- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- II-621-1010/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00608-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. R.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-14194-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2022 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-14194-2022 K. R. už administracinių nusižengimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkė prisipažino padarius šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas – paskirta galutinė administracinė nuobauda 1200,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai 18 mėnesių, už tai, kad 2022 m. spalio 3 d. 6 val. 30 min. Slyvų-Joniškės g. sankryžoje, Klaipėdos m., K. R., vairuodama automobilį Nissan Almera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,80±0,02 promilės neblaivumas, važiuodama šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 9 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėja K. R. skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti 2022 m. spalio 17 d. nutarimu skirtą nuobaudą, ją sušvelninant iki teismo nuožiūra tinkančio dydžio. Skunde nurodoma, kad pareiškėja neginčija savo kaltės bei nutarime nurodytų faktinių aplinkybių, ji visiškai prisipažįsta padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, labai išgyvena ir yra pasiruošusi atlyginti padarytą žalą. Padarytą nusižengimą pareiškėja asmeniškai vertina itin kritiškai. Administracinis nusižengimas privertė ją suprasti šio neatsakingo elgesio priežastis bei galėjusias būti pasekmes, permąstyti savo elgesį. K. R. iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, kad tokiais savo veiksmais kėlė pavojų savo ir aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Ji nėra teista, pažeidinėjanti įstatymus ar visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Teise vairuoti transporto priemones iki šio nusižengimo K. R. naudojosi labai atsakingai, o jos padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. 2022 m. spalio 3 d. išvakarėse pareiškėja dalyvavo šventėje ir saikingai vartojo alkoholinius gėrimus. Atsikėlusi ryte jautėsi gerai, todėl nieko neįtardama išvažiavo į darbą. Administracinis nusižengimas yra padarytas netinkamai įvertinus savo galimybes, nuovargį, nes alkoholis buvo vartojamas nedideliais kiekiais iš vakaro. Pareiškėja tvirtina, kad niekada tyčia nesėstų prie vairo būdama neblaivi. Ji nesitikėjo, kad po nakties dar gali būti apsvaigusi (nesijautė apsvaigusi), sėdo prie vairo ir net negalėjo pagalvoti, kad, patikrinus girtumą, jis galėtų būti nustatytas. Šios aplinkybės nėra pateisinančios jos elgesį, tačiau taikant nuobaudą jos gali būti reikšmingos. Pareiškėja nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemonę jai yra labai reikalinga, nes ji dirba VĮ (duomenys neskelbtini). Darbas yra pamaininis ir joks viešasis transportas nuo namų iki darbo nevažiuoja. Jeigu jai bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, ji praras darbą ir šeima neteks pragyvenimo šaltinio. Akcentuojama, kad pareiškėja viena augina nepilnametę dukrą P., gimusią (duomenys neskelbtini), ją reikia vežti į ugdymo įstaigą, būrelius. Neturint teisės vairuoti transporto priemones, pareiškėjai ir visai jos šeimai kyla labai didelės neigiamos pasekmės, kurios nėra proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui. Pareiškėjos nuomone, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, galima išvada, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sušvelninus paskirtą baudą, nes ji vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu teisės pažeidimu, ir tai jai turės akivaizdų prevencinį poveikį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo palikti nutarimą nepakeistą ir K. R. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad priešingai nei nurodoma skunde, K. R. nėra pavyzdinga vairuotoja, nes nuo teisės vairuoti transporto priemones įgijimo 2014 m. vasario 12 d., ne kartą yra pažeidusi Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki šio nusižengimo yra padariusi šešis Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Du iš jų nusižengimo padarymo metu buvo galiojantys. Jai anksčiau skirtos nuobaudos, nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemones apribojimu, teigiamos įtakos dėl vairavimo nepadarė ir 2022 m. spalio 3 d. ji vairavo automobilį būdama neblaivi, nustatytas neblaivumas dvigubai viršijo leistina alkoholio norma, padarė eismo įvykį, kurio metu tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti žmonės. Jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra šiurkštus ir vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Pažymima, kad tesės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu, spręsdama tiek darbinius, tiek asmeninius klausimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, K. R. gali pasitelkti kitų asmenų (turinčių teisę vairuoti) pagalba, pažymėtina, kad jos minimi įsipareigojimai buvo iki nusižengimo padarymo, tačiau tai jos nesustabdė nuo vairavimo esant neblaiviai. Skunde nepateikiama tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomos išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Skunde prašoma vadovautis ir iki 2020 m. sausio 1 d. buvusia teismų praktika, tačiau teisės taikymas nėra statiškas procesas, jis yra dinamiškas kintantis laike ir svarbi aplinkybė yra tai, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas (Lietuvos Respublikos Seimas) išplėtė galimų taikyti administracinio poveikio priemonių sąrašą, numatydamas tai, kad įvertinus jog administracinė nuobauda pasieks savo paskirtį, būtų galima taikyti ir naujai atsiradusią alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Atsiradus šiai galimybei, jos ignoravimas ir besąlygiškas taikymas, asmenims padariusiems šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas iškreiptų bausmės paskirtį ir nepasiektų būtinų prevencinių nuobaudos tikslų, neatgrasytų nuo naujų nusižengimų padarymo. Pažymima, kad vairavimas esant neblaiviems ir eismo įvykių sukėlimas teismų praktikoje visada buvo vertinamas kaip vienas šiurkščiausių ir didžiausią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl K. R. žinodama, kad turės anksti ryte vairuoti transporto priemone, iš vakaro vartodama stipraus alkoholinio gėrimo kokteilius turėjo suvokti, kad vartojus alkoholinius gėrimus kitą rytą vairuojant gali viršyti leistiną alkoholio kiekio normą, todėl turėjo imtis prevencinių priemonių, nekelti grėsmės kitiems eismo dalyviams, pasitikrinti savo blaivumą, prekyboje esančiais, laisvai įsigyjamais alkoholio kiekio matuokliais, tačiau nesiėmė reikiamų prevencinių priemonių ir to nepadarė. Akcentuojama, jog daugelis žmonių teisę vairuoti transporto priemonę naudoja darbiniams ir asmeniniams tikslams, ir asmenys jiems galimai kilsiančias neigiamas pasekmes turi numatyti dar prieš darydami priešingą teisei veiką. Be to, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis), todėl tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, skirtą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Manoma, kad numatyti ANK 22 straipsnio tikslai nebus pasiekti taikant išimtinai taikomas, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat nebus užtikrinamas kitų eismo dalyvių, kurie nepažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir vairuoja blaivūs, interesas dalyvauti saugiame eisme. Prašoma administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje K. R. prašė jos skundą tenkinti, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti 2022 m. spalio 17 d. nutarimu skirtą nuobaudą, ją sušvelninant, sutrumpinant. Paaiškino, kad policijos pareigūnai, nesigilino į tai, kaip buvo sukeltas eismo įvykis, nematavo greičio, neperžiūrėjo gatvėse esančių kamerų vaizdo įrašų, neapklausė praeivių, liudytojų, o kaltei nustatyti rėmėsi vien tik jai nustatytu neblaivumu. Nurodė, kad ji suko iš Slyvų gatvės į dešinę pusę pagal salelę, o kita vairuotoja važiavo Joniškės gatve tiesiai, o ką ta moteris sakė policijos pareigūnams, ji nežino. Susidūrimas įvyko salelėje. Jos automobilis buvo nusviestas į dešinį šoną, tiesiai, o kita vairuotoja nuo smūgio atsidūrė jos išsuktoje gatvėje, tiesiai į gatvę. Policija jokio tyrimo neatliko. Ji prisipažino kalta, nes jai buvo nustatytas neblaivumas. Eismo įvykio deklaracijos nepildė, ji tik pasirašė pateiktus duomenis. Ji iš vakaro buvo išgėrusi du alkoholinius kokteilius, bet nuėjo vėlai miegoti ir buvo nevalgiusiu. Ryte jautėsi pakankamai gerai. Paskirta nuobauda jai labai trukdo darbui, nes turi kaskart iš jo išeiti anksčiau, kad spėtų į visuomeninį transportą, o savaitgaliais apskritai negali dirbti, nes nėra galimybių nei nuvykti į darbą, nei iš jo grįžti.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimu Institucija prašė skundą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Iš 2022 m. spalio 3 d. administracinio nusižengimo protokolo, surašyto K. R. dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, matyti, kad protokolas surašytas 6.30 val., nusižengimui naudotu alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0096, 1747095, K. R. nustatytas 0,8 promilių (paklaida 0,02 promilės) neblaivumas. Protokole užfiksuota, kad K. R. su pažeidimu sutinka (b. l. 15-16).
Iš 2022 m. spalio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad Iš 2022 m. spalio 3 d. patruliuojant kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyr. tyrėju L. P., iš Klaipėdos AVPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad ką tik gatvėje susidūrė du a/m: BMW v/n J980 ir kitas a/m v/n (duomenys neskelbtini) Dėl kaltės sutaria, bet reikia patikrinti vieno vairuotojo blaivumą. Pranešėja įtaria, kad jis neblaivus. Visi dalyviai laukia vietoje, gatvėje, prie a/m. Praneša BMW vairuotoja. Atvykus apie 06:55 val., adresu Klaipėdoje, Joniškės g. 23, įvykio vietoje sutiko ekipažą „L1103“, kurie nurodė, jog gatvėje susidūrė automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. R., ir automobilis BMW, kurį vairavo A. M.. Ekipažas „L1103“ K. R. alkoholio kiekio matuokliu 06:42val., pirmuoju pūtimu nustatė 0,83 prom., neblaivumą, antruoju 07:03 val., nustatė 0,80 prom., neblaivumą. Iš K. R. ir A. M. paimti paaiškinimai. Eismo įvykio schema nenubraižyta, nes jiems atvykus automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos (b. l. 17)
Iš 2022 m. spalio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo K. U. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. spalio 3 d. dirbant ekipaže „L1103“ kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK RS 2-ojo poskyrio vyresniuoju tyrėju A. M., apie 6 vai. 30 min., adresu Joniškės g. - Slyvų g. sankryžoje buvo pastebėtos dvi transporto priemonės. „Nissan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės priekinė dalis buvo sudaužyta, o „BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) automobiliui buvo apgadinta vairuotojo pusė. Abu automobiliai važiavo Slyvų gatve link minėtos sankryžos. Įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, transporto priemonės sustojo. Nustatyta, kad „Nissan“ transporto priemonę vairavo K. R.. „BMW“ automobilį vairavo A. M.. K. R. buvo labai susijaudinusi, kalbėjo nerišliai ir nuolat gėrė vandenį. Priėjus arčiau jos buvo užuodžiamas alkoholinių gėrimų kvapas. Alkotesteriu „Drager 7510 Nr. ARJK-0096“ K. R. 2022 m. spalio 3 d., 6 val. 42 min. nustatytas 0,83 prom. neblaivumas. Tuo pačiu alkotesteriu K. R. 2022 m. spalio 3 d. 7 val. 3 min., nustatytas 0,80 prom. neblaivumas. Moteris pirmai neigė vartojusi alkoholinius gėrimus, tačiau vėliau ji pripažino, kad gėrė alkoholį 2022 m. spalio 2 d. apie 20 val. 00 min. Užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Minėtu alkotesteriu nustatyta, kad A. M. įvykio metu buvo visiškai blaivi (0,00 prom.). Abi moterys nurodė, kad Joniškės g. - Slyvų g. sankryžoje įvyko eismo įvykis. K. R. dėl eismo įvykio kaltės sutiko. Į įvykio vietą atvykęs ekipažas „L1112“ perėmė įvykio įforminimą ir tęsė darbus įvykio vietoje (b. l. 18).
Žemesnės instancijos teismas
Iš K. R. 2022 m. spalio 3 d. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad ji nurodė, jog iš vakaro išgėrė porą kokteilių stipraus gėrimo ir ryte, 06.25 val., važiavo į darbą, nes jautėsi pakankamai adekvati ir blaiva. Važiuodama šalutiniu keliu ir sukdama iš Slyvų g., į Joniškės g., atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį. Su įvykio aplinkybėmis, kad ji yra kalta, sutinka (b. l. 21).
Iš A. M. 2022 m. spalio 3 d. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad ji nurodė, jog 2022 m. spalio 3 d., 06.28 val. važiavo į darbą. Važiuojant Joniškės g. sankryžoje su Slyvų g. netoli Joniškės g. 22, pajuto stiprų smūgį, po kurio jos automobilis apsisuko. Ji važiavo tiesiai pagrindiniu keliu. Kaltininkė išvažiavo iš šalutinio kelio. Sužalojimų nepatyrė, tik išgąstį ir buvo stipriai apgadintas automobilis. Paaiškinime pažymėta, jog įtaria, kad kitas įvykio dalyvis yra vartojęs svaigalus (b. l. 22).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad K. R. 2022 m. spalio 3 d., 6 val. 42 min. nustatytas 0,83 prom. neblaivumas, o 7 val. 3 min., nustatytas 0,80 prom. Su tikrinimo rezultatais K. R. sutiko (b. l. 23).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamai A. M., apgadinta priekinės ir užpakalinės kairės pusės durys, užpakaliniai kairės pusės ratas ir sparnas, užpakalinis bamperis. Transporto priemonei „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekiniai kairės pusės durys, ratas, sparnas, žibintas ir posūkio žibintas, variklio dangtis (b. l. 26).
Automobilių apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose, įrašytose skaitmeninėje laikmenoje (b. l. 14).
2022 m. spalio 11 d. nutarimu A. M. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 27).
Žemesnės instancijos teismas
Iš duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad jame užfiksuotos eismo įvykio, įvykusio 2022 m. spalio 3 d., 6 val. 30 min. aplinkybės. Nurodoma, kad Slyvų g., Klaipėdoje, išvažiuodama automobiliu Nissan iš šalutinio kelio į pagrindinę, nepraleido pagrindiniu keliu Joniškės g. važiavusio automobilio BMW, tuo buvo nesilaikyta reikalavimo duoti kelią, keičiant važiavimo kryptį (b. l. 28-30).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pažymėtina, kad nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, bylos nagrinėjimo ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai, būtent todėl ANK 624 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad skunde būtų išdėstomi nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai, skundą paduodančio asmens prašymai, nes tai apibrėžia skundo dalyką ir leidžia Institucijai susipažinti su skundo argumentais ir tinkamai paruošti atsiliepimą į skundą, kuriuo išreiškiama Institucijos pozicija dėl skundo bei pareiškėjo prašymų (ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Administracinėn atsakomybėn patraukta K. R. skunde neneigė faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus, o kėlė tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, tačiau teismo posėdyje pareiškėja išreiškė poziciją, jog Institucija neatliko išsamaus eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir nepagrįstai nustatė, kad dėl eismo įvykio yra kalta ji. Taigi skundu pareiškėja neginčijo Institucijos atlikto įrodymų tyrimo ir jo pagrindu nustatytos pareiškėjos kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus, bei nutarimo šiuo pagrindu neprašė naikinti ar keisti. Institucija pateiktu atsiliepimu, atsižvelgiant į pateiktą skundą, išreiškė savo poziciją taip pat tik dėl K. R. skirtos nuobaudos pagrįstumo, nes pareiškėja kaltė nei dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nei dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų neginčija. Esant šioms aplinkybėms K. R. skundas nagrinėjamas neperžengiant pateikto skundo ribų.
Kita vertus, dėl pareiškėjos argumentų, kad policijos pareigūnai neatliko eismo įvykio tyrimo, pažymėtina, kad K. R. teismo posėdyje patvirtino, jog po eismo įvykio pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, tą ji nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime iš karto po įvykio (b. l. 21). Taigi ginčo dėl pareiškėjo kaltės, sukėlus eismo įvykį nekilo. Vadinasi ir abejonių dėl eismo įvykio kaltininko po įvykio nebuvo keliama. Pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 220. punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo tik eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir deklaraciją pasirašyti. Ir tik tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Vadinasi, kitomis aplinkybėmis, po eismo įvykio, nekilus ginčui dėl eismo įvykio kaltininko, K. R. ir A. M. būtų pakakę užpildyti tik eismo įvykio deklaraciją. Šiuo atveju, kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko ne dėl to, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, o dėl to, kad kitam dalyviui kilo abejonių dėl K. R. blaivumo (b. l. 17, 18). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nekilus jokiems ginčams ir nesutarimams dėl eismo įvykio aplinkybių, policijos pareigūnai neturėjo ir jokio pagrindo dėl jo rinkti papildomus įrodymus.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, pareiškėjos kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai, skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – K. R. prašo jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą nuobaudą, paskiriant mažesnio dydžio baudą ir sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl toliau teismas bylą nagrinėja skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).
ANK 417 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato atsakomybę už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas ir užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Taip pat už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių (ANK 417 straipsnio 8 dalis).
ANK 423 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Be to, pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Pareiškėjai, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda –1200,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai 18 mėnesių, kuri atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalies, 4 dalies sankcijos minimumą.
Vertinant pareiškėjos argumentus, kuriais yra grindžiamas nuobaudos sušvelninimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau nuobauda šiuo pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar pan.
Vis tik, šiuo atveju jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą nuobaudą, neskirti administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta – nors K. R. bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veikų, kas įvertinta jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ji anksčiau už analogiškus šiurkščius ir pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra bausta, neteista, tačiau šios aplinkybės gali nulemti mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, nuobaudos paskyrimą, tačiau nesudaro neordinarios situacijos, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
K. R. nustatytas gana didelis girtumo laipsnis (0,8 prom. nepritaikius paklaidos), kuris du kartus viršija 0,4 prom., ribą, todėl ji galėjo suvokti, kad yra neblaivi ir negali vairuoti, tačiau sąmoningai pasirinko daryti pažeidimą. Jau vien tuo, kad vairavo neblaivi, pareiškėja padarė vieną pavojingiausių ir šiukščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau ji dar ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito eismo dalyvio turtas, todėl jos elgesys buvo itin neatsakingas ir pavojingas, ir tik atsitiktinumo dėka sunkesnių padarinių nesukėlė. Be to, K. R. ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taigi, pareiškėja ir iki šio įvykio nebuvo pavyzdinga, preciziškai taisyklių besilaikantį vairuotoja. Pareiškėja prašymą sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę motyvuoja kilusiais sunkumais nuvykti į darbą (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), bei pasirūpinti savo nepilnamete dukra P., gimusia (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6-7, 8), tačiau pareiškėjos gyvenime ir buityje kilę nepatogumai nėra išskirtiniai ir nelaikytini atsakomybę švelninančiomis, o ir pažeidėjai šios aplinkybės buvo žinomos nusižengimo darymo metu. Teismo vertinimu, išimtinai pažeidėjos interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, nes buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Pareiškėja, vairuodama transporto priemonę, turėjo būti itin kritiška sau, ir žinodama, jog vartojo alkoholį, įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą.
Įvertinus paminėtas aplinkybes ir tai, kad K. R. paskirta minimalaus dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta minimaliam terminui, bei jos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytam nusižengimui, už ką yra atsakinga ji pati, teismas sprendžia, kad taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra pagrindo.
Institucija teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl K. R. skundas netenkinama.
K. R. taip pat išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, t. y., kad neturėdama galimybių paskirtos baudos sumokėti iš karto, pradėjus nutarimo vykdymą, ji turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikdama įrodymus apie sunkią savo finansinę būklę ir prašydama išdėstyti baudos mokėjimą (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas, įvertinęs tai, kas svarbu ir turi teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, dėl kitų pareiškėjos teismo posėdyje išsakytų argumentų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos K. R. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14194-2022 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.