Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

nedalyvaujant institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2021 m. kovo 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

skundžiamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2021 m. kovo 10 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi L. S. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje (savavaldžiavimas), požymių.

Pareiškėjas A. G. skundu prašo panaikinti Institucijos 2021 m. kovo 10 d. nutarimą, atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjas A. G. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimus ir teismo prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad jo šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, o (duomenys neskelbtini) penkių butų name jam su sutuoktine nuosavybės teise priklauso butai Nr. 1 ir Nr. 2. Šį turtą nusipirko 2011 metais, t. y. daug anksčiau, nei tame name butą Nr. 4 nusipirko L. S.. Kai jis pirko butą, buto Registrų centro išraše yra įrašas „butas su rūsiu“ ir buvusi buto savininkė perdavė butą su rūsio patalpomis, rūsys rakinamas, į jį yra atskiras įėjimas ir užtverta nedidelė kiemo dalis, rakinama erdvė, gal kokie 4 kv. m. Ta kiemo dalis jam nepriklauso, tačiau tvora užtverta prieš 20 metų, ją užtvėrė buvusios buto savininkės tėtis, ten yra atskiras įėjimas į jų butą ir į pusrūsį. Anksčiau kiti trys butai priklausė Kauno miesto savivaldybei, su savivaldybe tvoros užtvėrimo klausimas buvo suderintas ir ilgą laiką niekas dėl tos tvoros jokių pretenzijų nereiškė. Jam perkant butą, perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas ir tas aptvėrimas. Toje rakinamoje erdvėje buvo pastatytas židinys ir laikomi asmeniniai daiktai – įvairūs įrankiai ir kiti ūkio daiktai. Kauno miesto savivaldybė jai priklausiusius butus pardavė aukcione. Juos nupirko vienas žmogus, kuris vėliau perpardavė ir tuos tris butas nusipirko trys draugai. Atėjus naujiems savininkams, iš kurių vienas yra L. S., prasidėjo nesutarimai, nes L. S. pradėjo reikšti priekaištus dėl rūsio patalpų, teigė, kad tai bendro naudojimo patalpos. L. S. buvo išrinktas namo įgaliotiniu. 7 arų žemės sklypas yra suformuotas ir bendras dviem namams – dešimties ir penkių butų, todėl priklauso penkiolikai butų. Su naujais gyventojais buvo kalba, kad reikia susitvarkyti aplinką, jis tam neprieštaravo. Jie yra išsipirkę dalį žemės sklypo, tačiau naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta. Jis siūlė tokią tvarką paruošti ir nusistatyti kas kuria dalimi naudosis, paruošė planą, kurį pasirašė visi namų gyventojai, išskyrus naujuosius kaimynus. Visiems namo butams priklauso pusrūsiai, bet naudojimosi tvarka nenustatyta. Pagal susitarimą, minimas pusrūsis priklauso tik jam su sutuoktine. Kai L. S. norėjo patekti ir apžiūrėti pusrūsio patalpas, jis pats yra atrakinęs ir įleidęs, L. S. darė nuotraukas. Taip pat buvo atėjęs techninis projektuotojas, nes kartą per metus reikia paruoši namo techninės priežiūros aktą, jis taip pat jį įleido. 2019 m. birželio 12 d. buvo surengtas susirinkimas, iš jie vadovaujasi to susirinkimo protokolu, teigia, kad šio dokumento pagrindu turėjo teisę išgriauti tuos vartelius. Nors protokole nėra parašyta, kad griaus židinį, kad nori nupjauti spyną ir patekti į būtent jam priklausančias pusrūsio patalpas. Pusrūsyje yra ir bendro naudojimo patalpų, į kurias yra kitas įėjimas iš kiemo pusės. Norint į jas pateikti, nebūtina eiti per atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik jis. 2019 m. birželio 12 d. susirinkimas vyko elektroniniu būdu, nes naujieji kaimynai taip nusprendė, kaip dauguma, todėl į el. paštą jam buvo atsiųstas protokolas, bet jie nežinojo apie priimtus sprendimus, todėl surašė raštą, kuriame nurodė, kad tvorą ir rakinamus vartelius prie (duomenys neskelbtini) namo pietinės dalies įrengė buvęs buto Nr. 1 savininkas, tvora ir rakinami varteliai buvo statomi suderinus su visais bendraturčiais, kai bus paruoštas ir bendraturčių suderintas namo kapitalinio remonto projektas bus galima spręsti dėl tvoros ir rakinamų vartelių tolimesnės ateities. Jie tą raštą pateikė, tačiau 2019 m. liepos 2 d., jiems nežinant ir jų nekviečiant, L. S. pasamdytas darbininkas išgriovė vartelius, išlaužė spyną, išgriovė židinį ir iš akmenų sumūrytą sienelę. Apie tai, kad 2019 m. liepos 2 d. bus griaunama, jam niekas nepranešė, todėl jis iškvietė policiją, pareigūnai sakė rašyti pareiškimą. Tą dieną viską, ką išgriovė, jie susikrovė į mašiną ir išvežė. Jis mano, kad tokie veiksmai neteisėti, nes net esant nelegaliam statiniui, tą turėtų spręsti Statybos inspekcija, o ne L. S.. Galėjo išgriovę bent medžiagas – plytas ir akmenis, palikti ir leisti jam pasiimti, nes tos medžiagos dar buvo tinkamos panaudoti, bet jie viską išvežė. Atėję nauji gyventojai – jaunimas, pradėjo naudoti „buldozerio“ principą, jie jaučiasi šeimininkais. Buvo apipylę jo automobilį dažais, rūgštimi, buvo sugadinta spyna, bet jis neturi įrodymų. Jie siūlė parduoti tuos du butus, sakė, kad jei neparduos, turės problemų. Jis gyvena įtampoje. Teisme byla yra dėl naudojimosi pusrūsiu tvarkos, jis norėjo taikos sutarties, bet kita pusė nesutiko, į mediaciją irgi nėjo. Mano, kad tokie veiksmai, kai jų neinformavus išgriautas jų turtas, yra akivaizdus savavaldžiavimas, nes žala padaryta, o bausmės jokios. Policijos pareigūnas visiškai nesigilino į susirinkimo protokolo turinį, kad žemės sklypas priklauso penkiolikai butų, todėl trys butai nėra dauguma. Teismo prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti tyrimui atlikti. Mano, kad policijos atstovas neteisingai įvertino faktinę medžiagą, nes jam padaryta 2 000 eurų žala. Akmeninio lauko židinio sąmata pateikta, jei šiai dienai atstatytų tai, kas buvo nugriauta, nes labai pabrangę žaliavos ir kainos prasideda nuo 10 000 eurų. Kokia buvo vertė nugriautų statinių ir lauko židinio, negali atsakyti, bet židinys buvo išvaizdus, kai pirko – viduje buvo pajuodęs, todėl matomai buvo naudojamas, bet jis pats to židinio nenaudojo. Mano, kad priimtas nepagrįstas nutarimas, tyrimas atliktas neobjektyviai, neišsamiai ištirtos aplinkybės ir faktai, remtasi tik L. S. vienašališkais paaiškinimais, kad židinys kėlė grėsmę statiniams. Pareigūnas neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypas yra bendras dviejų gyvenamųjų namų, naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta, todėl sprendimus dėl žemės sklypo tvarkymo turėjo priimti abiejų namų gyventojų dauguma. Policijos pareigūnas nesigilino į susirinkimo protokolo turinį, kuriame net nebuvo svarstomi tokie klausimai, kaip židinio nugriovimo darbai, nesigilino į pareiškėjo raštą – susirinkimo darbotvarkės pasiūlymus, kurie buvo pateikti namo įgaliotiniui. Neaišku, kas įrodo, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma apie planuojamus atlikti darbus – nugriauti G. priklausančius priklausinius. Nebuvo gilintasi į faktą, kad susirinkimus L. S. organizavo ne diskusijos lygmenyje, o atsiųsdamas į elektroninį paštą susirinkimo protokolą ir net nesivargino supažindinti su balsavimo rezultatais. Tyrimas atliktas atmestinai, prašo skundą patenkinti ir grąžinti papildomam tyrimui atlikti.

Pareiškėjo A. G. atstovas advokato padėjėjas P. M. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir teismo prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad byla nebuvo tinkamai ištirta, L. S. ir jo pasamdytų darbininkų atlikti veiksmai galimai sukelia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę, nes sunaikintas didelės vertės turtas. Todėl teismo prašo nutarimą panaikinti, grąžinti medžiagą tyrimui atlikti ir spręsti, ar neturėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes savavaldžiaujant buvo sunaikintas didelės vertės turtas, pasisavintos statybinės medžiagos, likusios sunaikinus, išgriovus turtą. L. S. parodymai patvirtina, kad šiuos veiksmus jis atliko sąmoningai, tyčia, žinodamas, kad sklypas priklauso bendrai dviejų namų butų savininkams, o jis yra tik vieno iš šių namų jungtinės veiklos atstovas, žinodamas, kad nėra nustatyta naudojimosi tvarka, kad nugriauti statiniai ir židinys priklauso A. G.. L. S. veiksmai viršija civilinių santykių sritį ir jo veiksmai turėtų būti įvertinti dėl jų pavojingumo, dėl tyčios elemento buvimo, L. S. ir kitų įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmai mažų mažiausiai turėtų būti įvertinti kaip administracinis nusižengimas, tačiau mano, kad yra pagrindas pradėti ir ikiteisminį tyrimą. Pareigūnas, atlikdamas tyrimą, neįvertino padarytos žalos masto, nevertino, kad galimai yra sunaikintas didelės vertės turtas, visos šios aplinkybės turi būti ištirtos ir įvertintos. Prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti medžiagą papildomam tyrimui.

Liudytojas I. Ž. nurodė, kad jis atliko tyrimą ir surašė 2021 m. kovo 10 d. nutarimą. 2019 m. gavo A. G. pareiškimą, kuris jau buvo grąžintas iš teismo. jis tęsė tyrimą, apklausė L. S., darbus atlikusį statybininką V. D., kaimyną P. M., taip pat pareiškėją A. G.. Su pareiškėju bendravo ne vieną kartą, nes buvo kalbama apie papildomų dokumentų pateikimą – A. G. nurodė, kad jis turi tam tikrus dokumentus, taip pat dėl žalos dydžio, nes iš pradžių buvo 200, o paskui 2 000, todėl kilo abejonių dėl to. Jis nustatė, kad tarp šalių vyksta ginčas ne tik dėl nugriautos tvoros, nes ir anksčiau komisariate buvo gauti dar kiti pareiškimai, todėl toks įspūdis, kad žmonės civilinius santykius sprendžia per baudžiamąją ir administracinę teisę. Name yra penki butai, L. S. yra bendrijos pirmininkas, kiek pamena, namų bendriją sudaro vienas namas (duomenys neskelbtini), A. G. yra namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkas, tie du namai yra vienas šalia kito ir turi vieną bendrą žemės sklypą. Tvora yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo. Jis paėmė paaiškinimą iš (duomenys neskelbtini) namo savininko P. M.. Jis nustatė, kad čia nebuvo savavaldžiavimo, nes vyksta ginčas ir namo įgaliotinis veikia siekdamas tvarkyti aplinką ir rūpintis namu. Ar yra duomenų, kad L. S. būtų pranešęs A. G. apie ketinimą griauti tvorą ir židinį, negali tiksliai pasakyti. L. S. sakė, kad bendravo apie tai elektroniniu paštu. Kad būtų buvęs oficialus pranešimas, neatsimena. Griovimo darbus organizavo L. S.. Susirinkimo protokole buvo nurodyta, kad bus tvarkoma aplinka. Pripažįsta, kad nebuvo pasiūlymo patiems nugriauti tvorą ir židinį ir pranešimo apie numatomą griovimo darbų datą. Patikslina, kad namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra ne bendrija, ten sudaryta jungtinės veiklos sutartis. (duomenys neskelbtini) namo atstovas buvo L. S., o (duomenys neskelbtini) namo atstovas A. G.. 2020 m. vasaros gale sužinojo, kad nuo 2019 m. rudens iki 2020 m. gruodžio mėnesio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai suklastoto parašo, kad L. S. galimai buvo neteisėtai apskirtas jungtinės veiklos pirmininku, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikaltimo sudėties. Kas valdo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų sklypus, jis nežiūrėjo. Sklypas bendras, bet statiniai buvo prie (duomenys neskelbtini) namo sienos, tarp (duomenys neskelbtini) namo yra tvora, o į tą tvorą ir (duomenys neskelbtini) namo sieną rėmėsi tos dvi išgriautos tvoros. Statinių nuosavybės dokumentai jam nebuvo pateikti ir jis to nenustatinėjo. Kad tvora galėjo būti (duomenys neskelbtini) namo nuosavybė, jis nevertino, nes ji buvo prie (duomenys neskelbtini) namo. L. S. nurodė, kad židinys buvo nugriautas, nes kėlė tiesioginę grėsmę pačiam namui, o L. S. turėjo rūpintis namo sauga. Jokių duomenų, kad židinys yra asmeninis A. G. statinys, jis neturėjo, buto pirkimo-pardavimo sutartis jam nebuvo pateikta. Atliekant tyrimą prašomi pateikti dokumentai jam buvo nepateikti, taip pat ir dėl žalos – kas sudaro tuos 2 000 eurų. Nutarimą jis priėmė pagal tyrimo metu turėtus dokumentus. Perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pridėtas, tik A. G. nurodė, kad jam buvo perduota perdavimo-priėmimo aktu. Bet nemano, kad turint tuos duomenis jo sprendimas būtų kitoks, nes tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai, ir tęsiasi pareiškimų rašymai iš abiejų pusių, tai bendros objektyvios tiesos šitam tyrime išsiaiškinti negalima. Mano, kad dėl namo pirmininko veiksmų žmogus taip pat gali kreiptis civilinio proceso tvarka, jei mano, kad tie veiksmai neteisėti. Dėl rūsio spynos nulaužimo – ten buvo iš spynos laikiklio ištraukti vinys ir išimta spyna, kuri paskui buvo tvarkingai sudėta atgal, taip aiškino pats A. G.. Buvo gauti paaiškinimai, kad į rūsį niekas nebuvo įėję. Ten buvo dvi spynos – nuo vartelių ir nuo rūsio. Statybininkas paaiškino, kad varteliai nebuvo užrakinti.

Liudytojas L. S. nurodė, kad jis yra 4-ojo buto name (duomenys neskelbtini), savininkas. Taip pat jungtinės veiklos sutarties pagrindu yra (duomenys neskelbtini)-ojo namo įgaliotinis. A. G. gyvena (duomenys neskelbtini) name. Prie (duomenys neskelbtini) namo tarp (duomenys neskelbtini) namo tvoros ir (duomenys neskelbtini) namo buvo nelegalus statinys – kažkokia tvora, kažkokie varteliai, kažkas sumūryta. Nelegalūs, nes niekur neužregistruoti. Kas tais statiniais naudojosi, jis nežino, niekas neturėjo rakto, galimai naudojosi kažkas iš G.. Sužinojo, kad kažkada G. pirko butą ir tie dalykai jam liko nuo tada. Bet tai tik G. teiginys, nėra niekur užregistruota, G. daug ką gali pasakyt. Namas yra ganėtinai apleistas, aplinka apleista, todėl 2019 m. birželio 12 d. nuotoliniu būdu vyko susirinkimas, buvo balsuojama dėl 5 punktų, vienas iš jų buvo aplinkos tvarkymas. Jis išsiuntė visiems kaimynams aktualius klausimus – ką reikia spręsti, t. y. darbotvarkę, gavus G. raštą, buvo paklausta visų kaimynų nuomonės, ir po to priimti sprendimai, ar tai įvyko tą pačią dieną, ar kitą, dabar negali pasakyti. Gyvai susirinkimų nerengia, nes, turbūt, reiktų policijos. Jo interesas sutvarkyti namą. Balsavime dalyvavo visi (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, nusprendė tvarkyti aplinką apie namą. Kiek prisimena, A. G. teigimu šiukšlės – seni langų paketai, medžių šakos, viskas, kas ne savo vietoj, yra (duomenys neskelbtini) namo kitų butų. Kadangi jie nauji savininkai, jie ir tvarkė. Mano, kad susirinkimo protokolas yra pranešimas A. G.. Ar pranešė, kad bus tvarkomas namo kiemas ir, G. nesurinkus ten esančių daiktų, jie konkrečią dieną bus išgriauti ir išmesti, tiksliai neatsimena, turbūt tokią informaciją pateikė žodžiu, oficialaus rašto tikrai nerašė. G. visada dalyvauja susirinkimuose. Kadangi darbus vykdė aktyviai, kalbėdavo vietoje, G. žinojo, kad kaimynai nepatenkinti. Ar A. G. dėl to ką nors pasisakė, neatsimena, gal ir pasisakė kokiu nors raštu, kad šiukšlės jam nepriklauso, priklauso 3, 4, 5 butų gyventojams, tie butai priklauso kitiems savininkams. Matyt jis nenorėjo mokėti už tų šiukšlių išvežimą. (duomenys neskelbtini) namus sieja bendras žemės sklypas, kurio neįmanoma atskirti, nes jis per mažas dviem namams, naudojimosi tvarka sklypu nenustatyta, jokių susitarimų nėra. Civilinis procesas vyksta tik dėl (duomenys neskelbtini) namo rūsio patalpų. Nemano, kad savavaldžiavo, tiesiog daugumos sprendimu nutarė sutvarkyti teritoriją ir ją sutvarkė. Ar aptarė kur nors, kada žada tvarkyti, negali pasakyti. Kai įsigijo pastatus, G. siūlė susitvarkyti žemės sklypo ir rūsio naudojimosi tvarką, bet nesupranta kuo tai susiję su šia byla. Į G. rūsį jis patekti nebandė. Griovimo darbuose iš pradžių nedalyvavo, atvažiavo vėliau. Meistram nurodymo nuimti pusrūsio spyną jis nedavė. Meistrai rūsyje jokių darbų neatliko, tik apie pastatą. Jis davė nurodymą nuimti spyną nuo medinių vartų. Name bendrojo naudojimo objektų aprašas yra patvirtintas, tačiau ginčo vartų ir tvoros ten nėra. Kurią sklypo dalį jis, kaip (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinis, gali tvarkyti ir priimti sprendimus, nustatė pagal namo servitutinę zoną – namo tvarkymui reikalingas 1 metras, ir kol nėra nustatyta naudojimosi tvarka, jie ir tvarkosi aplink namą. Servitutas nėra nustatytas, bet tai bendra teisės norma, kad 1 metras yra servitutinis. Be to, tie nelegalūs statiniai remiasi į namą, kaip priestatas, tai susiję su jų namu. Pripažįsta, kad rakinami vartai ir židinys nėra šiukšlės, tačiau tai ne jo asmeninis, o namo reikalas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tačiau pažymėtina, jog administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kad A. G. 2019 m. liepos 11 d. per ePolicija.lt pateikė pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini)-ojo namo įgaliotinio L. S. galimai neteisėtų veiksmų: neteisėto rakinamų vartų ir tvoros bei akmeninio židinio išgriovimo, statybinių medžiagų ir kitų asmeninių daiktų, laikytų rakinamoje erdvėje, pasisavinimo, taip pat spynos išlaužimo ir įsilaužimo į asmenines pusrūsio patalpas (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 1-7).

ANK 518 straipsnyje nustatyta, kad savavališkas – tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas, agresyvus, baustinas ir panašiai. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Teismas daro išvadą, kad pagal turimą medžiagą nepakanka duomenų konstatuoti, kad nepadarytas joks teisės pažeidimas, kadangi įvykis ištirtas neišsamiai ir atmestinai. Institucija neatliko visų būtinų veiksmų, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa ir apgintos skundą padavusio asmens A. G. galimai pažeistos teisės.

2013 m. rugsėjo 16 d. pasirašyta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kurios tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus, sutarties dalykas – bendrosios namo konstrukcijos, bendrosios namo inžinerinės sistemos, namo bendrojo naudojimo patalpos, vietiniai inžineriniai tinklai, bendrojo naudojimo žemės sklypas, bei 2019 m. kovo 30 d. pasirašytas susitarimas dėl sutarties punkto pakeitimo, patvirtina, kad Jungtinės veiklos sutarties dalyviai sutartimi namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, įgaliotu asmeniniu paskiria L. S. (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 24-29, 30).

Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkų 2019 m. birželio 12 d. susirinkimo protokole Nr. 3 nurodyta, kad į susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti šie klausimai: aptarti teritorijos aplink pamatą tvarkymą; išsiaiškinti, kieno yra šiukšlės, tvora, iš lentų sukalta dėžė; rasti, kas demontuos tvorą, dėžę, išveš, demontuos, sukraus šiukšles; padidinti kaupiamųjų lėšų įmokas; rasti, kas suprojektuos namui kapitalinį namo projektą; išvežti iš bendro rūsio šiukšles, aptarti bendro rūsio patalpų naudojimosi tvarką; surasti, kas tvarkys (duomenys neskelbtini) namo Jungtinės veiklos buhalteriją (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 1-7).

Tiek tyrimo metu, tiek skunde dėl 2021 m. kovo 10 d. nutarimo A. G. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jam ir jo sutuoktinei nebuvo žinoma ir jokiais būdais – žodžiu, raštu, elektoriniu laišku ar pan., nebuvo pranešta apie planuojamų atlikti darbų datą ir laiką. A. G. nurodė, kad 2019 m. birželio 12 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkų susirinkimas vyko elektroniniu būdu ir su jo metu priimtais sprendimais visi buvo supažindinti tik 2019 m. liepos 8 d. elektroniniu paštu, kai tuo tarpu griovimo darbai buvo įvykdyti 2020 m. liepos 2 d. ir tai, kad tokie darbai vykdomi, atsitiktinai pamatė jo sutuoktinė (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 1-2, 51-54), teismo posėdžio metu jis taip pat patvirtino, kad apie tai, jog 2019 m. liepos 2 d. bus griaunama tvora, vartai, išgriautas akmenų židinys, jam niekas nepranešė, todėl jo sutuoktinei atsitiktinai pastebėjus vykdomus darbus, jis iškvietė policiją. Tuo tarpu L. S. paaiškinimai dėl šių aplinkybių skiriasi: 2019 m. rugsėjo 13 d. elektroniniame laiške Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui V. M. į klausimą „ar buvot pranešęs A. G., kad bus tvarkomas namo kiemas ir jam nesusirinkus jame esančių daiktų, jie bus išmesti?“, jis nurodė, kad „taip, tikrai viską buvom pranešę, ilgai kalbėjome apie tvarkymąsi“ (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 9-11); teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas jis paaiškino, kad susirinkimo protokolas ir yra pranešimas A. G., ar pranešė, kad bus tvarkomas namo kiemas ir, nesurinkus ten esančių daiktų, jie konkrečią dieną bus išgriauti ir išmesti, tiksliai neatsimena, turbūt pateikė žodžiu, oficialaus rašto tikrai nerašė. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas I. Ž. taip pat pripažino, kad A. G. nebuvo pateiktas pasiūlymas pačiam nugriauti tvorą ir židinį bei pranešimas apie konkrečią numatomų griovimo darbų datą.

Nors galima daryti išvadą, kad pareiškėjas A. G. galėjo ir turėjo žinoti apie planuojamus darbus – šiukšlių išvežimą ir tvoros bei rakinamų vartų išardymą, nes pats dalyvavo ir balsavo 2019 m. birželio 12 d. susirinkime bei prieš susirinkimą 2019 m. birželio 12 d. raštu L. S. išreiškė aiškų nepritarimą dėl tvoros ir rakinamų vartų pašalinimo (b. l. 17-18), tačiau liko nepaneigta ir tyrimo metu nebuvo įvertinta aplinkybė, kad A. G. nebuvo informuotas apie planuojamus griovimo ir tvarkymo darbus konkrečiai 2019 m. liepos 2 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 12 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkų susirinkimo protokole Nr. 3 nėra nurodyta jokia konkreti data, iki kurios A. G. nepašalinus tvoros, rakinamų vartų ir kitų daiktų, šie bus demontuoti ir išvežti kaip šiukšlės, ir nenurodyta, kokiu pagrindu tokie veiksmai bus atliekami, o klausimas dėl akmeninio židinio griovimo apskritai nebuvo iškeltas (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 12). Be to, L. S. tyrimo metu iš pradžių nurodė, kad kieme palikti daiktai jokios vertės neturėjo, įvardino juos kaip šiukšles, kurias išmetė (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 8), vėliau paaiškino, kad tikrai pamena, kad prie medinės tvoros buvo akmeninis židinys (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 22-23). Taip pat L. S. iš pradžių nurodė, kad jo pasamdytam darbininkui davė nurodymą nuimti A. G. savavališkai uždėtą spyną, kad būtų galima pateikti į rūsio patalpas ir įvertinti pamatų būklę (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 8), vėliau teigė, kad spyną ir vartelius reikėjo pašalinti, nes į rūsio bendro naudojimo patalpas galima patekti tik pro vartelius, nuo kurių raktą turi tik A. G., o jis buvo kreipęsis į A. G. dėl raktų nuo medinių vartelių suteikimo, bet A. G. pasakė, kad raktų jam neduos (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 22-23), tuo tarpu iš pateikto pusrūsio plano matyti, kad į pusrūsio patalpas yra du įėjimai (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 33), o A. G. teismo posėdžio metu teigė, kad kai L. S. norėjo patekti ir apžiūrėti pusrūsio patalpas, jis pats yra atrakinęs ir įleidęs, L. S. padarė nuotraukas, taip pat buvo atėjęs techninis projektuotojas, kurį jis taip pat jį įleido. Pateikdamas paaiškinimą tyrimo metu jis nurodė, kad L. S. daugiau jam nėra pateikęs raštiško prašymo pateikti į pusrūsio patalpas, kuriose laikomi pareiškėjo šeimos asmeniniai daiktai (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 51-54).

2019 m. liepos 19 d vyresniojo tyrėjo V. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad L. S. nurodė, jog namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, sprendimai nuimti rūsio spyną ir tvarkyti bendro naudojimo kiemą yra užprotokoluoti ir protokolų kopijas jis atsiųs elektroniniu paštu (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 8), teismo posėdžio metu L. S. taip pat aiškino, kad 2019 m. birželio 12 d. nuotoliniu būdu vyko susirinkimas, buvo balsuojama dėl 5 punktų, vienas iš jų buvo aplinkos tvarkymas, jis išsiuntė visiems kaimynams aktualius klausimus – ką reikia spręsti, t. y. darbotvarkę, o gavus G. raštą, buvo paklausta visų kaimynų nuomonės, ir po to priimti sprendimai, ar tai įvyko tą pačią dieną, ar kitą, dabar negali pasakyti, – t. y. susirinkimams vykstant nuotoliniu būdu, visą informaciją siunčiant elektroniniu paštu, paklausus kaimynų nuomonės dėl A. G. rašto, turėjo būti pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp namo bendrasavininkų ir įgalioto asmens, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti ir jų nebuvo pareikalauta pateikti.

Be to, 2020 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-385-1127/2020, kuria buvo patenkintas pareiškėjo A. G. skundas, panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato 2020 m. liepos 8 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, buvo konstatuota, kad: vertinant namo įgalioto asmens veiksmus, nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad dėl susirinkimo metu planuotų atlikti darbų bei jų apimties yra kilęs ginčas; pareiškėjo prašomos ištirti aplinkybės nebuvo vertinamos šiuo metu teisme nagrinėjamų civilinių bylų kontekste – Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, yra kilęs dėl ginčas nuosavybės teisės pripažinimo bei dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos, tuo tarpu, įgalioto asmens veiksmai bei jų teisėtumas nurodytu būdu patenkant į rūsio patalpas, nebuvo vertinami atsižvelgiant į šias aplinkybes; pareiškėjas yra nurodęs, kad dėl galimai neteisėtų įgalioto asmens veiksmų jam buvo padaryta 2 000 eurų turtinė žala, tačiau šios aplinkybės taip pat nebuvo vertintos, motyvuojant tuo, kad tiksli daiktų sąmata nėra gauta, nors pareiškėjas įvardijo daiktus, kurių pasigedo (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 69-73). Tačiau šia teismo nutartimi grąžinus administracinio nusižengimo bylą tyrimui atlikti, Institucijoje papildomai buvo apklaustas griovimo darbus vykdęs darbininkas V. D., kuris patvirtino, kad nugriovė tvorą, išardė akmeninį židinį, išardė vartelius ir sutvarkė dalį sklypo, esančią šalia namo kairės pusės sienos, t. y. išmetė visas toje dalyje buvusias šiukšles, į pastato rūsį nebuvo įėję ir ten jokių darbų neatliko (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 74), ir kaimyniniame name gyvenantis P. M., kuris paaiškino, kad, darbininkams paprašius, suteikė jiems prisijungimą prie elektros tinklo, prailgintuvą ir vandens žarną, tačiau kokie darbai buvo atliekami, nežino, tik matė, kad A. G. konfliktavo su L. S. (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 75). Taigi, 2020 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos.

Skundo nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas A. G. pateikė 2019 m. balandžio 24 d. perdavimo – priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad kartu su 1/2 dalimi buto (duomenys neskelbtini), Kaune, perduodamas buto priklausinys, t. y. rakinama kiemo dalis, raktai nuo rakinamos kiemo dalies, kuri yra aptverta medinėmis dailylenčių lentomis ir mediniais vartais, taip pat rakinamoje kiemo dalyje perduodamas mūrinis židinys iš natūralaus akmens ir sendintų plytų, su apdailine plytų ir akmens konstrukcija (b. l. 58). Pats L. S. neginčija, kad akmenines židinys buvo rakinamoje kiemo dalyje buvo, o iš jo parodymų galima daryti išvadą, kad organizavo rakinamų vartų, tvoros ir rakinamoje kiemo dalyje buvusio lauko židinio išgriovimo ir išvežimo darbus, žinodamas, jog A. G. nesutinka, kad būtų išgriauti vartai ir tvora (b. l. 17-18) ir neinformavęs A. G. apie konkrečią griovimo darbų vykdymo datą.

Teismo posėdžio metu pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 19 d. sąmatos, kurioje nurodyta, kad akmeninio lauko židinio pastatymas kainuotų 11 593 eurus (b. l. 62), teismas nevertina, kadangi ši sąmata nepagrindžia galimai padarytos žalos išgriaunant prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo buvusį lauko židinį, tik numato, kokia galėtų būti naujo akmeninio lauko židinio kaina. Tačiau A. G. dar 2019 m. liepos 11 d. pareiškime policijai nurodė, kad atskira rakinama erdvė ir lauko židinys buvo įkurtas buvusio savininko (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 2), be to, 2020 m. birželio 11 d. paaiškinime išvardino daiktus, kurių pasigedo ir nurodė, kad dingusių daiktų įsigijimo dokumentų neturi, kadangi nėra išsaugojęs, o dalį šių daiktų gavo pirkdamas butą iš ankstesnės buto savininkės, apie jam perduotus daiktus ir statinius, jam perduotus pagal priėmimo-perdavimo aktą, gali paliudyti buvusi patalpų savininkė L. B., nurodė jos telefono numerį (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 53-54), tačiau L. B. nebuvo apklausta, nebuvo aiškinamasi, ar išgriovus vartus ir akmeninį židinį bei visa tai išvežant, buvo padarytas išvežamų daiktų apyrašas, apklausus darbus atlikusį V. D., kuris nurodė, kad išmetė išvežtas šiukšles – lentas, medienos atliekas, medžių šakas, stiklo atliekas, plytų atliekas (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 74), nebuvo išsiaiškinta aplinkybė, kur buvo išvežti išardyto židinio akmenys bei išardytų vartų statybinės medžiagos, kurios, A. G. teigimu, dar buvo tinkamos naudoti, ir ar nėra galimybės jų grąžinti. Šiuo atveju galimai padarytos turtinės žalos dydžio nustatymas yra svarbi aplinkybė, kurią nustačius būtų atribota galima administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

Institucija, priimdama nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nurodė pareiškėjui galimybę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti, tačiau patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3148-429/2021 pagal ieškovų D. G. ir A. G. ieškinį atsakovams I. Z., R. S., L. S., V. K. dėl nuosavybės teisių į pusrūsio patalpas pripažinimo, priimtas sprendimas apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs, civilinė byla Nr. e2-1202-454/2021 pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovams D. G., A. G. dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo, kurioje taip pat pareikštas atsakovų priešieškinis, nėra išnagrinėta, taigi civilinėse bylose ginčai nagrinėjami tik dėl pusrūsio patalpų. Tuo tarpu, šioje administracinio nusižengimo byloje yra keliamas klausimas dėl būtent 2019 m. liepos 2 d. įvykdytų tvoros, rakinamų vartų ir akmeninio židinio išgriovimo ir išvežimo darbų galimo neteisėtumo savavaldžiaujant.

ANK 590 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tik atlikus išsamų tyrimą ir visus būtinus veiksmus, nustačius visas įvykio aplinkybes, bus galima spręsti ar buvo padarytas teisės pažeidimas (-ai), kas jį (juos) padarė, nustatyti kaltės formą (tyčia ar neatsargumas), galimai padarytos žalos dydį ir galimą veikos kvalifikavimą – ar yra pagrindas nutraukti (nepradėti) administracinės teisenos, ar yra administracinio nusižengimo (-ų) požymiai, ar nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnyje, požymiai.

Kadangi nagrinėjant skundą buvo nustatyta, kad neatlikti visi būtini veiksmai, siekiant ištirti įvykį, nenustatytas galimai padarytos turtinės žalos dydis, kilo neaiškumų dėl asmens (-ų) kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių, nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą

Esant išvardintoms aplinkybėms, pareiškėjo A. G. skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjo A. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2021 m. kovo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir bylą, kartu su administracinio nusižengimo medžiaga, perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti galimo administracinio nusižengimo tyrimą ir priimti sprendimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.