Vilniaus regiono apylinkės teismo teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, dalyvaujant ieškovei N. I., jos atstovui adv. Leonidui Ignatovui, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Halinai Markovskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. I. ieškinį atsakovams S. K., O. I., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, nors apie juos jai buvo pranešta asmeniškai.

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės ieškinį iš dalies, prašė jį tenkinti, tačiau rekomendavo apriboti atsakovės S. K. valdžią ne laikinai, o neterminuotai, tuo tarpu atsakovo O. I. valdžią apriboti laikinai, nenustatant konkretaus termino, taip pat priteisti iš abiejų atsakovų išlaikymą nepilnametei dukteriai. Nurodė, kad S. K. šeima Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus yra stebima nuo 2007 metų pradžios, t.y. nuo G. I., gim. 2007-01-25, gimimo. 2007-02-08 iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neišnešiotų naujagimių skyriaus buvo gauta informacija apie tai, kad iš ligoninės bus išrašyta S. K. su ką tik gimusiu kūdikiu, kuri iki gimdymo vartojo heroiną, vaiką pagimdė dar būdama nepilnametė. S. K. yra kilusi iš soc. rizikos šeimos, ji yra registruota pas savo motiną S. K.. Kažkokį laiką S. K. tinkamai prižiūrėjo vaiką, jai padėdavo N. I., kurios namuose ji apsigyveno kartu su vaiko biologiniu tėvu O. I., bet kilus įtarimams, kad S. K. vėl naudoja narkotikus (ji dažnai palikdavo savo dukrą sugyventinio motinai), buvo priimtas sprendimas dėl laikinosios globos nustatymo paliktam be tėvų globos vaikui. Pažymėjo, kad O. I., nors ir pripažino savo tėvystę vaikui, tačiau taip pat savo vaiku nesirūpino, vaikas buvo dažnai paliekamas tai su jo motina, tai su broliu. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-04-14 įsakymu Nr.A27-546 G. I. buvo nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta N. I. ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja. Šiuo metu G. I. auga senelės N. I. šeimoje (laikinoji globa yra tęsiama iki šiol), nei vaiko motina S. K., nei vaiko tėvas O.I. nevykdo tėvų pareigų vaikui, jų ryšys su vaiku yra nutrūkęs ir nėra duomenų, kad vaiko padėtis ateityje pasikeis. Pažymėjo, kad S. K. už vagystes bei narkotikų vartojimą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-25 nutartimi buvo įkalinta, bausmę atliko Panevėžio pataisos namuose nuo 2010-06-02, šiuo metu yra paleista, vaiku nesidomi, valkatauja, yra įtarimų, kad vėl vartoja narkotikus, savo vaiko nelanko ir jos gyvenimu nesidomi. O. I. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-10-21 nuosprendžiu yra nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams ir yra įkalintas nuo 2010-03-16, bausmę atlieka Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose, buvo įpareigotas priverstinai gydytis nuo narkomanijos. Šie faktai patvirtina, kad abu mažametės G. I. tėvai netinkamai vykdo tėvų pareigas nuo pat vaiko gimimo, šiuo metu jie yra visiškai nusišalinę nuo vaiko, priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo, nesirūpina savo vaiko priežiūra, sveikata, auklėjimu, neremia nei moraliai nei materialiai, tuo daro ypatingą žalą vaiko vystimuisi, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų valdžią jų dukters atžvilgiu, nustatyti vaikui nuolatinę globą ir globėja paskirti ieškovę, kuri tinkamai atlieka savo pareigas. Kita vertus, turint omenyje atsakovo O. I. teismo posėdžio metu išsakytą poziciją ir norą išėjus iš laisvės atėmimo vietos rūpintis dukterimi, įsidarbinti, tai, kad nurodė nevartojantis narkotikų ir pan., jo valdžią vaikui tikslinga apriboti laikinai, ir tik atsakovui įrodžius savo elgesio teigiamus pokyčius ateityje, teismui spręsti dėl valdžios apribojimo panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad nors visą laiką atsakovas O. I. gyveno su savo tėvais bei nepilnamete dukterimi, tačiau taip pat tiek iki dukters gimimo, tiek po gimimo vartojo narkotines medžiagas, nuo narkotinės priklausomybės nesigydė, neretai palikdavo savo dukrą vien motinos N. I. ar kitų šeimos narių priežiūrai, nepakankamai skyrė dėmesio vaikui, neišlaikė vaiko materialiai. Kita vertus, atsakovas O. I. paaiškino, kad prižiūrėjo dukrą, narkotikų vartojimas ir vedamas nusikalstamas gyvenimo būdas netrukdė jam rūpintis dukterimi, jis nebuvo tiek nusišalinęs nuo vaiko auginimo ir auklėjimo, kiek atsakovė S. K., tarp jo ir vaiko yra ryšys, ir nors šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, tačiau ketina dirbti, yra pasiryžęs pakeisti gyvenimo būdą, rūpintis dukterimi, nevartoja narkotinių medžiagų. O. I. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-30 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 183 str. 1 d., 259 str. 1 d., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., nuteistas laisvės atėmimu, įpareigotas gydytis nuo narkomanijos; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-10-06 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-02-12 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-10-21 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. yra nuteistas laisvės atėmimui 3 m. 2 mėn., yra įkalintas nuo 2010-03-16, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-uosie pataisos namuose (b.l. 42-47, 99-104). Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad O. I. buvo ne kartą buvo baustas už administracinės teisės pažeidimus – neteisėtą veiką su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, chuliganizmą, gyvenamosios vietos nedeklaravimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, vagystę, kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 58-66, 108-109).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. LR CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais (LAT 2002-10-23 nutartis c.b. R. Č. v. S. K., Nr. 3K-3-1225/2002; 2008-05-30 nutartis c.b. J. T. v. K. T., Nr. 3K-3-236/2008; LAT 2009-03-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-95/2009 ir kt.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovai S. K. ir O. I. dėl savo kaltės, dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių (narkotinės priklausomybės, nusikalstamo ir amoralaus gyvenimo būdo, aplaidumo, tingumo ir pan.) ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d. įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnametės dukters G. I. atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, jį auklėti ir prižiūrėti, taip pat vengia tinkamai atlikti CK 3.192 str. 1 d. numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovų negalėjimas bei vengimas atlikti savo, kaip tėvų, pareigas dukters atžvilgiu, neabejotinai daro dukrai neturtinę žalą, kadangi vaikas, augdamas be pakankamo motinos ir tėvo dėmesio ir rūpesčio, nesulaukdamas deramo atsako į savo meilę tėvams, patiria neigiamus išgyvenimus, ilgisi tėvų jaučia jausmų stygių.

Vadovaujantis LR CK 3.180 str., laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Pažymėtina, kad pagal CPK 376 str. 3 d. ir 4 d. teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus šeimos bylose, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ir tiesėtų interesų gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs ieškovės bei atsakovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą bei jo pateiktus duomenis, mano esant tikslinga apriboti atsakovės S. K. valdžią vaiko atžvilgiu neterminuotai, tuo tarpu atsakovo O. I. valdžią vaiko atžvilgiu apriboti laikinai, nenustatant konkretaus valdžios ribojimo termino.

Teismas pažymi, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas, kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir požiūrį į pareigų vaikui vykdymą, tuo tarpu neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, kaip išimtinė priemonė ir sankcija, gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju matyti, jog negalima tikėtis, kad atsakovė S. K., kuri iš esmės nuo pat dukters gimimo nusišalino ir per visus šiuos keturis vaiko gyvenimo metus iš esmės buvo ir tebėra nusišalinusi nuo savo turtinių ir neturtinių pareigų dukteriai vykdymo, nerodė jokių teigiamų pokyčių savo požiūryje į vaiką bei pareigų jam vykdymą, nesiėmė aktyvių veiksmų susiklosčiusiai situacijai pakeisti, iš tikrųjų pakeistų savo elgesį ir požiūrį į vaiką bei imtųsi aktyvių veiksmų, būtų pasiryžusi ir turėtų norą pakeisti susiklosčiusią situaciją, nes per daugelį metų pastangų sugrąžinti dukterį į šeimą, savarankiškai ja rūpintis ir vykdyti jai motinos pareigas nedarė. Be to, atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdžius, tuo pademonstruodama visišką abejingumą savo vaiko likimui ir teismo procesui, kurio metu sprendžiamas klausimas dėl jos mažametės dukters tolesnio likimo.

Nepilnametės G. I. tėvo O. I. vadžią dukteriai tikslinga apriboti laikinai, kadangi egzistuoja tikimybė, kad atsakovas, kuris nepakankamai rūpinosi savo dukterimi ir dėl savo paties kaltės (padarytų nusikaltimų ir kt.) šiuo metu negali savarankiškai ją rūpintis, auklėti, auginti ir išlaikyti, keičia ir galutinai pakeis savo ydingą gyvenimo būdą bei požiūrį į vaiko auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje, išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, stengsis vaiku rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas, sveikas ir teigiamas sąlygas sūnui augti bei vystytis. Kaip paaiškino atsakovas, jis šiuo metu dirba laisvės atėmimo vietoje, nėra turėjęs jokių drausminių nuobaudų, siekia lygtinio paleidimo ankščiau laiko, išėjęs į laisvę ketina įsidarbinti, turi norą ir pasiryžimą savarankiškai rūpintis vaiku, nėra praradęs su vaiku ryšio, bendrauja su dukterimi susitikimų laisvės atėmimo įstaigoje metu. Vis dėlto, nustačius, kad šiuo metu pagrindas taikyti atsakovo O. I. valdžios apribojimą yra, tačiau padėtis gali keistis, teismas taiko laikiną atsakovo valdžios apribojimą, nenustatydamas konkretaus jo termino, kaip prašė ieškovė, bet siedamas jį su atsakovo elgesiu dabar ir ateityje, sudarant atsakovui laiką bei galimybę, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaiku, skirti jam dėmesį, intensyviai bendrauti, teikti išlaikymą ir kitaip prižiūrėti, remti, aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime, tuo pačiu įtvirtinant savo pasiryžimą pakeisti žalingą ir ydingą gyvenimo būdą bei pašalinti aplinkybes, sąlygojusias laikinos vaiko globos nustatymą. Tik galutinai išnykus laikino atsakovo valdžios nepilnametės dukters atžvilgiu taikymo pagrindams, atsakovas, vadovaujantis LR CK 3.181 str. 2 d. 3.182 str. 3 d., galėtų kreiptis į teismą dėl jo valdžios apribojimo dukters atžvilgiu panaikinimo. Laikino valdžios apribojimo termino nustatymas vieneriems metams šiuo atveju negali būti taikomas ir dėl to, kad atsakovas O. I. jam skirtą laisvės atėmimo bausmę baigs atlikti vėliau negu po vienerių metų, todėl realiai negalės įgyvendinti savo pareigų vaikui.

Apribojus atsakovų valdžią jų dukters atžvilgiu, LR CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., 3.257 str. pagrindu nepilnametei G. I. skirtina nuolatinė globa. Atsižvelgiant į LR CK 3.246 str., į ieškovės norą, išvadą teikiančios institucijos poziciją, G. I. globėja paskiriama jos močiutė N. I., kuri iš esmės nuo pat mergaitės gimimo yra jos faktinė ir laikinoji globėja, su kuria mergaitė visą laiką gyveno ir tebegyvena, kuri rūpinasi mergaite, ją prižiūri, augina, auklėja, išlaiko. Pažymėtina, kad N. I. gali užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, kadangi atitinka vaiko globėjui keliamus reikalavimus, kartu su sutuoktiniu, kuris neprieštarauja dėl sutuoktinės paskyrimo vaiko globėja, gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, nors neturi darbo, tačiau gauna socialines išmokas (709 Lt netekto darbingumo pensiją, taip pat apie 520 Lt dydžio globos išmoką (b.l. 10-11), turi nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones (b.l. 89-91), gaunamų lėšų pakanka šeimai išlaikyti, neturi sveikatos sutrikimų, kurie neleistų tinkamai atlikti globėjos pareigas (b.l. 119), nebuvo nei teista, nei bausta administracine tvarka. Jokių neigiamų duomenų apie N. I., kurie leistų suabejoti jos tinkamumu būti anūkės nuolatine globėja, byloje nėra. Kaip pažymėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, ieškovė tinkamai įgyvendina savo, kaip globėjos pareigas. Nepilnametės G. I. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su globėja jos gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.183 str. 4 d., 3.265 str. 1 p.).

Apribojus atsakovų valdžią, jiems išlieka pareiga teikti vaikui išlaikymą (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.). Nors ieškovė ieškiniu neprašė priteisti nepilnametei G. I. išlaikymą iš atsakovų, o vėliau prašė priteisti išlaikymą tik iš S. K., tačiau teismas, vadovaudamasis LR CPK 376 str. 3 d., turėdamas teisę viešą interesą turinčiose šeimos bylose, kuriose paliečiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei interesais susiję klausimai, išeiti už pareikšto ieškinio ribų, t.y. viršyti pareikštus reikalavimus, gindamas nepilnamečio vaiko teises bei interesus, namo esant tikslinga spręsti klausimą dėl išlaikymo iš abiejų atsakovų, turinčių lygias pareigas vaikui, jų nepilnametei dukrai priteisimo. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasis LR CK 3.192 str., o taip pat formuojama Lietuvos teismų praktika, teismas mano esant tikslinga priteisti iš atsakovų po 300 Lt mėnesinių periodinių išmokų dukters išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Teismas pažymi, kad išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Teismas negali priteisti vaikui išlaikymą daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl net ir tas faktas, kad abu atsakovai niekur nedirba ir patys yra išlaikomi, neatleidžia jų nuo pareigos išlaikyti vaiką vykdymo, juo labiau, kad šiuo atveju pareiga nevykdoma dėl jų pačių netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių (LAT 2008-05-26 nutartis c.b. A.L. v V.K., Nr. 3K-3-303/2008; LAT 2009-04-27 nutartis c.b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; LAT 2009-12-22 nutartis c.b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.).

Vertinant nepilnametės N. I. poreikius nustatyta, kad jai yra 4,5 metų, jos poreikiai yra įvairiapusiai, neapsiriboja vien tik maitinimu, aprangos užtikrinimu, tačiau apima ir būtinų mokymuisi bei lavinimuisi daiktų ir priemonių įsigijimą ir t.t. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Vertinant atsakovų turtinę padėtį ir galimybes nustatyta, kad abu atsakovai yra bedarbiai, niekur nedirba, jokio nekilnojamojo turto neturi, atsakovas turi nuosavybės teise transporto priemonę, atsakovė transporto priemonių nuosavybės teise neturi (b.l. 93-98), tačiau abu yra darbingi, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jie dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų dirbti ir užsidirbti, užtikrindami išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą, taip pat nėra duomenų apie kreditorinių įsiskolinimų buvimą. Kaip jau buvo minėta, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar jų neturėjimu, todėl atsakovai privalo teikti vaikui išlaikymą ir negali būti atleidžiami nuo šios pareigos vykdymo. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisinat išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis, tačiau kompleksiškai įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, vaiko poreikius, atsakovų dabartinę turtinę padėtį ir situaciją, teismas sprendžia, kad iš atsakovų turėtų būti priteista po 300 Lt nepilnametės dukters G. I. išlaikymui.

Remiantis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., patenkinus ieškinį, iš atsakovų turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pačių atsakovų turtinė padėtis yra sunki dėl iš esmės jokio turto ir pajamų neturėjimo, į tai, kad prioritetas teiktinas jų turtinių pareigų vaiko, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307, 406, 407 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valdžią jos nepilnametės dukters G. I. (a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 2007-01-25) atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovo O. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. ( duomenys neskelbtini), atliekančio laisvės atėmimo bausmę ( duomenys neskelbtini) valdžią jo nepilnametės dukters G. I. (a.k. (duomenys neskelbtini), gim. duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti G. I. (a.k. (duomenys neskelbtini), gim. duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir jo globėja paskirti N. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini).

G. I. (a.k. (duomenys neskelbtini), gim. duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti globėjos N. I. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovų S. K. ir O. I. po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametės dukters G. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme (2010-10-14) iki G. I. pilnametystės. Vaikui priteisto ir mokamo išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavesti globėjai N. I..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.