Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-4/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.6.; 1.2.4.2.6.; 2.3.6.

2009 m. vasario 6 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. Š. G. B. priteista 1500 Lt turtinės žalos ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 14 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Rumpiškės g.(duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tarpusavio konflikto metu tyčia, sukeldamas fizinį skausmą, rankomis ir kojomis sudavė V. A. ne mažiau kaip 3 smūgius į pilvą, stuburo juosmeninę dalį ir krūtinės ląstą. Dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam plyšo kairysis inkstas bei buvo padaryti kiti sužalojimai smūgių vietose. Be to, V. Š. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, padarydamas V. A. galvos traumą ir smegenų sukrėtimą–sumušimą bei kraujo išsiliejimą minkštuose smegenų dangaluose, dėl to, išsivysčius galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui, V. A. mirė. Tuo būdu V. Š. nužudė V. A. .

Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis dėl jo pripažinimo kaltu nužudžius nukentėjusįjį, be to, jis teigia, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad po konflikto su nukentėjusiuoju, jis dar su juo bendravo apie 10-15 minučių, tačiau V. A. pablogėjusia sveikata nesiskundė, nubrozdinimų, sumušimo žymių ar kraujo nubuvo. Tai, anot V. Š. , patvirtino liudytojas S. J. . Šį liudytoją, prieš jam ateinant pas V. A. , laiptinėje buvo sumušę iš matymo pažįstami vyriškiai. Jam atėjus pas V. A. , pastarasis išėjo į koridorių, kad parneštų vandens apsiprausti po muštynių sukruvintam S. J. . Tuo metu, kai V. A. išėjo į koridorių, apeliantas teigia girdėjęs koridoriuje grumtynių triukšmą ir šauksmus. Tai, anot V. Š. , gali patvirtinti tas pats S. J. ir kaimynė, kurios buto durys yra priešais nužudytojo V. A. duris.

Skunde prašoma peržiūrėti šią baudžiamąją bylą.

Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad nuteistajam V. Š. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai neginčijamai patvirtina jo kaltę pagal BK 129 str. 1 d.

Iš nuteistojo apeliacinio skundų argumentų matyti, kad jis savaip, jam palankiu būdu, interpretuodamas bylos aplinkybes teigia, kad V. A. galėjo nužudyti ne jis, bet kiti bendrabučio koridoriuje buvę asmenys. Be to, nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytomis išvadomis ir prašo bylą ištirti iš naujo, tačiau nepateikia jokių motyvų susijusių su teisme ištirtų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, vertinimu.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmestini. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Š. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiam.(duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam V. A. į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į galvą, o nuo sužalojimų galvoje atsiradus komplikacijoms V. A. mirė. Liudytojų S. J. , J. S. , T. T. parodymai, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys, teismo medicinos specialisto išvada bei paties apelianto V. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neduoda pagrindo abejoti V. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų pakankamumu. Paminėtus įrodymus apygardos teismas išsamiai išanalizavo bei argumentuotai įvertino.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 360/08(03) nurodyta, kad V. A. mirė nuo patirtos galvos traumos ir smegenų sukrėtimo–sumušimo bei kraujo išsiliejimo minkštuosiuose galvos smegenų dangaluose, išsivysčius galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, galvos sužalojimai paaiškinami mažiausiai keturiais smūgiais. Kairiojo žando nubrozdinimas galėjo atsirasti nuo buko daikto ar įrankio dinaminio poveikio. Taip pat nurodyta, kad tikėtina, kad didžiausios įtakos mirčiai turėjo suduoti smūgiai į kaktos vidurinę – apatinę dalį ir į kairįjį smilkinį. V. A. mirė 2008-04-14 vakare tarp 22.40 val. – 23 val., visi sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, nuo sužalojimų padarymo iki mirties praėjo trumpas laiko tarpas skaičiuojamas minutėmis. Netiesioginės įtakos mirčiai galėjo turėti ir inksto plyšimas. Be to, ištyrus mirusiojo kūną, griuvimui būdingų sužalojimų nerasta, taip pat nepatikta savigynai būdingų sužalojimų (b. l. 40–48, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu, įvykio vietoje be nukentėjusiojo ir apelianto buvo bei kaltininko veiksmus betarpiškai stebėjo liudytojas S. J. . Ikiteisminio tyrimo metu S. J. parodė, kad girtaujant jam, V. A. ir V. Š. , tarp V. A. ir V. Š. kilo konfliktas. Jo metu V. A. priekaištavo V. Š. dėl to, kad šis esąs netvarkingas, nepadeda daiktų į savo vietą. Vėliau V. Š. kumščiu V. A. sudavė keletą kartų į pilvą, abu susikibo ir nugriuvo ant grindų. Gulinčiam V. A. V. Š. ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė į galvą. Po suduotų smūgių V. A. atsistojo ir iš karto išėjo į koridorių. Išėjus V. A. maždaug po 2-3 min. išgirdo koridoriuje V. A. šaukiant „Gelbėkit“. Tačiau nei V. Š. , nei S. J. į koridorių išėję nebuvo ir kas ten vyko nematė. Jokių kitokių grumtynėms ar muštynėms būdingų garsų negirdėjo. Ryte sužinojo, kad V. A. koridoriuje rastas negyvas.

Liudytojas S. J. apygardos teisme apklaustas nebuvo, tačiau iš esmės analogiškus parodymus jis davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T. 1, b.l. 70-71, 76-85). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuosprendį priėmęs teismas S. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus paskelbė remdamasis BPK 276 str. 1 d. 1 p., todėl šiais liudytojo parodymais, spręsdamas įrodymų leistinumo ir pakankamumo klausimą, vadovavosi pagrįstai.

Iš aukščiau aptartų liudytojo S. J. parodymų matyti, kad V. A. po V. Š. suduotų smūgių, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš karto išėjo į koridorių ir jau būdamas ten ėmėsi šauktis pagalbos. Tokie S. J. parodymai visiškai sutampa su liudytojos I. S. parodymais apie tai, kad ji apie 22.40 val. tame pačiame koridoriuje išgirdo stiprų beldimą į savo duris, o atvykus policijos pareigūnams prie savo buto rado gulintį V. A. lavoną. Liudytojos I. S. parodymai, jog V. A. beldė į duris kviesdamas pagalbą ir maždaug po 5 min. buvo rastas prie durų negyvas bei S. J. parodymai, jog V. A. išėjus į koridorių, jame girdėjosi beldimasis į duris, neprieštarauja ir teismo medicinos specialisto išvadoms. Jose konstatuota, kad nuo sužalojimų padarymo iki V. A. mirties praėjo trumpas laiko tarpas, skaičiuojamas minutėmis

Iš V. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis prisipažino, jog konflikto metu sudavė keletą kartų V. A. į galvą. Savo kaltę jis pripažino pilnai ir teisiamajame posėdyje. Iš apelianto parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis konflikto metu sudavė nukentėjusiajam 3-4 smūgius į galvą bei spardė gulinčiam V. A. į krūtinę. Pirmiau išdėstytus įrodymus patvirtina ir aukščiau aptarti liudytojos I. S. parodymai bei įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., namo antros laiptinės ketvirtame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje, prie (duomenys neskelbtini)buto durų aptiktas ant nugaros gulintis vyriškos lyties lavonas(b. l. 6–13, t. 1).

Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusiajam po konflikto išėjus iš buto, girdėjo tik bildesį, liudytojas S. J. parodė, kad girdėjo, kaip nukentėjusysis V. A. šaukė „gelbėkit“, tačiau kitų asmenų balsų negirdėjo. Liudytojos I. S. ir T. T. , kitų asmenų, apart nukentėjusiojo lavono, koridoriuje nepastebėjo. Be to, surinktais duomenimis nustatyta, kad V. A. mirė iš karto jam išėjus iš buto, t.y. 2008-04-14 vakare tarp 22.40-23 val. Taigi apygardos teismas tinkamai įvertinęs išsamiai teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad niekas kitas tik nuteistasis V. Š. įvykio dieną sužalojo nukentėjusįjį. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir tvirtina, kad po konflikto su nukentėjusiuoju, jis dar su juo bendravo apie 10-15 minučių, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja teismo nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. Š. ir S. J. po V. A. sumušimo užsirakino nukentėjusiojo bute. Jie suprato, kad į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai bei medicinos darbuotojai, tačiau jų į butą neįsileido, o V. Š. bijodamas policijos pareigūnų iš įvykio vietos anksti ryte pasišalino. Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, patvirtina, kad jog V. Š. , suprato, kad būtent jis savo smurtiniais veiksmais sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, o už kilusias pasekmes gali tekti atsakyti.

Taigi įvertinus nuteistojo V. Š. ir liudytojo S. J. parodymus darytina išvada, kad jie vieni kitiems neprieštarauja. Todėl teismas jais vadovavosi pagrįstai. Jie abu ta vakarą, buvo kartu su nukentėjusiuoju, S. J. matė kaip V. Š. mušė V. A. , kadangi buvo tiesioginis šio įvykio stebėtojas. Nors V. Š. nebuvo visiškai nuoseklus dėstydamas įvykio aplinkybes, tačiau neneigė sudavęs nukentėjusiajam smūgius į galvą, be to, jų parodymai sutampa su teismo medicinos specialisto išvados duomenimis apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją. Minėtoje specialisto išvadoje būtent ir konstatuota, kad V. A. mirė nuo patirtos galvos traumos ir smegenų sukrėtimo–sumušimo bei kraujo išsiliejimo minkštuosiuose smegenų dangaluose, išsivysčius galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui. Be to, nurodoma, kad trauminiai poveikiai buvo padaryti kaktoje, kairės akies srityje, kairiojo smilkinio bei kairės ausies kaušelio zonoje, viršugalvio kairėje pusėje.

Apygardos teismas nuteistajam V. Š. paskyrė tinkamą bausmę atsižvelgdamas į jo padarytą nusikalstamą veiką, asmenybę, tai, kad V. Š. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. Š. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), nusikaltimą V. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliantas anksčiau niekur nedirbo, nuolat girtavo, ne kartą baustas administracinėmis baudomis (b. l. 166–168, t. 1). Todėl apygardos teismo paskirtoji laisvės atėmimo bausmė mažesnė, nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam V. Š. bausmę BK 54 str. ir 61 str. numatytų reikalavimų nepažeidė.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.