- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-17-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11363-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- I. Z.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei I. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir atsakovės I. Z. priešieškinį ieškovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė I. Z. pateikė pirmosios instancijos teismui priešieškinį, kuriuo prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo I. Z. ir dukros K. Z. , uždrausti A. Z. lankytis bute, esančiame Didlaukio g. 80-103, Vilniuje, kur ji dabar su dukra gyvena, laikinai nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina, įpareigoti ieškovą dukters išlaikymui mokėti po 495 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, įpareigoti ieškovą laikinam jos išlaikymui mokėti po 400 Lt periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad ieškovas su ja elgiasi žiauriai, ją muša, 2011-06-26 Vilniaus miesto 1 PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02711-11 pagal BK 145 str. 1 d., t.y. dėl to, kad A. Z. realiai grasino nužudyti ją. Nurodė, kad nuo 2011-05-01 ieškovas neteikia dukrai ir jai jokio išlaikymo. Jis pasisavino Sodros skiriamas išmokas dukrai, artimųjų, galinčių padėti išlaikyti dukrą ji neturi. Pažymėjo, kad ji nedirba, privalo budėti prie sergančios dukros. Į vaikų darželį vaiko nepriima, nes nėra vietų. Nuo 2011 m. birželio 28 d. atsakovas gyvena pas savo tėvus Ateities g. 25-22, Vilniuje.
Ieškovas nurodė, kad jis siūlė atsakovei atlikti DNR ekspertizę dėl tėvystės. Jei ekspertizė patvirtintų, kad jis yra mergaitės tėvas, jis sutiktų mokėti po 300 Lt išlaikymą. Dėl atsakovės išlaikymo kategoriškai nesutiko, kadangi ji gyvenanti jam priklausančiame bute ir už jį nemoka. Jis šiuo metu uždirba 1500 Lt išskaičius mokesčius. Jam nuo 2011 m. birželio 28 d. paskirta kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu dėl fizinio smurto panaudojimo, įpareigojant gyventi skyrium, todėl atsakovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė būtų perteklinė.
Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad sutinka su atsakovės prašymu laikinai nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina, priteisti laikiną išlaikymą vaikui, įpareigoti gyventi ieškovą skyrium nuo atsakovės ir nepilnametės dukters ir uždrausti atsakovui lankytis bute, esančiame Didlaukio g. 80-103, Vilniuje, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, kadangi toks prašymas pareikštas siekiant apsaugoti mažamečio vaiko interesus, todėl turėtų būti tenkintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovės I. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: 1) įpareigojo ieškovą A. Z. gyventi skyrium nuo I. Z. ir dukros K. Z. ; 2) uždraudė ieškovui A. Z. lankytis atsakovės I. Z. bei nepilnamečio vaiko K. Z. gyvenamojoje vietoje, Didlaukio g. 80-103, Vilniuje; 3) nustatė nepilnamečio vaiko K. Z. gyvenamąją vietą su atsakove I. Z. ; 4) priteisė iš ieškovo A. Z. dukros K. Z. išlaikymui laikiną išlaikymą, mokamą po 495 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, kitoje dalyje prašymą atmetė. Nurodė, kad A. Z. 2011-06-26 Vilniaus miesto 1 PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 12-1-02711-11 dėl nusikaltimo numatyto LR BK 145 str. „Grasinimai nužudyti“ 1 dalyje. Šiuo metu ieškovas gyvena pas savo tėvus Ateities g. 25-22, Vilniuje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas neteikia išlaikymo vaikui nuo 2011-05-01, tai kelia grėsmę vaiko turtiniams ir neturtiniams interesams. Atsižvelgiant į nurodytas atsakovės aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės prašymas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, uždrausti lankytis atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje adresu Didlaukio g. 80-103, Vilniuje, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, įpareigoti ieškovą teikti laikiną išlaikymą dukrai grįstas siekiu visais įmanomais būdais atsiriboti nuo keliamų ieškovo agresijos išpuolių bei galimo bendravimo ateityje, užtikrinti nepilnamečio vaiko turtinius ir neturtinius interesus. Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas įvertino, kad yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo jai laikiną išlaikymą atmetė, kadangi atsakovė šio prašymo nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, kurie leistų teismui nuspręsti apie tokio išlaikymo jai teikimo reikalingumą (duomenys apie turtinę padėtį, sveikatos būklę ir pan.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas A. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį dėl apribojimo gyventi skyrium ir šį klausimą iš naujo svarstyti pirmosios instancijos teismui bei pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iš ieškovo nepilnametės K. Z. laikinam išlaikymui kas mėnesį priteistą 495 Lt sumą sumažinti iki 370 Lt per mėnesį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apribodamas ieškovo teisę gyventi bute, esančiame adresu: Didlaukio g. 80-103,Vilnius, neįsigilino į realius faktus bei neatsižvelgė į ieškovo realiąsias pajamas ir išlaidas. Apeliantas pažymi, jog jo pajamos yra 1481 Lt, o išlaidos 1300 Lt. Apribojimą gyventi skyriumi su I. Z. taip pat prašo panaikinti kaip nepagrįstą jokias faktiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė I. Z. prašo palikti nepakeistą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį. Pažymi, jog Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas gyventi ieškovui skyrium nuo atsakovės ir dukros, nesilankyti bute, kuriame gyvenu su mažamete dukra, yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat atsakovė pažymi, jog nepilnametės dukters išlaikymui reikia skirti 990 Lt per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (LR CPK144 str.), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK145 str.) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011]. Taigi LR CK 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai numato teismui galimybę priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui; įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y., kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Pažymėtina, kad LR CK 3.65 str. 2 d. numatytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti ir kitas laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtinos užtikrinti teismo sprendimo vykdymą (LR CPK 144 str. 1 d.).
Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas, vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių viena yra įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.), nes nuolatinės konfliktinės situacijos kelia grėsmę vaikų psichologinei bei emocinei būsenai.
Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovas naudoja psichologinį smurtą prieš ją ir dukrą. Vilniaus miesto 1 PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 12-1-02711-11 dėl nusikaltimo numatyto LR BK 145 str. „Grasinimai nužudyti“. Be to, butas, esantis Didlaukio g. 80-103, Vilniuje yra 1 kambario, o atsakovas šiuo metu gyvena Ateities g. 25-22, Vilnius.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovo tolesnis gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietoje su atsakove ir nepilnamete dukra kelia pagrįstą grėsmę jų gerovei, saugumui ir interesams. Teismas, atsižvelgdama į prioritetiškai ginamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, konstatuoja, jog minėtos laikinosios apsaugos priemonės geriausiai garantuoja vaiko gerovės ir tinkamo vystimosi apsaugą iki bus išspręstas ginčas tarp šalių. Tik ieškovui gyvenant atskirai, atsakovė galės užtikrinti savo bei nepilnametės dukros saugumą ir gerovę.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.
Byloje nustatyta, kad atsakovė prašė teismo iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnametės dukros išlaikymui priteisti 495 Lt išlaikymą. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašymą, jį tenkino.
Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, atskirajame skunde remiasi aplinkybėmis, jog jo mėnesinės pajamos yra 1481 Lt, o išlaidos 1300 Lt. Apelianto manymu, teismas, priteisdamas iš ieškovo A. Z. dukros K. Z. išlaikymui laikiną išlaikymą, mokamą po 495 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį neatsižvelgė į ieškovo turtinę padėti. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais nesutinka bei pažymi, jog šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios ieškovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ieškovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai.
Apeliantas iš esmės sutinka su laikino išlaikymo priteisimo pagrįstumu, tačiau ginčija teismo nutartį tuo pagrindu, jog nustatyto laikino išlaikymo dydis neproporcingas jo turtinei padėčiai, tačiau teismas sprendžia, kad tokie argumentai neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o jo būtiniausi kasdieniai poreikiai.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės, teismas nurodo jog, pirmosios instancijos teismas šioje bylos stadijoje pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nurodytų motyvų ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.