Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1625-900/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-09-26
Bylos Nr.
1-1625-900/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23326-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1625-900/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23326-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 26 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, rusas, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1-2 dalyse.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2018 m. gegužės 18 d. apie 10⁰⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vieną kartą tyčia sudavė delnu savo sutuoktinės motinai V. G. į galvą, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. T. 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 4⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė rankomis savo šeimos nario – sutuoktinės O. T. abi rankas, ją tempė bei pastūmė, dėl to ši griuvo, po to metė kėdę į nukentėjusiąją O. T. ir pataikė į jos dešinę plaštaką, vieną kartą sudavė nukentėjusiajai O. T. diržu į nugaros sritį, metė į ją batą ir pataikė į krūtinės sritį, pastūmė nukentėjusiąją O. T., dėl to ši griuvo, bei kumščiu spaudė nukentėjusiosios O. T. veidą prie grindų, padarydamas jai nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kraujosruvas juosmens kairiame šone ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) A. T. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (1 t., b. l. 60-61, 177-178, 190-191), kuriuose nurodyta, kad 2018 m. gegužės 18 d. apie 10 val. nuvažiavo pas savo sutuoktinės O. T. motiną V. G.. Pas anytą buvo kaltinamojo dukra Andrėja, gimusi 2015 m., ir sūnus Joris, gimęs 2013 m. Norėjo pasiimti vaikus ir vežtis juos pas savo tėvus pailsėti. Įėjo į butą, pasakė vaikams ruoštis, ėmė ruošti vaikų rūbus. Tada V. G. jam kažką pasakė, o jis pasakė nesikišti, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. JAnyta taip pat vadino jį necenzūriniais žodžiais. Jis tyčia sudavė delnu V. G. vieną kartą į galvą. Neneigia, kad spjaudėsi, tačiau spjaudė ne į V. G.. Pasakė, kad spjauna ant jos, ir nusispjovė. Pasiėmė sūnų ir išvažiavo prie jūros. Gailisi, kad sudavė V. G..

2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 3-4 val. atėjo pas savo sutuoktinę O. T. adresu (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus. O. T. įsileido jį į savo butą. Buvo dviese. Jų vaikai buvo pas jo tėvus. Su O. T. kalbėjosi apie jų santykius, gyvenimą. O. T. sakė, kad nepasitiki juo, o jis jai sakė, kad jis nepasitiki ja. O. T. paėmė jo telefoną, tikrino telefono SMS žinutes ir skambučius. Jis norėjo pas ją nakvoti, ėmė rengtis, siūlė O. T. pasimylėti. Priėjo prie O. T., sakė jai eiti miegoti, paėmė už rankų, vedėsi į miegamąjį. O. T. nesutiko mylėtis. Paėmė O. T. už abiejų rankų, nes norėjo nuraminti, pastūmė ir ji nugriuvo ant grindų. O. T. taip pat jį stumdė, tačiau fizinio skausmo jam nesukėlė. Tuomet jis išėjo į lauką parūkyti. Kai grįžo, jie toliau konfliktavo. Susinervinęs jis paspyrė kėdę. Kėdė pataikė į O. T.. Matė, kad kėdė atsitrenkė į jos kojas ir rankas. O. T. pasakė, kad jis šlykštus, kad su juo nebegyvens, kad jis nematys savo vaikų. Dėl to jis labai supyko, iš kelnių išsitraukė diržą su metaline sagtimi, užsimojo ir trenkė jai į sėdmenų sritį. O. T. norėjo išvengti smūgio, pasisuko ir jis pataikė jai į nugaros sritį. Trenkė antrą kartą, bet nepataikė. Po to jis nuėjo į svetainę ir ėmė rengtis, autis batus. Girdėjo, kad O. T. pasiėmė jo telefoną ir ėmė šaukti, kad kvies policiją, paskambino jo broliui, sakė broliui atvažiuoti pasiimti jį. O. T. sakė, kad pasodins jį. Dėl šių žodžių jis supyko, paėmė savo batą ir metė į O. T.. Nematė, kur pataikė batas. Pasakė užsičiaupti ir išėjo iš buto. Pamena, kad kai jie stumdėsi, jis buvo prispaudęs jos veidą prie grindų, nes norėjo ją nuraminti. Gailisi.

Nukentėjusiosios V. G. parodymais, užfiksuotais pareiškimo protokole, įvykio vietos foto lentelėje ir apklausos protokole (1 t., b. l. 8-11, 20, 39-40), kuriuose teigiama, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos dukra O. T. prieš įvykį atvežė pas ją savo vaikus A. ir J., kad su jais pabūtų, nes dukra dirba. 2018 m. gegužės 18 d. apie 10 val. pas ją atėjo dukters sutuoktinis A. T.. Dukra skiriasi, nors oficialus skyrybų procesas dar nevyksta. A. T. vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, liepė suruošti vaikus, sakė, kad nori juos išsivežti. Jis kaip visada kaltino, esą ji kišasi į jų santykius ir dėl to vyksta skyrybos. A. T. nuėjo į kambarį ir ėmė versti visus rūbus, o ji liepė eiti iš namų. Tada A. T. pavadino ją necenzūriniu žodžiu, ėjo prie jos ir su dviem rankos pirštais imitavo dūrimą į akis. Jis nepalietė jos akių, nes ji ranka nustūmė jo pirštus. Tada A. T. sudavė delnu vieną kartą jai į galvą. Susvirduliavo, nes rankose laikė anūkę Andrėją, ir atsirėmė į spintelę. Skaudėjo. Po smūgio žentas du kartus spjovė jai į veidą. Ji pasakė, kad kvies policiją. Žentas pasiėmė savo sūnų ir išvyko. Išeidamas iš namų pasakė, kad jis to nepaliks, čia tik pradžia, o ji padvės. Viską matė abu mažamečiai anūkai.

Nukentėjusiosios O. T. parodymais, užfiksuotais protokole - pareiškime ir apklausos protokoluose (1 t., b. l. 104-105, 137, 140-142), kuriuose sakoma, kad su sutuoktiniu A. T. skiriasi. Maždaug prieš 4 mėnesius ji išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), ir išsikraustė gyventi atskirai. 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 4 val. pas ją atėjo A. T.. Jis buvo neblaivus. Ji įsileido jį į butą ir paklausė: „ką tu čia veiki, ar tu kažką prisidirbai?“. Jis atsakė, kad nieko neprisidribo, o ji prisidirbo. A. T. nusirengė nuogai ir pasiūlė santykiauti. Ji atsisakė. Jis paėmė ją už rankų, nusivedė į miegamąjį ir paguldė ant lovos. Ji atsikėlė ir ėjo pro svetainę į tualetą. Eidama girdėjo svetainėje skambantį jo telefoną. Ji paėmė jo telefoną, įbėgo į tualetą ir užsirakino duris. Matė, kad skambina A. T. brolis J. T.. Ji atsiliepė į skambutį ir prašė pagalbos. Kaip suprato, J. T. irgi buvo neblaivus. Tuo metu A. T. bandė patekti į tualeto vidų. Jis alkūne išdaužė durų stiklą, įkišo ranką į vidų ir iš vidinės pusės atidarė tualeto duris. Įėjęs į tualetą, suėmė rankomis jai už abiejų rankų, tempė ją iš tualeto ir pastūmė, todėl ji nugriuvo ant grindų. Tempiama ji nusibrozdino kairiąją koją, kelio sritį. A. T. paėmė kėdę ir metė į ją. Pamačiusi, kad kėdė gali pataikyti, ji užsidengė galvą dešine ranka. Kėdė pataikė į dešinės rankos plaštaką. A. T. priėjo arčiau, iš savo kelnių išsitraukė odinį diržą su metaline sagtimi ir pasakė „nuplaksiu“. Jis užsimojo ir trenkė diržu jai vieną kartą į nugarą, po to atsisėdo ant sofos ir vadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji liko sėdėti ant grindų. Matė, kad A. T. rengėsi. Jis apsiavė vieną batą, o kito negalėjo apsiauti, todėl susinervino ir metė batą į ją. Batas pataikė jai į krūtinės sritį. Tada vėl paskambino J. T.. Ji atsiliepė ir prašė pagalbos. A. T. priėjo, paėmė telefoną ir pasakė J. T.: „tuoj ateinu, tik išsiaiškinsiu su ta žertva“. Tada ji atsikėlė nuo grindų, nuėjo į miegamąjį, pasakė A. T., kad išeitų, kad kvies policiją. A. T. pasakė „kviesk“, pastūmė ją rankomis ir ji vėl nugriuvo ant grindų. Po to jis kumščiu spaudė jos veidą prie grindų ir įžeidinėjo. Ji garsiai šaukėsi pagalbos. A. T. paleido ją ir nuėjo į svetainę, o ji užsirakino miegamojo duris, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Kaip suprato, A. T. girdėjo, kad ji išsikvietė policiją, ir išėjo iš buto. Įvykio metu vaikai buvo pas A. T. tėvus.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos E. P. 2018 m. gegužės 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 27-29), kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 18 d. apie 10¹⁷ val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos V. G. dukters sutuoktinis A. T. trenkė pranešėjai į galvą. Įvykio vietoje sužinojo, jog A. T. trenkė V. G. delnu į viršugalvį, spjovė į veidą. Pareiškėja V. G. buvo blaivi.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. M. 2018 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 125-126), kuriame sakoma, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 5¹⁴ val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus buvęs sutuoktinis įsiveržė į butą, išlaužė duris, sumušė pranešėją. Įvykio vietoje sužinojo, jog policiją kvietė O. T.. Ji paaiškino, kad neblaivus A. T., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, atėjo pas ją į namus, išdaužė tualeto durų stiklą, pastūmė ją, dėl to ji nugriuvo ant grindų, metė į ją kėdę, išmėtė daiktus, buvo išsirengęs nuogai, mušė ją diržu ir sukėlė fizinį skausmą. Pareiškėja O. T. buvo blaivi. A. T. nebuvo.

Specialisto 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvada Nr. G 1192/208(04), kurioje teigiama, kad O. T. padaryti šie sužalojimai: nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, kraujosruvos juosmens kairiame šone ir kairio kelio priekiniame paviršiuje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui, kritimui. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką (1 t., b. l. 167).

Įvykio vietos apžiūros 2018 m. rugpjūčio 25 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116-122).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1-2 dalis, nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiųjų sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajai O. T. sukėlė fizinį skausmą (2018 m. rugpjūčio 25 d. veika). Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 str. 1 d.).

Tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 str. 2 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti ir nustatyti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 29-32).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra nukentėjusiosios O. T. sutuoktinis, nukentėjusiosios V. G. žentas, vidutinio amžiaus (33 m.), dirba (1 t., b. l. 73, 75; 2 t., b. l. 15, 40-42). 2003-2014 m. 23 kartus baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos ir smulkius bei grubius KET pažeidimus (1 t., b. l. 71-72; 2 t., b. l. 18-20). Vieną kartą ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju. 2009 m. du kartus teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teistumai išnykę (2 t., b. l. 16-17, LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų eigą, trukmę, smūgių skaičių ir dislokaciją, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų per griežta bausmė. Kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Viešųjų darbų bausmės trukmė ir valandų skaičius per mėnesį parenkami atitinkamai mažesnis ir didesnis už sankcijos vidurkį, nes kaltinamasis fizinį smurtą vartoja nebe pirmą kartą (BK 46 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Prie didesnės bausmės pridedama daugiau kaip pusė mažesnės bausmės dalies (2 mėnesiai iš 3) todėl, kad kaltinamasis linkęs tenkinti savo poreikius, interesus negerbdamas nukentėjusiųjų kaip moterų, kaip žmogaus ir demonstruodamas prieš silpnesnės lyties atstoves savo jėgą, viršenybę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios O. T. arčiau nei 30 m. (1 t., b. l. 197-199; 2 t., b. l. 1-2) – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 7 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 3 ir 7 mėnesių viešųjų darbų bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. T. per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant A. T. per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkis) mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. T. skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios O. T. arčiau nei 30 metrų – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Išaiškinti A. T., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė