- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-12
- Bylos Nr.
- 1S-279-134/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties, kuria pratęsta priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-11 nutartimi T. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 str. 1 d. nepakaltinamumo būsenoje, skirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri vėlesnėmis teismo nutartimis buvo pratęsta, paskutinį kartą pratęsta 2016-01-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi.
Apylinkės teismas skundžiama nutartimi tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą, pratęsdamas T. B. priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, motyvuodamas tuo, kad T. B. psichinė būklė nėra stabiliai pagerėjusi, stebimu laikotarpiu kelis kartus stebėti ligos paūmėjimai, jis nekritiškas įstatymo uždraustos veikos, gydymo atžvilgiu.
Šalies argumentai
Skundu T. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą: pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į švelnesnę -ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde teigia, kad jo psichinė sveikata žymiai pagerėjo, jis yra gydomas pirmą kartą, gydymo įstaigoje praleido jau pusantrų metų, atsirado didelis noras ligą gydyti būtiniausiais gydymo metodais, o tai galėtų daryti tik pakeitus priverčiamąją medicinos priemonę į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Pripažįsta pergyvenantis dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodo, kad savo noru grąžinęs dviratį, davęs nukentėjusiajam pinigų. Ateityje žada nedaryti nusikaltimų bei padėti užkardyti kitų daromas nusikalstamas veikas. Skunde teigia, kad gydytojų nurodomos jo uoslės haliucinacijos pasireiškia tuomet, kai jį supantys ligoniai būna nesiprausę, o dėl ligoninėje ant langų įrengtų apsauginių žaliuzių skleidžiamo garso, jis negali miegoti, todėl gydytojai neteisingai identifikavo jo išsakytus priekaištus kaip klausos haliucinacijas. Kadangi gydytojai sakę, jog jo socialinis pavojingumas yra sumažėjęs, o gydymas davė geresnių rezultatų, mano, jog jo sveikatos būklė yra stabili ir gydymas galėtų būti tęsiamas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.
Apelianto tėvas R. B. nurodė, kad sutinka, jog sūnaus T. B. skundas būtų patenkintas, prokurorė prašė skundą atmesti.
Skundas atmestinas. BK 405 str. 1 d. nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas numato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. B. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad teismas, pratęsdamas T. B. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, vadovavosi Rokiškio psichiatrijos ligoninės komisijos išvada bei ligoninės atstovės paaiškinimais, kurie dėl T. B. nustatytos psichinės sveikatos būklės rekomendavo tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.
2016 m. birželio 30 d. komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje konstatuota, kad T. B. psichikos būsena gerėja, bet dar nėra pakankamai stabili: 2015 m. gruodžio 2016 m. sausio mėnesį buvo nustatytas ligos paūmėjimas, stebėta įtampa, nerimas, pyktis, kurių metu buvo išsakyti santykio kliedesiai gydytojos, slaugytojų, kitų ligonių atžvilgiu, klausos pseudohaliucinacijos, poveikio kliedesiai, dėl ko buvo koreguotas gydymas injekcine forma. 2016 m. gegužės mėnesį taip pat stebėtas ligos paūmėjimas: nerimas, įtampa, kurių metu išsakė kliedesius, klausos pseudohaliucinacijas, visceralines uoslės haliucinacijas. Gydytojų komisija įvertinusi T. B. psichikos būklę rekomendavo tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (3 psl). Apylinkės teismo posėdyje dalyvavusi gydytoja psichiatrė patvirtino medicininės komisijos išvadą. Šie duomenys rodo, kad T. B. psichinė būsena nėra stabili ir paneigia T. B. skundo teiginius, kad sveikatos būklė yra žymiai pagerėjusi ir jis yra pasiruošęs ambulatoriniam gydymui. Be to, iš R. B. paaiškinimų matyti, kad sūnui grįžus į namus jam nebūtų užtikrinta tinkama jo priežiūra ir kontrolė: sūnus Tomas gyveno 3 kambarių bute su motina, kuri šiuo metu yra išvykusi į Norvegiją, jis (R. B.) turi kitą šeimą ir gyvena 2- jų kambarių butą, dirba.
Įvertinus tai, kad stebimu laikotarpiu T. B. stebėti ligos paūmėjimai, pripažintina kad apylinkės teismo išvada, kad T. B. psichinė būklė nėra tiek pagerėjusi ir jo pavojingumas nėra tiek sumažėjęs, kad jam būtų galima taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad T. B. interesus šiuo metu labiausiai atitinka jo gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė būtinumo taikyti priverčiamąją medicinos priemonę stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, T. B. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.