Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,,R.“ darbininku, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. 2016-12-19, apie 17.31 val., Kaune, Kovo 11-osios g. vairuodamas automobilį „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Taikos pr. link Dujotiekio g., ties pastatu Nr. 60, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją D. A., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu parbloškė ir sužalojo D. A., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-12-19, apie 17.30 val. vairuodamas automobilį „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) antra juosta važiavo nuo Pramonės pr. link Kovo 11-osios g. Buvo tamsus paros metas, lijo. Sukdamas nepastebėjo pėsčiosios, ją pamatė per kairės pusės šoninį langą tada, kai ji buvo šalia automobilio. Jokio kontakto nejautė, todėl ir nuvažiavo. Netrukus jį pasivijo kitas automobilis, išlipęs vyras jam neleido pasišalinti, kol atvyks policijos pareigūnai.

Nukentėjusioji D. A. parodė, kad 2016-12-19, po darbo ėjo namo, kirto Kovo 11-osios gatvę pėsčiųjų perėjoje. Jau buvo beveik perėjusi gatvę, kai žengdama į saugumo salelę, pajuto smūgį į kairę koją. Nuo smūgio suklupo, atsisėdo. Automobilis nuvažiavo, iš paskos važiavęs automobilis sustojo, paklausė, ar nereikia pagalbos ir nusivijo ją partrenkusį automobilį. Priešais ją per gatvę ėjusi moteris iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Eismo įvykio metu buvo tamsu, krito dulksna. Ji dėvėjo tamsiai žalios spalvos striukę, ant kairės rankos turėjo atšvaitą. Po įvykio ją išvežė į ligoninę, tą pačią dieną operavo, po to sekė ilgas reabilitacijos periodas. Eismo įvykio metu lūžo du kairės čiurnos kaulai ir plyšo raiščiai.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojų A. P. ir A. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Liudytojas A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-19, apie 17.30 val. Kaune, Taikos pr. ir Kovo 11-osios g. žiedinėje sankryžoje važiavo antra eismo juosta link Dujotiekio g. Išvažiavime iš Taikos pr. į Kovo 11-osios g., pamatė kaip prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, priešais važiavęs tamsiai mėlynos spalvos lengvasis automobilis sustojo, iš kurio išlipo vyriškis, kaip vėliau sužinojo jis yra policijos pareigūnas ir, priėjo prie ant perėjos klūpinčios ir bandančios atsistoti moters. Ji s buvo ant važiuojamosios kelio dalies arčiau skiriamosios juostos. Netrukus minėtas pareigūno automobilis pajudėjo iš vietos ir pradėjo vytis kitą priešais jį važiavusį lengvąjį pilkšvos spalvos automobilį, naudodamas garsinį signalą ir ilgąsias šviesas. Automobilis, kurį vijosi pareigūnas, sustojo prie kitos pėsčiųjų perėjos, pareigūnas už parankės išlaipino automobilio vairuotoją. Kaip įvyko eismo įvykis, nematė, buvo tamsus paros metas, kelio danga šlapia, lijo (b.l. 45).

Liudytoja A. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-19, apie 17.30 val. atėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos Kovo 11-osios g., esančios prie sankryžos su Taikos pr. Eidama per perėją, matė, kad nuo kitos gatvės pusės, priešais ją eina pėsčioji moteris, tamsiai apsirengusi. Beveik perėjus saugumo salelę, ketindama žengti į kitą pėsčiųjų perėjos dalį, pamatė, kaip priešais ėjusią minėtą moterį partrenkė lengvasis šviesios spalvos automobilis, pagal moters ėjimo kryptį važiavęs iš kairės, antra eismo juosta. Automobilis moterį partrenkė beveik žengiančią ant perėjos saugumo salelės, priekine kaire dalimi. Po susidūrimo su automobiliu moteris krito, o automobilis sustojo apie 3-5 metrus už perėjos. Automobiliui sustojus, jo vairuotojas atidarė vairuotojo dureles, pasižiūrėjo į partrenktos moters pusę, dureles uždarė ir nuvažiavo toliau. Netrukus prie perėjos sustojo kitas automobilis, jo vairuotojas atidarė dureles, paklausė ar reikia pagalbos, vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio, nes pradėjo vytis nuvažiuojantį automobilį, kuris partrenkė pėsčiąją. Kai iš paskos atvažiavęs kito minėto automobilio vairuotojas sustojo pasiteirauti ar reikia pagalbos, tuo metu dar stovėjo moterį partrenkęs automobilis. Vėliau priėjusi nepažįstama mergina pasakė, kad pėsčiąją partrenkusio automobilio vairuotojas jau sulaikytas (b.l. 47).

2017-01-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 73/2017(02) nurodyta, jog D. A. nustatyta kairio šeivikaulio išorinės kulkšnies lūžis, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, kairės blauzdos deltinio raiščio plyšimas ir tokie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 39).

Iš 2016-12-19 testo alkoholiui kvito nustatyta, kad 2016-12-19, 17.44 val. E. L. buvo blaivus (0,00 promilių) (b.l. 23).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas patvirtina 2016-12-19 eismo įvykio faktą (b.l. 6-12).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. L. padarius eismo įvykį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta D. A. sveikata, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad E. L. automobiliu „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusios pėsčiosios D. A., dėl to ją kliudė automobilio priekio kaire puse. Po susidūrimo su E. L. vairuojamu automobiliu, D. A. lūžo kairio šeivikaulio išorinė kulkšnis, kairio blauzdikaulio užpakalinis kraštas ir plyšo kairės blauzdos deltinis raištis, ką patvirtino teismo medicinos ekspertas. Toks sužalojimas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 p., laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tai, kad E. L. nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusios D. A. ir ją kliudė automobiliu, be pačios nukentėjusiosios parodymų patvirtino ir liudytojai A. P. ir A. D., todėl nėra pagrindo netikėti kaltinimo pagrįstumu. Esant priežastiniam ryšiui tarp E. L. veiksmų pažeidus Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus ir kilusių padarinių – nesunkaus D. A. sveikatos sutrikdymo, E. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

E. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. paaiškino, kad nukentėjusiosios D. A. atsiprašė, atlygino jai padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusioji D. A. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kaltinamasis jos atsiprašė, atlygino dalį padarytos neturtinės žalos, su kaltinamuoju sutinka taikytis ir pretenzijų jam neturi bei neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

E. L. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo neatsargaus nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja D. A. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis dirba, savo elgesį dėl eismo įvykio vertina kritiškai. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog E. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja D. A.. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

D. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1763,09 eurų turtinės, 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b.l.98-105). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji paaiškino teismui, kad jai padaryta turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta ir jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi, ką patvirtina į bylą pateiktas susitarimas dėl žalos atlyginimo (b.l. 164). Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas (BPK 107 str.).

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 756,46 eurų turtinės žalos atlyginimo atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ (b.l. 48-50). Ieškovo atstovė pranešė teismui, jog jai yra žinoma apie bylos nagrinėjimą teisme ir prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (b.l. 92). Kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, procesas šioje byloje nutraukiamas, civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, tokiu būdu paliekant ieškovui teisę savo reikalavimą reikšti civilinio proceso tvarka.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. L., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiąja D. A., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesą dėl D. A. civilinio ieškinio nutraukti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 756,46 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti E. L., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.