- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- A17.-1370-827/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14716-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį, 481 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2016 m. spalio 12 d. apie 17.50 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, tyčiniais veiksmais įžeidžiamai kibo prie nepilnamečių A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) d. ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., grasino užmušti augintinį, joms bandant išvengti tolimesnio pokalbio, nepilnametėms bandant pabėgti, jis ir toliau kibo, jas vijosi, taip išgąsdindamas, sukeldamas stresą ir įtampą. Tokiais savo veiksmais R. K. pažeidė jos teises, numatytas Vaiko teisių pagrindų įstatymo 10 straipsnio 43 straipsnio 2 dalyje ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau -ANK) 72 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. spalio 12 d. apie 17.50 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš chuliganiškų paskatų, įžeidžiamai kibo prie nepilnamečių A. Z., gim. (duomenys neskelbtini). ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini)., grasino užmušti augintinį, joms bandant išvengti tolimesnio pokalbio, nepilnametėms bandant pabėgti, jis vijosi jas, taip išgąsdindamas, sukeldamas stresą ir įtampą, ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, žmonių rimtį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 481 straipsnyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pažeidėjai neatvykus protokole nurodytu laiku, nepranešus neatvykimo priežasčių, nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, laikytina, kad ji vengia atvykti į teismą, ir byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 2 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėta jai nedalyvaujant.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016 m. spalio 12 d. apie 18.02 val. buvo registruotas V. G. pranešimas telefonu, kad jos nepilnametį vaiką užpuolė ir galimai sumušė kaimynas R. K. (b.l. 5).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio A. V. tarnybiniame pranešime, nurodyta, kad gavus pranešimą apie užpultą vaiką, pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos pasitiko V. G., kuri paaiškino, kad apie 17.50 val. grįžusi namo dukra A. Z., papasakojo, kad jų kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto R. K. išgąsdino ją lauke, pradėjo bėgti iš paskos bei grasino, kad nušaus šunį, to pasekoje nepilnametė išsigando ir parbėgo namo. Ji teigė, kad R. K. ją nuolatos persekioja. Pareigūnams nuėjus į (duomenys neskelbtini) butą pas R. K., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli. Minėtas asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į PK (b.l. 6).
2016 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto 2 PK registruotas V. G. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2016 m. spalio12 d. apie 17.50 va;. grįžusi namo jos dukra jai pareiškė, kad kaimynas R. K. ją išgąsdino lauke, pradėjo bėgti iš paskos bei garsiai šaukti, kad nušaus šunį, ko pasekoje dukra išsigando ir parbėgo namo su šunimi (b.l. 4).
Vilniaus apskrities VPK OVS tyrėjo E. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. spalio 12 d. apie 18.45 val. dėl konflikto su kaimynais buvo pristatytas R. K., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Kadangi jis pradėjo skųstis sveikata, buvo iškviesta GMP brigada, kuri išvežė R. K. medicininės pagalbos suteikimui į RVUL. Pūsti į alkotesterį R. K. dėl sveikatos būklės nesugebėjo, todėl nustatyti jo girtumo ir apklausti dėl įvykio nebuvo galimybės (b.l. 7).
2016 m. spalio 14 d. rašytiniame paaiškinime V. G. nurodė, kad 2016 m. spalio 12 d. apie 17.50 val. būdama namie išgirdo savo nepilnametės duktros A. Z., gim. 2003 metais šaukimą. Atidariusi duris išėjo į bendro naudojimo koridorių, kur pro koridoriaus duris įbėgo A., bei už pavadėlio laikomas šuo, bei dukros draugė U. G., gim. 2003 m. ir jas vijosi namo gyventojas R. K., kuris nuolat konfliktuoja dėl įvairių priežasčių. Išsigandusi V. G. pradėjo jam šaukti- „ką tu darai, ko nori“. Jos nuomone, R. K. buvo girtas, nes jo judesiai buvo nerangūs, sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nesuprato ko klausiamas. Išgirdęs jos šauksmą į aukšto koridorių išėjo ir jos sugyventinis J. S., kaimynas S. D. bei kiti aukšto gyventojai. R. K. pamatęs, kad susirinko daug namo gyventojų išėjo iš koridoriaus. Kai ji iškvietė pareigūnus, dukros pasiteiravo, kas nutiko. Iš dukters žodžių, ji su daruge U. stovėjo prie namo laiptinės, jos pastebėjo, kad link namo ateina namo gyventojas R. K., kuris svirduliavo. Be priežasties priėjęs R. K. prie dukters draugės paklausė- „nori nužudysiu šunį“, mergaitės išsigando ir A. pasakė draugei, kad eitų link laiptinės, kad atidarytų duris, nes gali tekti bėgti. A. pastebėjo, kad R. K. prieina arčiau, pradėjo bėgti į laiptinę, nes jis ne pirmą kartą gąsdina jos dukrą. R. K. mergaites, dukra nesupratusi kodėl ją vejasi bėgdama šaukė „mama, padėk“. Taip pat nurodė, kad dukra iki šiol prisibijo išeiti į lauką, nes gali sutikti R. K. (b.l. 8).
Tyrimo metu 2016 m. spalio 14 d. apklausta nepilnametė A. Z. atsakydama į klausimus paaiškino, jog 2016 m. spalio 12 d. aie 17.40 val. išėjo su drauge U. pavedžioti savo šunį, sustojo netoli laiptinės prie pievelės, kai ji pastebėjo ateinantį, svirduliuojantį namo gyventoją R. K.. R. K. priėjo prie jos draugės U. ir jai pasakė „nori nužudysiu šunį“, tada ji susižvalgė su drauge ir draugei pasakė, kad ji eitų link laiptinės. Kai pamatė, kad R. K. eina link jos (A. Z.), ji pradėjo eiti link laiptinės, ir pastebėjusi, kad R. K. seka iš paskos pradėjo bėgti. Įbėgusi į laiptinę, bėgo link namų į 2-ą aukštą, o R. K. jas vijosi, todėl jos labai išsigando. Bėgdama ji šaukė „mama, padėk“, nes bijojo, kad R. K. ką nors blogo gali padaryti jai ar jos šuniui. Atsidariusi koridoriaus duris, pamatė mamą, šunį įvedė į butą ir su drauge nubėgo į 2-o aukšto balkoną. Taip pat nurodė, kad ji su drauge buvo labai išsigandusi ir lyg šiol prisibijo išeiti į lauką, nes bijo, kad vėl gali sutikti R. K., nes tai ne pirmas kartas kai jis kabinėjasi prie jos. (b.l. 11).
Šalies argumentai
V. J. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2016 m. spalio 12 d. apie 20.00 val. jos mažametė dukra U. G., gim. 2003 metais, papasakojo, kad apie 17 val., ji kartu su drauge A. Z. išėjo pavedžioti šunį į lauką prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jos dukra atsisukusi pamatė, kad prie jų eina vyras, kurio pravardė „B.“, kuris jos dukrai pasakė „norit, nužudysiu šunį?“. U. labai išsigando, ir jos draugė A. pasakė jai eiti link laiptinės. Kai A. pradėjo bėgti, R. K. pradėjo vytis dukters draugę. A.išsigandusi bėgdama šaukė „mama“. R. K. atrodė neblaivus, svirduliavo. Išsigandusios mergaitės užbėgo į 2-ą aukštą, kur gyvena A., ten sutiko A. mamą. Nurodė, kad jos dukrai tai buvo pirmas kartas, tačiau ji yra pasakojusi, kad jos draugę R. K. puola jau antrą kartą. Mergaitės jaučiasi nesaugiai, išsigandusios dėl įvykio. (b.l. 13).
2016 m. spalio 18 d. apklausta nepilnametė U. G. atsakydama į klausimus paaiškino, jog 2016 m. spalio 12 d. su drauge A. išvedė jos šunį į lauką, stovėjo netoli laiptinės prie pievelės, ir atsisukusi pamatė žmogų, pravarde „B.“, kuris priėjęs pasakė „norit nužudysiu šunį“. Tada A. jai pasakė, kad ji eitų link laiptinės. Kai A. pradėjo eiti, pamatė, kad R. K. eina link jos, tada išsigando ir pradėjo bėgti, tada ji atidarė laitinės duris ir jos įbėgo į laiptinę ir bėgo į antrą aukštą. R. K. jas vijosi, A. šaukėsi pagalbos „mama, padėk“. Įbėgus į 2-o aukšto koridorių A. mama buvo atidariusi namų duris, A. paliko šunį namie ir jos nubėgo į koridoriaus balkoną pasislėpti. Ji buvo labai išsigandusi, žino, kad R. K. ne pirmą kartą ne pirmą kartą kabinėjasi prie savo draugės (b.l. 16).
Šalies argumentai
J. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2016 m. spalio 12 d. būdamas namuose išgirdo sugyventinės dukros A. riksmą, pirmiausia į koridorių išėjo sugyventinė V., po poros akimirkų išėjo ir jis. Koridoriuje pamatė R. K., kuris jo nuomone buvo neblaivus, o A. su drauge buvo išsigandusios ir nubėgusios prie balkono durų. Tada jis grįžo namo apsiauti, nes buvo išėjęs basas, o grįžus į koridorių pamatė jau nueinantį R. K., kuris jau buvo ant laiptų. Parėjusi namo A. papasakojo kas įvyko, buvo labai išsigandusi, nes jau ne pirmą kartą R. K. kimba prie jos (b.l. 18).
S. D. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2016 m. spalio 12 d. būdamas namie išgirdo vaiko riksmą, ir išėjęs į koridorių pamatė kaimynės dukrą A. su drauge, kurios buvo labai išsigandusios. A. buvo itin išsigandusi, verkė, net negalėjo kalbėti ir paaiškinti kas atsitiko. Tada jis koridoriuje pamatė namo gyventoją R. K., kuris buvo neblaivus, svirduliavo, elgėsi neadekvačiai. Tada S. D. pasakė R. K. „eik iš čia, ką padarei, ko nori“ ir R. K. išėjo iš koridoriaus (b.l. 21).
ANK 72 straipsnyje reglamentuota administracinė atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus. Atsakomybė pagal šį straipsnį numatyta asmenims už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veikla. Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja Vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, į asmens neliečiamybę ir laisvę. Šias teises bei laisves saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai; Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis (10 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad minėto įstatymo 43 straipsnyje įtvirtintos Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos, kurio 1 dalyje nurodyta, jog Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveikos gyvensenos propagavimas ir vaikų teisinis švietimas – svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Sutinkamai su Įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi, Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. K. savo veiksmais ir žodžiais pažeidė nepilnamečių vaikų teises, nes būdamas neblaivus, be pagrindo priėjo prie mergaičių, uždavė joms atgrasaus, bauginančio turinio klausimą, tuo demonstravo psichologinį smurtą. Mažametėms bandant pasišalinti, jas vijosi (sekė joms iš paskos) taip išgąsdindamas, sukeldamas stresą ir įtampą ir padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. atsisakė rašyti pasiaiškinimą bei pasirašyti ANP protokole (b.l. 2), kaltę ir pažeidimų padarymą įrodo byloje ištirtų ir įvertintų kitų įrodymų visuma, t.y. aptartoje situacijoje tiesiogiai dalyvavusių nepilnamečių A. Z. bei U. G. rašytiniais paaiškinimais, tiek V. G. ir V. J., ginančių savo nepilnamečių dukterų interesus, rašytiniais paaiškinimais, tiek liudytojų J. S., S. D. rašytiniais paaiškinimais, iš kurių seka, kad jie girdėjo vaiko riksmą, išėję į koridorių matė išsigandusias, verkiančias nepilnametes mergaites, bei 2-o aukšto koridoriuje jas atsekusį stovintį R. K.. Teismas neturi duomenų apie minėtų asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl neturi pagrindo netikėti jų duotais rašytiniais paaiškinimais. Nors byloje nenustatytas R. K. neblaivumo laipsnis, tačiau iš pareigūnų pateiktų įrodymų (b.l. 6,7) bei VšĮ RVUL pažymos (b.l. 30) darytina išvada, kad R. K. buvo neblaivus.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. K. savo veiksmais naudojo psichinį smurtą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, t.y. prieidamas neblaivus prie nepilnamečių, užduodamas bauginantį klausimą, eidamas (sekdamas) paskui nepilnametes iki jų namų, pažeidė nepilnamečio vaiko teises demonstruodamas psichologinį smurtą ir padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje. R. K. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.
Taip pat R. K. 2017 m. sausio 18 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 13ANP-83246179-17 už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Protokole nurodyta, jog 2016 m. spalio 12 d. apie 17.50 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iš chuliganiškų paskatų, įžeidžiamai kibo prie nepilnamečių A. Z., gim. 2003 m. rugpjūčio 21 d. ir U. G., gim. 2003 m. vasario 28 d., grasino užmušti augintinį, joms bandant išvengti tolimesnio pokalbio, nepilnametėms bandant pabėgti, jis vijosi jas, taip išgąsdindamas, sukeldamas stresą ir įtampą, ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, žmonių rimtį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 481 straipsnyje. Pažymėtina, kad ANK 481 straipsnis turi dalis, tačiau šiuo atveju ji nenurodytas.
ANK 481 straipsnio dispozicijoje nedidelis chuliganizmas apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nedidelio chuliganizmo objektyvusis požymis – pažeidimas padaromas viešoje vietoje ir pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį. AN protokole nėra nurodyta aplinkybių, kurios ANK 481 straipsnio prasme galėtų būti vertinamos kaip veiksmai, pažeidę viešą tvarką ir žmonių rimtį, Vertinant R. K. veiką, akivaizdu, kad nėra ir aptariamo nusižengimo subjektyviosios pusės, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti viešą tvarką bei žmonių rimtį, o priėjimas prie nepilnamečių, bauginančio klausimo uždavimas, jų sekimas iki namų vertinamas kaip nepilnamečių vaikų teisių pažeidimas, todėl byla pagal ANK 481 straipsnį R. K. atžvilgiu nutrauktina, jo veiksmus kvalifikuojant tik pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį.
R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas pripažįsta tai, kad teisės pažeidimai padaryti neblaivaus asmens (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į R. K. asmenybę, kuris yra 43 metų amžiaus, baustas administracine tvarka (b.l. 31-40), teistas (b.l. 41-45). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, R. K. skirtina vidurkį atitinkanti bauda, numatyta ANK 72 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 35 (trisdešimt penkių) eurų baudą.
Administracinę teiseną R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį nutraukti.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 17064798410). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.