijos pateikimo sąnaudas išlyga. Pažymėtina, kad Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kuri buvo pasirašyta 1998-06-25 Orhuse ir Europos bendrijos vardu patvirtinta 2005-02-17 Tarybos sprendimu 2005/370/EB (toliau tekste – Orhuso konvencija) 4 straipsnio „Teisė gauti informaciją apie aplinką“ 8 dalyje nustatyta, kad „Kiekviena Šalis gali leisti savo valstybės institucijoms imti mokestį už informacijos suteikimą, tačiau šis mokestis neturi būti nepagrįstai didelis. Valstybės institucijos, ketindamos imti mokestį už informacijos suteikimą, pateikia klausėjams kainoraštį, kuriame nurodomos aplinkybės, kada mokesčiai gali būti imami arba kada klausėjai nuo jų atleidžiami, bei atvejai, kai informacija suteikiama reikalaujant mokestį sumokėti iš anksto“. 2003-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB (toliau tekste – Direktyva 2003/4/EB) 5 str. 1 ir 2 d. numatyta: „1. Galimybė susipažinti su pagal 3 straipsnio 5 dalį nustatytais ir saugomais valstybės registrais arba sąrašais ir prašomos informacijos nagrinėjimas in situ neapmokestinamas; 2. Valdžios institucijos gali imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą, bet toks mokestis neturi viršyti priimtino dydžio“. Taigi, Direktyva 2003/4/EB taip pat numato valdžios institucijoms teisę imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą, bet toks mokestis neturi viršyti priimtino dydžio.

Be to, svarbu akcentuoti, kad vadovaujantis Energetikos ministro 2012-10-29 įsakymu Nr. 1-211 „Dėl elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 217.1 p., elektrinės iš Hidrometeorologijos tarnybos turi gauti informaciją, be kita ko, vandens šaltinio: debitus, vandens lygius, temperatūrą, ledo susidarymo reiškinius, tačiau tokia informacija, vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2015-04-30 įsakymu Nr. V-50 „Dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos teikiamų specialiųjų (monopolinių) hidrometeorologijos paslaugų“ yra mokama. Taigi, susidaro situacija, kai valstybė turi teisę teikti privačioms hidroelektrinėms ir bet kokiems kitiems asmenims vandens lygių duomenis atlygintinai, o hidroelektrinės privalo visiems skelbti juos viešai, t. y. Departamento nuomone, neatlygintinai. Tokia situacija nekoreliuoja su sąžiningumo bei lygybės prieš įstatymą principais, ypač kai įstaigos, turinčios teisę imti atlygį už duomenų teikimą iš hidroelektrinių ir yra išlaikomos iš hidroelektrinių savininkų sumokamų mokesčių. Atitinkamai, spręstina, kad Teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą dėl prieigos prie istorinių vandens lygio duomenų atlygintinumo, turi įvertinti tiek Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme, tiek Orhuso konvencijoje, tiek Direktyvoje 2003/4/EB įtvirtintą teisę imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą. Pažymėtina, kad atitinkamas išlaidas susijusias su prašomos informacijos apie aplinką „pateikimu“ patiria ir Pareiškėjas. Atitinkamai, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo bei lygybės prieš įstatymą principais minėtų teisės aktų nuostatose įtvirtintos teisės negali paneigti Departamento nepagrįsta išvada, kad tik nemokamas paskelbimas laikytinas viešu ir tinkamu.

Akivaizdu, kad Inspekcija duodama Nurodymą bei savaip interpretuodama Tipinių taisyklių 42.1. p. reikalavimus, neva mokamas duomenų pateikimas neatitinka duomenų viešo prieinamumo esmės, tuo tarpu vienerius metus saugomiems duomenims taip pat taikydama „viešo“ skelbimo privalomumą kai tai nėra numatyta Tipinių taisyklių 42.1. punkte, įtvirtino teisinio reguliavimo netikrumą ir nestabilumą, kas neabejotinai nekoreliuoja nei su gero administravimo, nei su teisinės valstybės principu. Dėl šios priežasties Nurodymas yra naikintinas, kaip pažeidžiantis vieną iš pamatinių LR Konstitucijos garantuojamų principų - teisinės valstybės principą.

Skundžiamas Nurodymas neatitinka privalomajam nurodymui bei administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, kadangi jam duoti nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, Nurodymo gavimo metu neegzistavo aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Nurodyme tik formaliai nurodytas Nurodymo davimo pagrindas, nėra nurodytos pažeidimo padarymo bei užfiksavimo aplinkybės, t. y. pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, dėl ko nėra aišku, kada pažeidimas buvo padarytas bei užfiksuotas. Įsakymo D1-179 3.5. punktui, Tipinių taisyklių priedo 42.1 punktui neįtvirtinant pareigos HE savininkui užtikrinti, kad tvenkinio vandens lygių duomenys realiu laiku viešai būtų prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/, darytina išvada, kad Nurodyme nėra nurodyta, kokiu pagrindu yra duotas būtent toks Nurodymas - užtikrinti, kad tvenkinio vandens lygių duomenys realiu laiku viešai būtų prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje. Atsižvelgiant į privalomojo nurodymo trūkumus, tinkamai – aiškiai ir išsamiai – privalomajame nurodyme nenurodžius pažeidimo padarymo bei užfiksavimo datos, laiko, pažeidimo apimties, ginčijant tokio pobūdžio administracinį aktą, nėra aiškios administracinio ginčo ribos. Pakartotinai akcentuotina, kad Pareiškėjui tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunamus duomenis neatlygintinai realiu laiku viešai pateikiant (saugant) internete (nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/) ir pateikiant nuorodą į šiuos duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai, Nurodymo davimo momentu jokio pažeidimo nebuvo daroma ir esamuoju momentu nėra daroma.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, jų priežastis bei į taikomą teisinį reglamentavimą ir į teisminę praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, spręstina, jog Inspekcijai duodant Nurodymą neįvertinus objektyvių duomenų, kad Nurodyme nurodytų Tipinių taisyklių reikalavimai Pareiškėjo jau yra įvykdyti, ir formaliai nurodžius Pareiškėjui įvykdyti jau Pareiškėjo įvykdytus Tipinių taisyklių reikalavimus, Nurodymas yra akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ir, kaip administracinis sprendimas, neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Kadangi reikalavimas panaikinti Departamento Sprendimą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Nurodymą, pažymėdama, jog, pripažinus Nurodymą neteisėtu ir todėl naikintinu, kartu naikintinas ir Pareiškėjo skundžiamas Departamento Sprendimas.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su Pareiškėjos skundu nesutiko, tačiau 2022-10-07 pateikė teismui prašymą administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka arba nedalyvaujant Departamento atstovui, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime Nr. eA-483-520/2022 nurodytą Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių 42.1, 42¹ punktų aiškinimą ir taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, Departamentas sutinka su pareiškėjos skundu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl skundžiamų administracinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtintos Tvenkinio naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės (LAND 2-95) (toliau - Taisyklės (LAND 2-95)).

Įsakymas, kuriuo patvirtintos Taisyklės (LAND 2-95), priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad tvenkiniai įrengiami ir (arba) ežerai patvenkiami ir šių paviršinių vandens telkinių priežiūra vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame nustatomi šie pagrindiniai reikalavimai: 1) vandens lygio svyravimas tvenkinyje ir (arba) patvenktame ežere neturi daryti neigiamo poveikio tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero ekosistemai ir aplinkinėms teritorijoms; 2) turi būti užtikrinta, kad užtvankos ir (arba) patvankos praleistų ne mažiau vandens už nustatytą gamtosauginį debitą; 3) turi būti įrengtos ir tinkamai naudojamos veiksmingos žuvų apsaugos ir jų migracijos priemonės; 4) turi būti imamasi priemonių erozijos procesams tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų krantuose mažinti; 5) hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo; 6) turi būti tvarkoma per užtvankas (patvankas) pratekančio vandens apskaita ir teikiami apskaitos duomenys.

Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punkte nustatyta, jog jei prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta HE, jos savininkai privalo užtikrinti, kad: 42.1. „vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. Šie duomenys pateikiami pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Dėl gedimų nutrūkus vandens lygių automatiniam matavimui ir (ar) duomenų teikimui internete šio papunkčio reikalavimai gali būti nevykdomi ne daugiau kaip 10 parų per metus“.

Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42¹ punktas nustato, kad HE savininkai „pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 akcentuojama, kad Įsakymo priėmimo teisiniu pagrindu nėra nurodomi teisės aktai, kurie reglamentuoja ir nustato visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką. Aplinkos ministerija, kuri teikė Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatų išaiškinimą, nurodė teisės aktus, kurie kalba apie visuomenės ir kitų suinteresuotų asmenų ir organizacijų teisę gauti informaciją apie aplinką (Aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.; Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1175, 26 ir 27 p.).

Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką. Tokia tvarka nustatyta minėtame Tvarkos apraše, kur nurodyta, kad institucijų turima ar joms skirta informacija yra nemokama (26 p.); pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai) (27 p.). Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, institucija: Vyriausybė, savivaldybės ar kita valdymo institucija; kiti viešojo administravimo funkcijas atliekantys fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių sprendimai turi ar gali turėti įtakos aplinkai; nurodytosioms institucijoms pavaldūs arba tos institucijos kontroliuojami fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių veikla turi ar gali turėti įtakos aplinkai; institucijos turima informacija – institucijos parengta arba gauta ir jos žinioje esanti informacija apie aplinką; institucijai skirta informacija – institucijos vardu fizinio ar juridinio asmens fiziškai saugoma informacija apie aplinką.

Vandens įstatymo 26 straipsnis nustato, jog Aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliota įstaiga (įgaliotos įstaigos), atsakinga (atsakingos) už upių baseinų rajonų arba jų dalių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, administravimą, aplinkos ministro nustatyta tvarka renka ir tvarko informaciją, reikalingą upių baseinų rajonų valdymo dokumentams rengti.

Vandens įstatymo 27 straipsnis nurodo, kad Aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliota įstaiga (įgaliotos įstaigos) ir kiti viešieji juridiniai asmenys, turintys informacijos apie upių baseinų rajonus, aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia informaciją apie upių baseinų rajonus visuomenei, vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

HE savininkams pareiga kas valandą matuoti ir registruoti vandens lygius automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis bei šiuos duomenis realiu laiku perduoti į duomenų bazę (priklausomai nuo HE galios) atsirado nuo 2006 m. rugsėjo 24 d. (įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymui Nr. D1-415 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių“ pakeitimo), t. y. kai buvo nustatyta, kad duomenų bazėje registruoti vandens lygiai turi būti kaupiami ir saugomi ne mažiau kaip vienus metus, o HE savininkas turi užtikrinti galimybę kontroliuojančioms institucijoms gauti duomenų bazėje registruojamus duomenis.

Nuo 2020 m. birželio 1 d., įsigaliojus šiam ginčui aktualiam Įsakymui, minėta pareiga nebepriklauso nuo HE galios, be to, nustatyta, kad nurodyti duomenys turi būti viešai pateikiami (saugomi) internete (. xlsx) arba (. ods) failų formatu pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Pirminio projekto dėl šių aplinkos ministro Įsakymo pakeitimų lydraštyje nurodyta, kad projekto tikslas – neatsižvelgiant į hidroelektrinės galingumą, užtikrinti, kad vandens lygis būtų matuojamas ir registruojamas automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiamas internete. Tačiau daugiau nieko dėl minėtų pakeitimų (juos paskatinusių priežasčių) nepaaiškinta. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išvadoje dėl pirminio projekto atkreiptas dėmesys, kad „projekto lydinčiuosiuose dokumentuose nėra atskleidžiamos teisės akto pakeitimus sąlygojusios priežastys“. Todėl pasiūlyta „taisyti projekto lydinčiuosius dokumentus, nurodant konkrečias priežastis, dėl kurių inicijuotas teisės akto pakeitimas“.

Po gautų išvadų dėl pirminio projekto buvo pateiktas pakoreguotas Įsakymo pakeitimo projektas (kuris ir buvo priimtas), tačiau prie jo Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) jokie lydintys dokumentai, kuriuose būtų nurodytos minėtus pakeitimus lėmusios priežastys, taip pat nepridėti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 taip pat nurodoma, kad „iš Teisės aktų informacinės sistemos matyti, kad 2021 metais buvo rengiamas aplinkos ministro Įsakymo pakeitimas jį išdėstant nauja redakcija (pagal Teisės aktų informacinės sistemos duomenis projekto būsena – derintas, tačiau derinimo data nurodyta iki 2021 m. gegužės 19 d.). Šiame projekte jau numatoma expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyti, kad duomenys pateikiami neatlygintinai. Pastarojo projekto lydraštyje nurodyta, jog: „Projektas rengiamas atsižvelgiant į 2021 m sausio 27 d. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio (protokolo Nr. 107-P-05) sprendimą „Iki gegužės 1 d. patvirtinti Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles, numatytas įstatyme, arba parengti atitinkamą įstatymo projektą (perkeliant šias nuostatas į įstatymo lygmenį)“. Informuojama, kad iki 2021 metų pabaigos planuojama parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Vandens įstatymo pakeitimo projektą, siekiant nustatyti aiškias pareigas užtvankų, tvenkinių ir hidroelektrinių valdytojams, žuvų migracijos kelių atlaisvinimo principus, leidimų sistemą visoms hidroelektrinėms. Atsižvelgiant į tai gali keistis Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo projekto nuostatos. Projekto įsigaliojimas numatomas ne anksčiau nei įsigalios Vandens įstatymo pakeitimo įstatymas.“ Tačiau toks Vandens įstatymo pakeitimo projektas nebuvo pateiktas. Aplinkos ministerija aiškinamajame rašte, kuriuo išvadas dėl ginčo grindė tiek pareiškėjas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 patikslinimas padarytas dėl to, jog vandens lygių duomenys būtų realiu laiku viešai teikiami internete, t. y. pasiekiami ir matomi ne tik aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekantiems pareigūnams, bet ir visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims, tačiau nėra detaliai paaiškinta, dėl kokių priežasčių HE savininkai (privatūs asmenys) pagal aplinkos ministro Įsakymą buvo įpareigoti ne tik užtikrinti, jog vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete, bet ir viešai bei neatlygintinai skelbti šiuos duomenis už vienus metus. Kaip jau minėta, Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nėra nurodyta apie tai, kad HE savininkai turi viešai ir nemokamai skelbti minėtus duomenis visuomenei“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 padaryta išvada, kad nei Orhuso konvencija, nei Europos Sąjungos teisės aktai bei minėtas Tvarkos aprašas neįpareigoja privačių asmenų teikti neatlygintinai visuomenei kaupiamus ir saugomus už metus duomenis. Orhuso konvencija įtvirtina, kad už informacijos teikimą pagal asmens prašymą netgi valstybės institucijoms gali imti mokestį – pagal Konvencijos 4 straipsnio 8 dalį „Kiekviena Šalis gali leisti savo valstybės institucijoms imti mokestį už informacijos suteikimą, tačiau šis mokestis neturi būti nepagrįstai didelis. Valstybės institucijos, ketindamos imti mokestį už informacijos suteikimą, pateikia klausėjams kainoraštį, kuriame nurodomos aplinkybės, kada mokesčiai gali būti imami arba kada klausėjai nuo jų atleidžiami, bei atvejai, kai informacija suteikiama reikalaujant mokestį sumokėti iš anksto.“ Kita vertus, Orhuso konvencijos 5 straipsnio 2 dalies c punktas nustato, jog „Kiekviena Šalis užtikrina, kad, vadovaujantis nacionaliniais įstatymais, valstybės institucijų teikiamos informacijos apie aplinką tvarka būtų suprantama ir aiški visuomenei ir kad informacija būtų lengvai prieinama, be kita ko: <...> sudarant galimybę nemokamai naudotis sąrašuose, registruose arba archyvinėse bylose, nurodytose šio straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje, esančia informacija apie aplinką”.

Nurodytas Orhuso konvencijos nuostatas Europos Sąjungos lygiu, be kita ko, įgyvendina 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB, kurios preambulės 18 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „Valdžios institucijos turėtų turėti galimybę nustatyti mokestį už informacijos apie aplinką teikimą, tačiau toks mokestis turėtų būti priimtinas. Tai reiškia, kad paprastai mokestis negali būti didesnis už atitinkamos medžiagos pateikimo faktines sąnaudas. Reikalavimas atlikti išankstinį mokėjimą turėtų būti ribotas. Konkrečiais atvejais, jei valdžios institucijos pateikia informaciją apie aplinką komerciniais pagrindais ir jei to būtina siekiant užtikrinti tokios informacijos tolesnį rinkimą ir paskelbimą, atsižvelgiant į rinką nustatytas mokestis laikomas priimtinu; gali būti reikalaujama išankstinio mokėjimo. Mokesčių tarifai ir informacija apie mokesčio rinkimo ar panaikinimo aplinkybes turėtų būti skelbiama ir pateikiama pareiškėjams.“ Atitinkamai Direktyvos 90/313/EEB 5 straipsnis, reglamentuojantis mokesčius už informacijos teikimą, nustato: „1. Galimybė susipažinti su pagal 3 straipsnio 5 dalį nustatytais ir saugomais valstybės registrais arba sąrašais ir prašomos informacijos nagrinėjimas in situ neapmokestinamas. 2. Valdžios institucijos gali imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą, bet toks mokestis neturi viršyti priimtino dydžio. 3. Kai imamas mokestis, valdžios institucijos paskelbia ir pateikia pareiškėjams tokių mokesčių tarifus bei informaciją apie aplinkybes, kuriomis mokestis gali būti imamas arba nuo jo gali būti atleidžiama.“ Vyriausybė, be kita ko, įgyvendindama Direktyvą 2003/4/EB, Tvarkos aprašo 26 punkte nustatė, kad „Institucijų turima ar joms skirta informacija yra nemokama“. Pagal Tvarkos aprašo 27 punktą, „Pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai)“.

2022 m. spalio 10 d. teisme gautas pareiškėjos atstovo pareiškimas dėl rašytinių paaiškinimų ir dokumentų prijungimo, kuriame nurodoma, kad teismui pateiktame skunde yra išdėstyti argumentai žodžio „viešas“ reikšmės, t. y., kad informacijos pateikimas „viešai“ negali būti lyginamas su informacijos pateikimu „neatlygintinai“. Atitinkamai, Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio vandens lygių duomenų pateikimas (saugojimas) nurodytoje www.hidro.lt/duomenys/ atitinka Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 taip pat išaiškinta, kad lingvistiškai aiškinant Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatas, negalima daryti vienareikšmiškos ir aiškios išvados, jog HE savininkai yra įpareigoti ne trumpiau kaip vienus metus prieinamus (saugomus) duomenis pateikti viešai ir neatlygintinai visuomenei. Pagal Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatas: 1) HE savininkas privalo užtikrinti, kad vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; 2) duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metu (nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys turi būti pateikiami viešai); 3) Agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis (viešai skelbiami tik realiu laiku gauti duomenys).

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 pateiktus išaiškinimus dėl analogiško ginčo, daro išvadą, kad atsakovui duodant šioje byloje ginčijamą Nurodymą pareiškėjai neįvertinus objektyvių duomenų, kad Nurodyme nurodytų Tipinių taisyklių reikalavimai Pareiškėjos jau yra įvykdyti, ir formaliai nurodžius Pareiškėjai įvykdyti jau įvykdytus Tipinių taisyklių reikalavimus, ginčijamas Nurodymas buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl yra naikintinas. Taip pat naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas Sprendimas, kuriuo buvo revizuotas ir paliktas galioti neteisėtas ir nepagrįstas Nurodymas.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de H. v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Todėl kiti pareiškėjos argumentai neanalizuotini kaip pertekliniai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjos atstovas prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Iš byloje pareiškėjos atstovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėja advokatui už teisinę pagalbą 2021 m. gruodžio 9 d. sumokėjo 726 Eur (nurodyta, kad ši pinigų suma sumokėta už skundo dėl privalomojo nurodymo panaikinimo projekto parengimą), 2022 m. sausio 6 d. advokatui už prašymo sujungti bylas ir sustabdyti bylą parengimą sumokėjo 121 Eur. Taip pat pareiškėjas yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminį mokestį už skundo pateikimą.

Priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio ir šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Taigi, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Šioje byloje pareiškėjos skundas surašytas 2021 m. lapkričio 8 d., t. y. 2021 m. III ketvirtyje, todėl apskaičiuojant pareiškėjos patirtas advokato atstovavimo išlaidas skundui parengti remiamasi 2021 m. I ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, kuris yra 1 517,4 Eur.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 p. (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2021 m. I ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1517,4 Eur bei į Rekomendacijų 2.1-2.2 punktus, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašoma 726 Eur suma už 2021 m. lapkričio 8 d. skundo parengimą ne tik neviršija galimos priteisti maksimalios 3 793,5 Eur sumos (1517,4 Eur x 2,5), bet ir yra penkis kartus mažesnė, sprendžia, jog pareiškėjai priteistina visa 726 Eur suma už skundo parengimą.

Rekomendacijų 8.16 numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.16 p., į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2021 m. 1 ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 517,4 Eur, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašoma 121 Eur suma už 2021 m. gruodžio 27 d. prašymo sujungti bylas ir bylą sustabdyti parengimą neviršija galimos maksimalios 606,96 Eur sumos (1517,4 Eur x 0,4), todėl pareiškėjai priteistina visa 121 Eur suma už prašymo sujungti bylas ir bylą sustabdyti parengimą.

Patenkinus skundą pareiškėjai taip pat priteistinas 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus apskaičiavimus, pareiškėjos skundą patenkinus, iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškėjai iš viso priteistina 869,50 Eur (726 Eur + 121 Eur + 22,50 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsnio 4 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos 2021-09-21 privalomąjį nurodymą Nr. (15.3)-PN-584 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-10-15 sprendimą Nr. (3.0)-AD5-20156 „Sprendimas dėl 2021-09-21 privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-584“.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ 869,50 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.