- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- 1A-108-417/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37309-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis, Arvydas Daugėla
- Nuteistasis
- Ž. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl 2019 m. sausio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžio, kuriuo Ž. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta bausmė – šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant Ž. B. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo viena para (2018 m. rugpjūčio 4 d. – 2018 m. rugpjūčio 5 d.). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, Ž. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti dvejus metus nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. Pritaikius BK 67 straipsnio 4 dalį, 72 straipsnio 2 dalį, Ž. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir vairuotojo pažymėjimo paėmimas – panaikintos pradėjus vykdyti nuosprendį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ž. B. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio: 2018 m. rugpjūčio 4 d., apie 17.20 val., Klaipėdos rajone, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) namu, Ž. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,31 promilės alkoholio.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. B. prašo panaikinti 2019 m. sausio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis nesutinka. Įstatymo leidėjas labai konkrečiai ir aiškiai išdėstė atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagrindus ir sąlygas – asmuo vairavo neblaivus transporto priemonę arba mokė neblaivus vairavimo; vairuotojo kraujyje turi būti daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi byloje turėjo būti surinkti duomenys, kad apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau tokių objektyvių duomenų nesurinkta. Apeliantas neneigia, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. vairavo savo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau byloje turėjo būti surinkti duomenys, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus ir jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tačiau tokių įrodymų byloje taip pat nėra. Teismas tinkamai nevertino faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė įstatymą.
2.2. Apelianto teigimu, byloje teismas privalėjo išsamiai ir tinkamai, objektyviai įvertinti visus byloje esančius duomenis, tačiau to nepadarė. Teismo nuosprendyje paviršutiniškai aprašyti liudytojų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškinimai, liudytojo K. S., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškinimai, liudytojos T. S. paaiškinimai, liudytojo D. P. paaiškinimai, policijos pareigūnų A. B., L. L., V. G. paaiškinimai. Nuosprendyje konstatuojama, kad šių liudytojų paaiškinimai nekelia jokių abejonių dėl apeliantui pareikštų kaltinimų pagrįstumo. Tačiau teismas vertino šių liudytojų parodymus neišsamiai, o vertino tik tai, kas naudinga, ir nevertino to, kas patvirtinta objektyviomis bylos aplinkybėmis.
2.3. Dėl policijos pareigūnų paaiškinimų apeliantas nurodo, kad jie atvykę pagal iškvietimą rado apeliantą ne automobilyje, o šalia jo, taigi jie neturi pagrindo teigti, kad tą dieną apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus. Pranešimas policijos įstaigoje buvo gautas 17 val. 33 min., policijos pareigūnai į įvykio atvyko 17.55 val., siuntimas atlikti medicininę apžiūrą surašytas 17 val. 38 min. (siuntė V. G.), apžiūros protokolas pradėtas 17 val. 58 min., baigtas – 18 val. 10 min., automobilyje rasta degtinė, šampanas ir kiti daiktai, įvykis baigtas įforminti 19 val. 30 min., girtumo nustatymo aktas – 18 val. 33 min., kraujas paimtas 18 val. 45 min. Iš aptartų duomenų matyti, kad policijos pareigūnai gavo iškvietimą 17 val. 38 min., o kraujo tyrimas ligoninėje apeliantui atliktas daugiau nei po valandos laiko.
2.4. Apeliantas skunde analizuoja byloje apklaustų liudytojų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), T. S. ir D. P. parodymus ir nurodo, kad liudytojas K. S., gim. (duomenys neskelbtini), savo 2018 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinime nurodė, kad „iš apelianto eisenos ir veiksmų nesuprato, kad jis girtas“, liudytojas kalba būtent apie 2018 m. rugpjūčio 4 d. įvykį, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais. Liudytojas K. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime nurodė, kad „nesimatė, kad neblaivus“. Šis liudytojas tiesiogiai kalbėjo su apeliantu prie jo mamos sodo namelio, todėl netikėti šio liudytojo parodymais teismas taip pat neturėjo jokio objektyvaus pagrindo. Teismas besąlygiškai patikėjo liudytojos T. S. parodymais, kad ji visą laiką stebėjo apeliantą prie sodo namelio ir matė visus jo veiksmus, tačiau į apelianto gynėjo klausimą ši liudytoja atsakė, kad prie apelianto, jam būnant prie sodo namelio, niekas nebuvo priėjęs. Šios liudytojos paaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja liudytojos uošvio K. S. paaiškinimams, taigi ši liudytoja akivaizdžiai sąmoningai klaidina teismą. Liudytojas D. P. pasidalijo su teismu tik savo prielaidomis, kurios negali būti teisiniu pagrindu vertinant apeliantui pareikštus kaltinimus. Liudytojas V. Š. parodė, kad tą dieną važinėjo su apeliantui, buvo išgėręs, tačiau apeliantas buvo blaivus ir tą dieną alkoholio negėrė.
2.5. Taigi bylos medžiaga nepaneigtas apelianto paaiškinimas, kad po jo automobilio raktelių paėmimo vartojo alkoholį tiek automobilyje, tiek sodo namelyje, ir todėl byloje atsirado duomenys apie jo neblaivumą, tačiau tai nepatvirtina, kad jis alkoholį vartojo vairuodamas automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Nors nuteistasis Ž. B. apeliaciniu skundu neigia padaręs jam inkriminuotą BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl Ž. B. kaltės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikydamasis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija.
6. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo kaltės dėl vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Tačiau tokį apelianto teiginį paneigia byloje surinkti duomenys. Apeliaciniame skunde Ž. B. savo kaltę neigia, tvirtina, jog automobilį jis vairavo blaivus, o alkoholį gėrė tik atvykęs prie sodo namelio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), nes susinervino, kad liudytojas K. S. atėmė iš jo automobilio raktelius. Mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, tokie nuteistojo Ž. B. skundo argumentai visiškai nepagrįsti bei paneigti bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nors Ž. B. savo kaltės ir nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. S., D. P., policijos pareigūnų A. B., L. L., V. G. parodymais, kurie paneigia Ž. B. pateiktą versiją.
6.1. Pažymėtina, kad nors Ž. B. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir nuosekliai neigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus, tačiau išanalizavus jo parodymus matyti, kad duodamas parodymus jis nenuosekliai nurodė nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Nuteistojo pozicija nebuvo nuosekli ir prieštarauja kitai bylos medžiagai. Pirmos apklausos 2018 m. rugpjūčio 5 d. metu Ž. B. savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo nepripažino ir nurodė, kad jis 2018 m. rugpjūčio 4 d., apie 12 val. 30 min., jam priklausančiu automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su draugu V. Š. atvažiavo į jo mamai priklausantį sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atvažiavus į minėtą sodą, pasistatė automobilį, tada vartojo su draugu alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 150 g degtinės, o už kokių 30 minučių į sodą atvyko policijos pareigūnai. Patikslino, kad atvažiavęs į sodo sklypą bendravo su kaimynu, kuris jam pasakė važiuoti atsargiau, tačiau su kaimynu nesipyko, pamena, kad kaimynas paėmė automobilio raktelius (t. 1, b. l. 113–114).
6.2. 2018 m. spalio 4 d. apklausos metu jau nurodė šiek tiek kitokias įvykio aplinkybes – teigė, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. susitikus su draugu V. Š. su juo leido laiką – važiavo prie jūros į kavinę pavalgyti, tačiau jis jokio alkoholio nevartojo, vairavo blaivus, nusprendė vykti į jo mamai priklausantį sodą pavakaroti, užsuko į parduotuvę, nusipirko alkoholinių gėrimų, važiuojant į sodą V. Š. automobilyje gėrė šampaną, Ž. B. taip pat atsigėrė kelis gurkšnius šampano, tačiau dėl to nesijautė neblaivus. Atvykus į jo mamos sodo sklypą, norėjo pasistatyti automobilį, tačiau statydamas automobilį įvažiavo į priešais jo mamos sodo sklypą esantį kitą sklypą ir tada pamatė, kad ateina kaimynas. Ž. B. išjungė automobilio variklį, priėjęs kaimynas pasakė, kad jie atsargiau važiuotų, nes gali lakstyti vaikai, po to pažiūrėjo į V. Š. ir pasakė, kad jie yra girti, tada kaimynas paėmė automobilio raktelius ir nuėjo. Ž. B. nieko nespėjo pasakyti kaimynui, tačiau susinervinęs iš karto išgėrė 0,2 l talpos degtinės butelį, tuščią buteliuką padėjo už vairuotojo sėdynės, daugiau alkoholio automobilyje nevartojo. Tada išlipo iš automobilio, nusinešė alkoholį ir maisto produktus į jo mamos sodo namelį, kuriame gėrė degtinę. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jam pasakė, kad jis yra įtariamas vairavęs automobilį neblaivus, tačiau Ž. B. jiems aiškino, kad alkoholį gėrė, kai sustojo. Taip pat patikslino, kad išgertą 0,2 l talpos tuščią buteliuką paliko automobilyje, o jį išmetė tik tada, kai pasiėmė automobilį iš saugojimo aikštelės, į kurią automobilis buvo nuvežtas sulaikius Ž. B. (t. 1, b. l. 121–123).
6.3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Ž. B. patvirtino 2018 m. spalio 4 d. apklausos metu duotus parodymus, tačiau patikslino, kad 0,2 l talpos butelį degtinės išgėrė sodo namelyje, bet ne automobilyje, o paklaustas, kur padėjo 0,2 l talpos butelį, kurį išgėrė, nurodė, kad paliko jį sodo namelyje, policijos pareigūnams jo nerodė, nes jie to neprašė (t. 2, b. l. 53–54). Taigi nors nuteistasis viso proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau įvertinus jo pateiktą versiją akivaizdu, kad Ž. B. parodymai nėra nuoseklūs apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, prieštarauja kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Apylinkės teismas, pripažindamas Ž. B. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, rėmėsi ir įvykio vietos apžiūros protokolu, ir liudytojų K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. S., D. P., policijos pareigūnų A. B., L. L., V. G. parodymais, ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui aktu Nr. 372, specialisto išvada Nr. T-A 7866/2018(01) ir kitais bylos duomenimis. Visi šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, yra nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip Ž. B. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įrodymus.
6.5. Apeliantas skunde be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik jį kaltinančius parodymus, o kitus duomenis, kurie įrodo jo nekaltumą, atmetė neįsigilinęs į jų esmę. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis ginčija atskirų bylos duomenų įrodomąją reikšmę ir cituoja liudytojų parodymų fragmentus atsietai nuo kitų liudytojų parodymų, o pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tarpusavio atitikimą. Šitaip vertinant įrodymus abejonių dėl nuteistojo kaltumo nekyla. Teismas palygino liudytojų, kaltinamojo parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadas ir kitus bylos duomenis, ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistojo Ž. B. kaltumui nustatyti. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
7. Ginčydamas savo kaltę nuteistasis detaliai analizuoja pranešimo apie įvykį policijai užregistravimo, pajėgų atvykimo, įvykio vietos apžiūros atlikimo laiką ir policijos pareigūnų veiksmų įvykio vietoje baigimo laiką ir teigia, kad girtumas medicinos įstaigoje jam buvo nustatytas praėjus daugiau kaip po valandos laiko.
7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ((Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija) (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Šių Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytais atvejais policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
7.2. Iš aptartų Taisyklių matyti, kad valandos laiko tarpas turi būti skaičiuojamas nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad siuntimas atlikti medicininę apžiūrą buvo surašytas 17 val. 38 min., Ž. B. laikinai buvo sulaikytas 17 val. 38 min., įvykio vieta buvo baigta apžiūrėti 18 val. 10 min., Ž. B. medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti pradėta 18 val. 40 min. Taigi iš aptartų duomenų matyti, kad Ž. B. apžiūra buvo pradėta praėjus 1 val. 2 min. nuo faktinio Ž. B. sulaikymo, tačiau tai negali būti laikoma minėtų Taisyklių 9 punkto pažeidimu, nes akivaizdu, kad Ž. B. (įvertinus galimą kelių minučių paklaidą, reikalingą Ž. B. pristatymui iš tarnybinio policijos automobilio medicininę apžiūrą atliekančiam medikui) į gydymo įstaigą buvo pristatytas nepažeidus vienos valandos reikalavimo, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui aktu Nr. 372 bei specialisto išvada Nr. T-A 7866/2018(01), nes Ž. B. kraujo mėginys buvo paimtas nepažeidžiant nustatytų reikalavimų.
8. Apeliaciniame skunde Ž. B. taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi liudytojų K. ir K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. S. ir D. P. parodymais, skunde cituoja šių asmenų parodymus ir teigia, kad jie patvirtina apeliantą buvus blaivą, tačiau, priešingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais.
8.1. Ž. B. skunde cituoja liudytojo K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodymus ir teigia, kad K. S., parodydamas, kad „iš jo eisenos ir veiksmų nesupratau, kad jis girtas“, patvirtino, kad Ž. B. buvo blaivus. Tačiau iš liudytojo K. S. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad šiuos K. S. parodymus apeliantas cituoja atsietai nuo kitų jo parodymų, todėl akivaizdu, kad, priešingai nei teigia apeliantas, šis liudytojas nuosekliai patvirtino, kad Ž. B. buvo neblaivus, t. y. nurodė, kad iš Ž. B. eisenos, veiksmų nesuprato, kad jis yra neblaivus, tačiau iš Ž. B. nerišlios kalbos suprato, kad jis tikrai yra neblaivus. Be to, visą laiką stebėjo Ž. B. ir matė, kad jis nuo to momento, kai išlipo iš automobilio, iki kol atvažiavo policijos pareigūnai, alkoholio nevartojo (t. 1, b. l. 36).
8.2. Cituodamas liudytojo K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodymus apeliantas taip pat teigia, kad šis liudytojas patvirtino, kad Ž. B. yra blaivus, nes nurodė, kad „nesimatė, kad neblaivus“. Tačiau šie liudytojo K. S. parodymai apeliaciniame skunde taip pat pateikti atsietai nuo kitų jo parodymų, iš kurių matyti, kad K. S. apeliantą stebėjo ne ilgą laiką, t. y. buvo prie jo priėjęs apie 3 metrų atstumu ir tik paklausė, ar šis yra kaimynės K. sūnus, tačiau Ž. B. jam nieko neatsakė, todėl jis nuėjo atgal į savo sklypą ir daugiau įvykio nebestebėjo, apeliantą stebėjo jo sūnus K. S. ir žentas D. P. (t. 1, b. l. 64–65). Taigi iš šių parodymų matyti, kad K. S. tiksliai negalėjo pasakyti, ar Ž. B. buvo blaivus, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jo sūnus K. S. (gim. 1977 m.) ir liudytojas D. P. visą laiką stebėjo Ž. B..
8.3. Nesutikdamas su liudytojų T. S. ir D. P. parodymais apeliantas nurodo, kad šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja kitai bylos medžiagai ir yra paremti prielaidomis. Tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad jie nuosekliai patvirtino visas įvykio aplinkybes, šių liudytojų parodymai atitinka kitų liudytojų (K. S. (gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodymams. Nors liudytoja T. S. ir nurodė, kad ji visą laiką stebėjo Ž. B. ir prie jo niekas nebuvo priėję, o liudytojas K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad buvo priėjęs prie Ž. B. apie 3 metrų atstumu, tačiau vien dėl šios aplinkybės nėra pagrindo laikyti T. S. parodymus prieštaringais ar neatitinkančiais kitų duomenų. Pažymėtina, kad liudytojas K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) prie apelianto nebuvo priėjęs arti, Ž. B. kalbinamas nieko neatsakė, tai truko neilgai, o K. S. iš karto po to nuėjo atgal į savo sklypą, todėl neatmestina galimybė, kad liudytoja T. S. galėjo nepastebėti šios aplinkybės.
8.4. Iš aptartų liudytojų K. ir K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. S. ir D. P. parodymų matyti, kad jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs, jie davė logiškus, neprieštaringus parodymus, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais abejoti, kadangi jie atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad minėti liudytojai nepažįsta Ž. B., tik liudytojas K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) atpažino Ž. B. kaip kaimynės sūnų, tačiau minėtų liudytojų ir Ž. B. nesieja jokie giminystės ryšiai, jie nėra suinteresuoti šios bylos baigtimi, nėra jokių duomenų, kad jie siektų melagingai apkalbėti nuteistąjį. Be to, šie liudytojai buvo įspėti apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo kaltę grindė šių asmenų parodymais. Be to, nuteistojo kaltė įrodyta ne tik šių liudytojų parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais (policijos pareigūnų A. B., L. L., V. G. parodymais ir kita bylos medžiaga), kurių visuma sudaro logišką ir nuoseklią duomenų grandinę, leidžiančią besąlygiškai konstatuoti apelianto kaltumą.
8.5. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytojai S. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. S. ir D. P. nuosekliai tvirtino, kad jie visą laiką iki policijos pareigūnų atvykimo pasikeisdami stebėjo Ž. B. ir matė, kad jis nebuvo įėjęs į sodo namelio vidų, alkoholio nevartojo, todėl šių liudytojų parodymai paneigia Ž. B. versiją, kad alkoholį jis vartojo tik atvykęs į jo mamai priklausantį sodo sklypą. Be to, įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėjus Ž. B. automobilį jo viduje nebuvo rastas tuščias 0,2 l talpos butelis, kurį esą apeliantas išgėrė po to, kai iš jo buvo paimti automobilio rakteliai, o tai taip pat paneigia Ž. B. versiją, kad alkoholį jis vartojo iš karto po to, kai iš jo buvo paimti automobilio rakteliai, automobilyje buvo rasti pilni ir dar neatsukti alkoholinių gėrimų buteliai (t. 1, b. l. 10–19). Atvykusiems policijos pareigūnams jis taip pat nenurodė, kad alkoholį vartojo atvykęs į sodo sklypą (t. 1, b. l. 75–76, 81–82, 87–88), sutiko su jam nustatytu girtumu ir neprašė apžiūrėti sodo namelio vidaus, kuriame esą Ž. B. vartojo alkoholį, be to, medikei, kuri atliko jo apžiūrą, netgi pripažino, kad automobilį vairavo neblaivus (t. 1, b. l. 88). Taigi akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje surikti duomenys paneigia Ž. B. versiją, kad alkoholį jis vartojo tik atvykęs į sodo sklypą, o automobilį vairavo blaivus. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien tai, jog Ž. B. nuosekliai laikosi savo versijos ir bando paneigti kitų asmenų parodymus, neduoda pagrindo besąlygiškai jo versiją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti duomenys patvirtina apelianto kaltę padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti nuteistojo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.
9. Apibendrindamas anksčiau aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo Ž. B. kaltė dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia. Šios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.